IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Vilija DUMBLIAUSKIENĖ

TARSI SUBTILUSIS PORCELIANAS

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, atsižvelgdama į ilgamečių organizacijos narių siūlymą, organizavo pažintinę išvyką į Europos sostinę Briuselį bei kitus senuosius Belgijos miestus, pakeliui aplankant Berlyną, Drezdeną, Meiseną, Vroclavą. Kelionės maršrutas buvo gerai apgalvotas ir derintas iš anksto, kad neregiai bei silpnaregiai galėtų išklausyti ne vien garsinę informaciją, bet dalyvautų ir muziejų rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose, turėtų galimybę eksponatus paliesti rankomis, patirtų kitus nekasdieninius pojūčius. Ši išvyka - tai vienas iš renginių, skirtų organizacijos veiklos 85-čiui. 

Atsidūrėme tokiame laike ir tokiose vietose, kur buvo pataikaujama aklumui - ne toks jau dažnas reiškinys, todėl mėgavomės tuo ligi soties. Lietėme daugybę daiktų, augalų nelabai paisydami, galima ar ne. O dar tas žavingasis pavasaris... Po ilgos žiemos taip buvome jo išsiilgę. Žiedų žiedai, dabinantys daugybę nepriekaištingai sutvarkytų parkų, įsupo mus į nuostabiausių kvapų simfoniją, išgražintą paukščių giesmėmis, ir nepaleido visą kelionę. Glostėme ir tuos žiedus, ir niekas nedraudė. Na, o ko tiesiog dėl dydžio neįstengėme apglėbti rankomis, turėjome galimybę įmantrias formas paliesti maketuose. Tų maketų radome daug kur, tiesiog šalia originalų. Vroclavas, Drezdenas, Berlynas, Gentas, Briugė, Briuselis papuošti šedevrais laikomų statinių minimaketais. Maloniai stebino ir džiugino, kai prie jų aptikome užrašus brailio raštu. Truputėlį nuliūdome, apsilankę puikiai įrengtuose miniskulptūrų parkuose tiek Berlyne, tiek ir Briuselyje. Nemažos dalies skulptūrų negalėjome paliesti, nes jos buvo užtvertos, bet tai nesutrukdė Europos skulptūrų parke Briuselyje grožėtis ir didžiuotis Lietuvą reprezentuojančiu senojo garbingojo universiteto maketu. Padarytas jis tikrai labai profesionaliai, savo raudonais stogais ir gražiąja Šv. Jonų bažnyčios varpine kviečiantis prieiti arčiau kiekvieną. Perlipę užtvarus, žiūrinėjome, kiek širdys geidė. 

Pasisvečiavome Europos Parlamente. Pasėdėję tuščioje posėdžių salėje ir pasiklausę pasakojimo apie parlamentarų darbą, vėl išskubėjome į magiškąjį meno pasaulį. 

O, kokia ypatinga dvasia sklando viršum senųjų viduramžiškų Belgijos miestų - paslaptingoji, gražioji Briugė! Čia viskas mena įspūdingą praeitį. Jos dvasią tikrai pajutome, įkvėpėme su visą miestą gaubiančiu karšto šokolado kvapu. Šokoladas gaminamas čia nuo seniausių laikų. Jo viliojantis kvapas plazdena virš šio nuostabaus miesto pilių ir rūmų. Senoji architektūra puikiai išsilaikiusi. Taksi čia atstoja karietos, traukiamos žirgų, o jų kanopų kaukšėjimas, susiliejęs su iškilminga varpų muzika, aidi viršum visą miestą išraižiusių vandens kanalų - tai Belgijos Venecija. Neatsispyrėme paplaukioti valtele tais romantiškaisiais kanalais. Pakrantėse svajojo svaigiai kvepiančios alyvos, nusvarinusios savo garbanotas kasas beveik iki vandens. Pilį keitė pilis, o šią - rūmai. Vairininkas gražia prancūzų kalba pasakojo mums apie šiuos architektūros stebuklus. Nieko nesupratome, bet žodžius "gotika, barokas, rokokas" išskyrėme ir nuotaika tikrai buvo romantiška. Gento miestas labai panašus į ką tik minėtą Briugę. Čia taip pat didingi pastatai, daugybė tiltų per kanalus, puikios aikštės su įvairiomis skulptūromis ir skulptūrėlėmis. Liesdami jas, kiekvienas savo vaizduotėje savaip regėjome miestų veidus. O kai šito pasidarė maža, sumanėme pasibastyti naktinėmis gatvėmis. Gyvenimas virte virė, o tamsiame pavasario danguje žiburiavo didingų rotušių, smailiabokščių bažnyčių šviesos. Įsivaizduoti visa tai nebuvo sunku - juk tas bažnyčias ir varpines dieną lietėme rankomis visur, kur tik aptikome jų maketus. Sužavėjo naktinis Vroclavo senamiestis su tekančiu Oderiu ir tiltu per jį. Gidė papasakojo, jog čia, senamiestyje, apgyvendinta daugiau nei trisdešimt įvairiausių elfukų skulptūrėlių. Ir kuo jų daugiau aptiksime, tuo didesnė laimė aplankys. Ir mes lyg maži vaikai ieškojome tų skulptūrėlių, o gidė vis lyg ir netyčia prie jų privesdavo. Tuomet džiugiai apžiūrinėdami spėjome, į ką jie panašūs, o rytą gidė parodė dar tris, sėdinčius ant mūsų viešbučio palangės. 

