RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

"AŠ GIRDŽIU - IR MAN LABAI ŠVIESU"

Kaip jau įprasta, gamtai puošiantis žaluma, per Lietuvą nuvilnijo aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis "Aš girdžiu - ir man labai šviesu". Šį kartą savo meninius sugebėjimus demonstravo didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio - atlikėjai. 

Penkių didžiųjų miestų renginiuose dalyvavo įvairių žanrų kolektyvai: 27 suaugusiųjų kolektyvai, 11 pavienių atlikėjų, 8 literatai ir skaitovai, parengtos ir pristatytos 9 amatų mėgėjų ir tautodailininkų parodos, LASS literatų kūrybos bei LASS 85-čiui skirtos ekspozicijos. Gražiai ir išradingai savo veiklą atskleidė ir miestuose veikiantys 9 klubai, į kuriuos žmonės buriasi pagal pomėgius, gebėjimus, amžių, pilietinį aktyvumą ir norą būti drauge, įdomiai praleisti laisvalaikį. Festivalyje dalyvavo apie 590 meno mėgėjų atstovų, iš jų - 64 procentai neregių bei silpnaregių. 

2011 metai turtingi jubiliejų: minėsime 85-ajį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos gimtadienį, taip pat liaudies artistės, mūsų lakštingalos Beatričės Grincevičiūtės 100-ąsias gimimo metines, todėl neatsitiktinai beveik visų miestų programose šios datos vienaip ar kitaip buvo paminėtos. 

Pirmasis festivalių maratoną pradėjo LASS Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras. Kaip jau įprasta, savo programą klaipėdiečiai pristatė gražiai ir skoningai. Ilgametės renginių organizatorės Arednos Jokubauskienės dėka ir scenografija, ir apšvietimas, ir renginio vedėja - visa tai buvo tiesiog puiku. Programą pradėjo Klaipėdos regos ugdymo centro vaikai. Mažųjų vokalinis ansamblis ne tik neprastai padainavo, bet ir bandė scenoje "aiškintis santykius", tai tik prajuokino vertinimo komisiją, todėl ji negirdėjo kai kurių "nešvarių" natų. Juk jie dar užaugs. O kol kas - lyg rožės ant torto. Nepriekaištingai padainavo klaipėdietė Evelina Rubežiūtė ir Rinalda Pocevičiūtė iš Mažeikių - jos atlikta lietuvių liaudies daina "Anoj pusėj Nemuno" ypač sujaudino klausytojus. Mikas Pareigis gražiai paskaitė ištrauką iš vietinės rašytojos Vėjų Motinos kūrybos. Diskusijų sukėlė regos ugdymo centro aktorių "Aitvarai" parodyta "Trylikto buto istorija". Bet liaudies išmintis sako - ginčuose ir gimsta tikroji tiesa, todėl artistams ir jų vadovei komisija linki sėkmingų ieškojimų. 

Koncertavusiems suaugusiems - bajanu grojusiam Jurijui Zakabuninui, vokalistei Zofijai Vilkienei, sintezatoriumi grojusiam Mariui Simonavičiui - pasirodymai nebuvo patys sėkmingiausi. Tačiau visus sužavėjo nuoširdumas atliekant pasirinktus kūrinius. 

Skaitovė Inga Nemkevičiūtė įspūdingai paskaitė Vėjų Motinos kūrybos ištrauką. Malonu buvo žiūrėti režisierės Janinos Monienės pastatytą sceninį vaizdelį "Ponaičiai", kuriame išryškėjo ir pačios režisierės aktoriniai sugebėjimai. 

Neblogą įspūdį paliko Vlado Saltono ir Jono Drėgvos vokalinis duetas: parinktas tinkamas repertuaras, gražiai vienas su kitu dera balsai. 

