SUKAKTYS

Emilija DERŠKUTĖ

"RAMOČIAI" - 25


Mažai kas iš mūsų lieka abejingas iš amžių glūdumos ataidinčiai liaudies dainai. Klausantis šių dainų kūną varsto šiurpuliukai. Žavi ne tik paprasti, nuoširdūs liaudies dainų žodžiai, bet ir atlikėjų ypatingas dainavimas. O kai dainos žodžius praturtina armonikos griežimas, būgno dundesys ir smuikelio rauda, nenoromis užsimerki ir keliauji į tolimą vaikystės kaimą. Vėl sugrįžti į žaliuojančias pievas, išvysti šviesiai apsirengusias moteris su grėbliais rankose, riedančius pilnus šieno vežimus. Nuskambėjus paskutiniams magiškų dainų žodžiams ne iš karto atsitokėji. Tik vėliau vėl prisimeni sceną ir imi ploti. Gal tie plojimai ir nereikalingi? Nors kaip kitaip padėkosi dainininkams ir muzikantams, ypač kai žinai, kad scenoje dainavo tavo likimo sesės bei broliai? 

Šiemet Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės rajono filialo folkloro ansamblis "Ramočia" švenčia garbingą 25-erių metų koncertinės veiklos jubiliejų. Apie folkloro ansamblio susikūrimą, praeitį, dabartį ir planus papasakojo ilgametė "Ramočios" narė Janina Samušienė. 

"Ramočia" jubiliejinio koncerto scenoje

Folklorinis ansamblis įkurtas 1986 metų pavasarį. Vienas iš iniciatorių buvo tuometinis Lietuvos aklųjų draugijos Kelmės rajono pirmininkas Edvardas Žakaris. Neregiui kuriant folkloro ansamblį talkino kelmiškis Valdas Rutkūnas. Tuo metu Valdas jau baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Jo aistra - liaudies dainos, muzika. Šiam pomėgiui skyrė visą savo laisvalaikį. Valdas, laikydamasis senų tradicijų, savo vestuves šventė gamtoje, vilkėdamas tautinius drabužius. E. Žakario raginamas V. Rutkūnas sutiko vadovauti naujajam folkloro ansambliui, kuriame liaudies muzika bei daina turėjo suvienyti nepaprasto likimo žmones - neregius ir silpnaregius. 

Iš pradžių folkloro mėgėjai glaudėsi Kelmėje Laucevičiaus gatvėje šeštu numeriu pažymėto daugiabučio namo rūsyje. Ten gavo 40 kvadratinių metrų plotą. Rūsyje ansambliečiai įkūrė mažą salytę. Joje folkloro puoselėtojai repetuodavo ir koncertuodavo. Iš pradžių ansamblyje dainavo, šoko ir grojo 15 žmonių, turinčių regos negalią. Jų jau nebėra - negailestingas laikas neišsaugojo pirmųjų atlikėjų. Vienus pasiglemžė smėlėti kalneliai, kitų silpna sveikata. Pirmieji folkloro ansamblyje dainavo ir grojo Teresė Banienė, Zofija Sabaliauskienė, Veronika Kriaučiūnienė, Juozas Kukanauskas ir kiti. Nuo pirmų repeticijų folkloro ansamblyje susiklosčiusi tradicija išliko iki šiol. Kiekvienas ateinantis į ansamblį atsineša savo krašto kūrinių. Jų išmoko kitus ansamblio dalyvius, todėl koncertuose, folkloro vakaronėse skamba ne tik žemaičių dainos, šokiai bei melodijos. 

Ilgus metus kelmiškiai neturėjo folkloro ansamblio pavadinimo. Tik 1997 metais ansamblis jį gavo. Tada ansamblis Lietuvos radijuje įdainavo savo krašto autentiškas dainas. Po įrašo vilniečiai neregiai folkloristai pasikvietė pavakaroti. Vakaronėje Vilniaus "Versmės" kolektyvas ragino ieškoti tinkamo pavadinimo. Žemaičiams teko ilgokai pasukti galvas. Po ilgų ginčų tinkamiausią pavadinimą sugalvojo ansamblietis Jonas Samušis. Kelmės rajone teka nedidelis Ramočios upelis. Jis išteka iš vietinių pelkių ir įteka į Pavižupio prūdus. Tai senas, apžėlęs ir gilus upeliūkštis. Ansamblio nariams idėja patiko - folkloro ansamblis tapo "Ramočia". 

Keičiantis metams keitėsi ir folkloro ansamblis "Ramočia". Anksčiau neįgalieji buvo skatinami dainuoti, groti. Važiuoti į repeticijas buvo skiriamas transportas. Tuomet ir autobusai dažniau važiuodavo. "Ramočios" dalyviai į repeticijas suvažiuodavo ir suvažiuoja iš viso Kelmės rajono: Kražių, Užvenčio, Verpenos, Alpių, Laugalio. Ypač sunku gyvenantiems kaimuose. Anksčiau ansambliečiams kelionės buvo kompensuojamos. Dabar visi dainuoja ir groja tik iš kilnios širdies. Ankstesnius ansambliečius vienijo bendras darbas ir bendri rūpesčiai. Neretai repeticijose kildavo aistringų diskusijų dėl LAD, vėliau - dėl LASS neregių įdarbinimo. 

