IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

MEILĖ KNYGAI IR ŽMONĖMS

Per visą gyvenimą - vienintelė darbovietė ir mėgstamas darbas! Sutikite, nedaug kas gali pasidžiaugti ir didžiuotis tokia gyvenimo dovana. Dar vaikystėje pamilusi knygą, su ja nesiskiria ir šiandien. Rūpinasi, kad ir kiti pamiltų bei vertintų knygose sukauptą žmonijos išmintį. Daug gražių žodžių galima pasakyti apie šią moterį. Tai ištikima mūsų bendruomenės bičiulė, nuoširdi ir kompetentinga. O įgimtas kuklumas, pareigingumas ir darbštumas ją dar labiau taurina. Viename interviu, duotame prieš keliolika metų, Jadvyga Kuolienė atvirai prisipažįsta ir sako: "Talpus mano gyvenimas ir jame visko daug." Tame gyvenimo kelyje užteko vietos ne tik trims šauniems vaikams, mylimam vyrui, artimiesiems, bet ir visiems kitiems gyvenimo kelyje sutiktiesiems. Šiomis dienomis gražią gyvenimo sukaktį švenčia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tiflobibliotekininkystės pradininkė ir puoselėtoja, tad ir norime prisiminti šį žmogų ir tas gyvenimo meiles - knygai ir žmogui. 

Jadvyga Kuolienė (Sereikaitė) gimė gegužės 7 dieną 1936 metais Sližių kaime, Ukmergės rajone. Labai simboliška, kad būtent tą dieną Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Jadvyga mokėsi Sližių pradinėje ir Veprių septynmetėje mokyklose. 1954 metais baigė Gelvonų vidurinę mokyklą ir rudenį pradėjo studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete bibliotekininkystę. Po penkerių metų sėkmingai baigė studijas. Dar studijuodama paskutiniame kurse 1959 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybinio mokymo kombinato bibliotekos vedėja. Lietuvos aklųjų draugijos sistemoje ji buvo pirmoji diplomuota bibliotekininkė, turinti aukštąjį išsilavinimą. Be tiesioginių pareigų bibliotekoje, gal, tiksliau pasakius, nedidelėje bibliotekėlėje, ji aktyviai dirbo ir savanorišką darbą: padėdavo organizuoti meno mėgėjų būrelius, rengdavo įvairiausias ekskursijas, kolektyvinius teatro lankymus. Įmonės dirbantiesiems cechuose skaitydavo knygas ir laikraščius, dirbo visuomeninėse komisijose ir visada nuoširdžiai stengdavosi padėti akliesiems ir silpnaregiams. 

Prieš penkiasdešimt metų buvo daug beraščių neregių, reikėjo pasirūpinti jų švietimu ir suteikti jiems galimybę bendrauti su knyga. Jaunoji bibliotekininkė savarankiškai išmoko brailio raštą ir 1960-1965 metais Vilniuje dirbo brailio rašto kursų mokytoja. Drauge su neregiu pedagogu Vytautu Stanaičiu parengė aklųjų beraščių ir mažaraščių asmenų mokymo programas, jomis naudojosi ir kiti šalies mokytojai. 

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje nuspręsta visas bibliotekas, veikusias didžiuosiuose miestuose prie penkių gamybos kombinatų, sujungti į vieną centralizuotą vienetą. Prie šio darbo nemažai prisidėjo ir J. Kuolienė. 1966 metų pradžioje Vilniuje įsteigiama Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka su penkiais filialais. Profesionaliai bibliotekininkei patikimas atsakingas darbas - vadovauti labai svarbiam bibliotekos padaliniui - Metodiniam skyriui, rūpintis bendra bibliotekos struktūra, knygų komplektavimo ir katalogavimo sistema. 

Po penkerių metų, 1971 metų balandį, J. Kuolienė paskiriama bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Ji rūpinasi bibliotekos fondų gausinimu ir skaitytojų aptarnavimo kokybe, plečia ryšius su bibliotekomis, aptarnaujančiomis akluosius ir silpnaregius. Geriausią sukauptą darbo patirtį diegia savojoje įstaigoje. 1992 m., keičiantis bibliotekos statusui - tampant valstybine Lietuvos aklųjų biblioteka, daug savu darbu prisidėjo ir J. Kuolienė. Nuo 1996 m. kovo 1 dienos ji paskiriama bibliotekos direktore ir įstaigai vadovauja iki 2007 metų vidurio. Bibliotekoje išdirbusi 48 metus, Kuolienė išėjo užtarnauto poilsio. 

Ilgus metus dirbdama vienoje bibliotekoje, ši moteris aktyviai prisidėjo grindžiant nacionalinės tiflobibliotekininkystės pamatus: kūrė ir tobulino bibliotekos struktūrą, plėtojo ryšius su šalies ir užsienio bibliotekomis. Mokėsi iš kitų ir pati dalijosi su kitais sukaupta darbo patirtimi. Skaitė pranešimus seminaruose, susitikimuose ir įvairiuose mokymo kursuose. Jos dalyvauta daugelyje tarptautinių konferencijų: Rygoje, Leipcige, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kopenhagoje, Varšuvoje ir kituose miestuose. Tapusi bibliotekos direktore, surengė net penkias tarptautines mokslines konferencijas Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje. Pati skaitė pranešimus apie bibliotekinį darbą su aklaisiais ir silpnaregiais. 

J. Kuolienė parašė ir sudarė keletą knygų. Labai vertingas darbas - Lietuviškos knygos akliesiems kelias: 1928-1993 // Lietuvos bibliotekų fondų istorija XX amžiuje: teminis mokslo darbų rinkinys, išleistas 1994 metais. Apie ją parašyta keliolika straipsnių periodiniuose leidiniuose. 

J. Kuolienė daug metų nuoširdžiai globojo literatus su regėjimo negalia. Skatino kurti ir skelbti savo kūrinius, ypač nuoširdžiai ragindavo pradedančiuosius literatus. Rūpinosi knygų leidyba. 

Už ilgametį ir nuoširdų darbą yra gavusi įvairiausių apdovanojimų, garbės raštų ir padėkų. 1997 m. vasario 16 d. Jadvyga Kuolienė už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. 

Išėjusi užtarnauto poilsio yra aktyvi, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir visuomeniniuose renginiuose. Dainuoja folkloro ansamblyje "Versmė". Neužmiršta ir bibliotekos organizuojamų renginių. Baigia rašyti Lietuvos aklųjų bibliotekos istorinės apžvalgos metraštinę apybraižą.