Labiausiai nustebino ne kartą "barti" gavęs folkloro ansamblis "Spingsulė", vadovaujamas Sigitos Mačernienės. Žemaitiškas kolektyvas parodė dzūkišką programą "Už nedėlios bus Velykos". Nežinia, ar pasirodymo sėkmę lėmė Sigitos - dzūkės "emigrantės" Žemaitijoje - puikiai parinkta dzūkiška programa, ar tai, kad koncerto rytą ji dar kartą tapo močiute, bet dainos, o ypač jos atlikta daina "Supkit meskit" skambėjo nepriekaištingai. Beveik be priekaištų buvo ir kolektyvo apranga. Jei kolektyvas ir toliau taip keisis, tai "Spingsulės" pavadinimą teks keisti į kokį kitą - šviesesnį. 

Neblogai pasirodė ir tradicinių šokių kolektyvas - liaudiškos muzikos kapela "Vyra". Kaip įprasta, parodė profesionalų lygį. Ausį džiugino gražūs balsai ir instrumentinė grupė. Ypač sužavėjo J. Staniulio griežimas smuiku "Laugalių čardaše". 

Kauno aklųjų ir silpnaregių centro pasirodymą pradėjo mėgėjų teatras "Aira", vadovaujamas Zitos Klibavičienės,- jis parodė literatūrinę muzikinę kompoziciją "Labas, Beatriče". Amžininkų prisiminimai, poetų eilės B. Grincevičiūtei susipynė su puikiai parinktais dainininkės įrašais. Buvo tikrai įspūdinga. 

Kanklių ansamblis, grojęs ir akompanavęs Leonui Matusevičiui ir jo duetui su Ona Lumbiene, taip pat nenuvylė. Tai akivaizdus kolektyvo vadovės Romos Montvilienės triūsas. 

Moterų vokalinis ansamblis "Credo" tradiciškai padainavo gerai, tačiau šįkart lyg ir be gyvybės, augimo, kulminacijos. 

Silpnokai (matyt, dėl objektyvių priežasčių) atrodo folkloro ansamblis "Kanapija". Jausmas toks, lyg ansambliečiai rodo tai, ką seniai išmoko ir vis dar gerai moka. Daug pastabų būtų galima pasakyti kolektyvui, bet puikiai žinoma: mene ir sporte būna visokių dienų. Tad belieka kolektyvui palinkėti geriausios kloties. 

Instrumentinis ansamblis "Bičiuliai", vadovaujamas Leono Matusevičiaus, buvo taip pat kažko nuliūdęs. Nors vyrų balsai buvo gražūs, instrumentai derėjo, bet ugnelė neįsižiebė, ir tiek. 

Trumpai kalbant, kauniečiai šį kartą buvo kažkokie melancholiški, nors vedėja Gražina Siderevičienė iš paskutiniųjų renginiui stengėsi įlieti gyvybės, būrelių vadovai puikiai pristatė savo veiklą, Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filialo vedėja Irena Blaževičienė gražiai papasakojo apie gausią Kauno aklųjų ir silpnaregių literatų kūrybą, "Pasaulio medyje" puikavosi mažakalbio Virgilijaus Šlipaičio pynimo iš vytelių būrelio "Prakalbintas žilvitis" krepšiai ir krepšeliai, akį džiugino moterų rankdarbiai (ypač grožiu išsiskyrė Stasės Pilypienės rankdarbiai), vis dėlto Kaunui įprastos pakilios nuotaikos nebuvo... Bet ne veltui sakoma, kad kelias į širdį eina per skrandį: moterų klubas "Vizija", vadovaujamas Romos Girnienės, kiek pataisė padėtį. Renginio pabaigoje moterys ne tik visus vaišino pačių kepta duona, kelių rūšių obuolių pyragu, bet ir kepinių receptais visus apdovanojo. 