Laikams pasikeitus, nelikus gamybos, repeticijos tapo vos vienintele veikla, kurioje neregys ar silpnaregis galėjo ir gali save realizuoti. Gal todėl savu noru neregiai bei silpnaregiai ansambliečiai nesiskiria su kolektyvu. Štai viena "Ramočios" dalyvė sako: "Susikimbam kaip karoliai ir galime eiti bet kur." Kiekvieno žmogaus išėjimas iš kolektyvo kitų ansamblio narių yra gana skaudžiai išgyvenamas. 

Dabar folkloro ansamblyje "Ramočia" dainuoja, groja ir šoka dvidešimt žmonių. Tiesa, ne visi artistai turi regos negalią. Apie trisdešimt procentų kolektyvo narių yra sveikieji. Regintieji padeda neregiams ir silpnaregiams. Ypač geros akys praverčia kelionėse. "Ramočioje" dainuoja, groja ir šoka instrumentinės kapelos siela Justinas Kasparas. Neregys groja įvairiais muzikos instrumentais. Justinas turi labai gerą atmintį. Visada atsimena dainų žodžius bei muziką. Silpnaregė Valerija Špukienė groja basetle. Taip pat ji yra vedančioji ir naujų dainų pateikėja. Moteris į repeticijas atvažiuoja iš kaimo. Kražiškis silpnaregis Algirdas Kybartas yra nepamainomas šokėjas. Negalima nepaminėti ir dainininkių: Ramutės Stulpinienės, Irenos Savčik, Nijolės Kupreščenkienės. Neregių tikras draugas bei palydovas, vairuotojas, dainų užvedėjas, atlikimo siela - Jonas Samušis. 

Folkloro ansamblis "Ramočia" nuo 1988 metų repetuoja Vytauto gatvėje 23 numeriu pažymėtame name. Iš pradžių sąlygos buvo sunkios. Kambarėliai pernelyg maži. Generalinėms repeticijoms ansambliečiai prieglobsčio ieškojo Kelmės kultūros centro fojė ar salėje. Prieš šešerius metus įkūrus viešąją įstaigą - Kelmės aklųjų ir silpnaregių centrą, ansambliečiai gavo didesnį plotą. Išgriovus sienas, įrengta 45 kvadratinių metrų repeticijų bei koncertų erdvė. Dažniausiai repetuojama du kartus per savaitę. Aišku, repeticijų grafikas yra lankstus. Prieš koncertus, ar rengiant naują programą į repeticijas ansambliečiai renkasi dažniau. Tuomet papildomo darbo nestokoja Jonas Samušis. Jis visus neregius po repeticijos parveža namo. 

Ansambliečiai kiekvienais metais paruošia naują programą. Nuolatinės repeticijos, naujų programų rengimas, neliko nepastebėti visuomenės. Folkloro ansamblis "Ramočia" yra vienas tituluočiausių saviveiklinių kolektyvų visoje Aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Kolektyvo koncertinis sąrašas labai ilgas. "Ramočia" kiekvienais metais dalyvauja Kelmės kultūros centro folkloro šventėje "Graži mūsų šeimynėlė", tradicinėje tarptautinėje rajono liaudies meno šventėje, o kur dar rajoninės aklųjų apžiūros, kviestiniai mažų miestelių koncertai? "Ramočia" nuo 1990 metų yra nuolatinis "Dainų šventės" dalyvis. Koncertuota Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Švedijoje. 2006 metais Liaudies kultūros centras ansambliečiams skyrė aukščiausią apdovanojimą - Aukso paukštę. 

 

Jubiliejinis koncertas 

Šių metų gegužės 21 d. Kelmės kultūros centre įvyko jubiliejinis folkloro ansamblio "Ramočia" koncertas. Koncerte dalyvavo folkloro ansambliai: vilniečių - "Versmė", šiauliečių - "Sedula", baisogaliečių - "Beinoriai". Koncertą pradėjo "Ramočios" folkloristai bendra daina. Visi susirinkusieji salėje buvo raginami prisijungti. Žiūrovų ilgai raginti nereikėjo. Bendra daina suvienijo žiūrovus ir atlikėjus. Koncertas tapo tikra liaudies vakarone - viena šeima. Vėliau koncertavo svečiai. Jie padainavo ne tik savo krašto dainų, bet, norėdami pamaloninti šeimininkus, neretai užtraukdavo žemaitiškas dainas. Vėliau scenoje vėl dainavo šeimininkai. Jie atliko iš senų pasirodymų programų atrinktas dainas, jau dabar nebedainuojamas. Koncertą baigė bendra vyrų daina. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]