Labai svetingai buvome sutikti muziejuose. Karališkame meno ir istorijos muziejuje Briuselyje sukurta speciali edukacinė programa, skirta akliesiems. Ekspozicija, su kuria buvome supažindinti, vadinasi "Dekoruotas kūnas įvairiose kultūrose ir šalyse". Sunku patikėti, bet rankose laikėme XVIII - XIX amžių autentiškus eksponatus. Įvairiausios skrynelės, kuriose Pietų Amerikos indėnų gentys laikė įrankius tatuiruotėms daryti. Laikėme dažus, kuriais jie dažė savo kūnus, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Pamatėme keisčiausių papuošalų, kuriuos vyrai ir moterys vėrė į nosis, lūpas. Galėjome užsidėti brangius sunkius sidabro vėrinius, priklausiusius turtingų kinų vyrų žmonoms. Stebino mažutis batelis, puošęs specialiai deformuotą japonės kojytę. Pėdos ilgis tesiekė 14 cm. Mažutė lotoso lapo formos pėdutė buvo anų laikų grožio ir sekso etalonas Japonijoje. 

Nuo šių paslaptingų daiktų sklido ypatingas, mums jau beveik nesuvokiamas senųjų kultūrų gyvenimo filosofijos dvelksmas. Muziejaus darbuotojos, supažindinusios mus su šia labai autentiška ir labai vertinga ekspozicija, nuomone, daugelyje muziejų galėtų būti rengiamos parodos, skirtos specialiai akliesiems. 

Puikiomis emocijomis ir naujomis žiniomis mus apdovanojo Meisenas. Meisenas įsikūręs ant Burkbergo kalvos. Jį garsina ne tik puikūs vynuogynai, bet ir visame pasaulyje vertinamas Meiseno porcelianas. Čia 1710 m. Augusto Stipriojo įsakymu buvo įkurta pirmoji porceliano manufaktūra. Iki šių dienų gaminant puikiausius indus ir įvairiausius buities aksesuarus naudojama nepaprastai daug rankų darbo, technikos - mažai. Aišku, rankų darbo gaminiai be galo brangūs. Įvairių šalių karaliai užsisako čia vienetinius tikrai meniškai sukurtus dirbinius. Mums buvo parodytas visas gamybos procesas, kaip sukuriami tokie trapūs ir labai subtilūs daiktai. Viską galėjome liesti rankomis. Muziejaus darbuotojai sakė, jog čia taip pat būna rengiamos specialios ekspozicijos, skirtos akliesiems. Tuomet eksponuojama dar daugiau įvairiausių indų bei kitų gaminių iš porceliano. Laikydami rankose dailius, trapius ir labai brangius kūrinius, klausydami pasakojimų, kaip jie sukuriami, suvokėme, jog to atsiradimo istorijos apgaubtos legendomis, o gamyba - paslaptimis. 

Kelionė baigėsi. Liko gausybė prisiminimų. Jie labai gražūs ir labai trapūs - tarsi subtilusis porcelianas.