Vilniečių pasirodyme jokios ypatingos režisūros nebuvo. Gražiai moterų klubo "Vaivos juosta" papuošta scena ir įgudę renginių vedėjai Janina Vileikienė ir Darius Mockevičius savo darbą atliko taip, kad tos režisūros ir nepasigedome. Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro pasirodymą pradėjo Petro Garšvos vadovaujamas estradinės muzikos ansamblis "Vilkpėdė". Belieka tik gėrėtis vadovo sugebėjimu parinkti tinkamą repertuarą ir kantrybe įgyvendinant sau keliamus uždavinius. Petras turbūt ir harmonijos uždavinį sugebėtų paversti hitu. Be abejo, gero žodžio verti ir dainininkai. Akivaizdu, kad gero rezultato galima pasiekti norint tik abiems pusėms - ir vadovui, ir atlikėjams. 

Rusų liaudies dainos ansamblis gerokai sumažėjo, todėl neliko ir seniau buvusios jėgos. Tačiau nenuilstančios vadovės Janinos Višinskienės dėka jis tebegyvuoja ir žilagalvės močiutės dalijasi nuoširdumu. 

Kanklių ansamblis, sėkmingai pasikrikštijęs "Kamanių" vardu, vadovaujamas Rasos Mockūnienės, savo lygiu labai artimas kauniečių kanklininkėms. Kolektyvas gražiai atliko pasirinktą repertuarą, gal tik "Guantanamerai" kiek pritrūko pietietiškos ugnies. Bet juk ir pietiečiams mūsų liaudies dainą liūdnai padainuoti kažin ar pavyktų. 

Folkloro ansamblis "Versmė", vadovaujamas Dariaus ir Dalios Mockevičių, kaip paprastai pasirodė šauniai. O svarbiausia: įrodė galį taip pat gerai dainuoti ne tik dzūkiškai, bet ir aukštaitiškai bei žemaitiškai. Reikia pasakyti, kad būtent žemaičių daina ir nuskambėjo geriausiai. Bravo užvedėjai Vandai Janulaitienei. O ir visa kita - šokiai, rateliai, dainos, žaidimai - skambėjo gražiai. Reikia pripažinti: "Versmė" tarp aklųjų ir silpnaregių folklorinių kolektyvų - šiuo metu geriausia. 

Labai sveikintinas plastikos studijos "Tu ir aš" atsiradimas. Ditirambai kolektyvo vadovei Rūtai Januškevičienei, sumaniusiai neregius mokyti gražiai judėti scenoje. 

Iš trijų koncertavusių solistų - Jolantos Žibienės, Olego Baziliuko ir Marinos Saliutienės - geriausiai šį kartą pavyko Marinai. 

Rankdarbių klubas "Vaivos juosta", vadovaujamas Linos Norkienės, pristatė įvairių darbų. Tačiau labiausiai visus sudomino su didele išmone pagamintos liečiamosios knygelės neregiams. 

Vilniečių pasirodymą gražiai užbaigė Rūtos Januškevičienės vadovaujamas stabilaus gero lygio nestokojantis tautinių šokių kolektyvas "Šimtažiedis". 

Šiauliuose, kaip ir kituose miestuose, renginys prasidėjo muzikine literatūrine kompozicija B. Grincevičiūtei atminti. Ją pagyvino Virginijos Gintilaitės, kurios šeima bendravo su Šiaulių universiteto profesoriaus, tolimo Beatričės giminaičio Vytenio Rimkaus šeima, prisiminimai. 

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansamblis "Sedula", kuriam vadovauja Virginija Gintilaitė, parodė žemaitišką programą, kurios pagrindas - pačios vadovės stipriu sodriu balsu užvedamos dainos. Ansambliui linkėtume kaip nors "įsigyti" daugiau vyrų ir vis dėlto bandyti sušokti nors paprasčiausius ratelius. Kita išeitis - atsisakyti folkloro ansamblio statuso, pasivadinti lietuvių liaudies dainos ar lietuvių dainos ansambliu. Taip būtų išvengta folkloro kolektyvui keliamų reikalavimų. Tai ne rekomendacija, o tik draugiškas pamąstymas. 

Vokalinis ansamblis "Dermė" pasirinktą repertuarą atliko tvarkingai. Gaila, kad aklųjų ar silpnaregių kolektyve beveik nėra (deja, kaip ir kituose šiauliečių kolektyvuose, išskyrus "Sedulą"). 

Labai gražiai bandonija pagriežė puikiu tautiniu kostiumu pasipuošęs Svajūnas Birgiolas. Tradiciškai puikiai pasirodė Arūno Šliauterio vadovaujama liaudiškos muzikos kapela "Šelmiai". Taip ugningai grojo kūrinius, kad net dainininkus "užtrenkė", o ką jau besakyti apie paties vadovo solo grojimą skrabalais, nustebinusį grožiu ir komisiją, ir žiūrovus. Tokia kapela daro garbę bet kokiai scenai. Tas pat pasakytina ir apie Romualdo Laugalio vadovaujamą šokių kolektyvą "Vajaunas". 

Maloniai akį džiugino klubo "Pabūkime kartu" surengta paroda "100 žiedų Beatričei". Žiūrovui pateikta šimtas klubo narių sukurtų segių. Įspūdingai atrodė ir "margučių medis" - ant šakos sukabinti įvairia technika puošti margučiai. 

Bene turtingiausią ir išradingiausią programą parodė panevėžiečiai. Šilčiausių žodžių nusipelnė renginio vedėjai Rima Žostautienė (ji ir renginio režisierė) bei Bronius Baltrūnas. Ne vedėjai, o ugnis. Ir ko tik čia nebuvo: ir mimai, savo trumpame etiude skambant Beatričės įdainavimui parodę savo jausmus ir būsenas, sukeltas tos muzikos, ir viktorina iš Aklųjų sąjungos istorijos, kurios beveik visus prizus "susišlavė" į svečius atvykusios kaunietės, ir dar daug daug kas. Reikia pripažinti, kad Rima Žostautienė yra neišsenkantis idėjų bankas. 

Danės Nakienės vadovaujama liaudiškos muzikos kapela "Žilvitis" pasirodė neblogai, bet paskutinis kūrinys atskleidė kolektyvo trūkumus. Jei kolektyvas būtų paisęs renginio nuostatų (pagal juos reikėjo atlikti tik tris kūrinius), apie silpnybes niekas ir nebūtų sužinojęs. Taigi, geriau mažiau, bet kokybiškai. 

Folkloro ansamblis "Pajauta", vadovaujamas Rimos Žostautienės, parodė etnografinį vaizdelį "Joninių nakties kerai". Jame pateikti Joninių papročiai ir burtai. Vadovė surežisavo puikiai, tačiau dainos skambėjo ne itin sklandžiai. 

Nenuvylė ir Rasos Jurkienės jaunimo muzikos grupė "Mes". Akivaizdu, kad atlikėjams labai patiko tai, ką jie darė, todėl ir žiūrovams buvo smagu klausytis. 

Ir nustebino, ir sužavėjo senjorų klubas "Pavakarys". Kaip paprasta įgyvendinti gerą idėją! Paprasti atsakymai į paprastus klausimus ir nepaprasta pačių senjorų būsena scenoje - pasipuošusių, pakylėtų, ne šios epochos žmonių. 

Šokių kolektyvas "Kanapėlė" sušoko natūraliai, laisvai, kaip ir priklauso garbingo amžiaus žmonėms. 

Rimos Žostautienės vadovaujama dramos studija "Arka" parodė ištrauką iš Veronikos Ruminavičiūtės komedijos "Sunki našta". Ir vėl nebloga režisūra. Artistai vaidino taip pat įsijautę. Spektaklio turinys - aktualus šiems laikams. 

Liaudiškos muzikos kapelai "Iškepuris", vadovaujamam Rasos Jurkienės, taip pat nieko neprikiši: turi visus reikiamus instrumentus ir geba jais reikiamai naudotis. 

Tai taip vertinimo komisijos mintis apie praūžusį festivalį apibendrino jos pirmininkė Rita Šidlauskaitė.