TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

KELIONĖS, VALSTYBĖS SIENA IR NEĮGALIEJI

Vasara - atostogų ir įvairių kelionių metas. Nemažai pasitaiko ir tokių kelionių, kurių metu tenka kirsti Lietuvos valstybinę sieną. LR teisės aktai nustato keletą lengvatų, kurias pravartu žinoti valstybinę sieną susiruošusiems kirsti neįgaliesiems. 

2001 m. vasario 1 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 126 (skelbta laikraštyje "Valstybės žinios", 2001 m. vasario 7 d. Nr. 12, publikacijos Nr. 346) patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37.7 punktas (toliau trumpinama p.) nustato, kad į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, be eilės įleidžiami ir tikrinami lengvieji automobiliai, kuriuos vairuoja neįgalieji, pateikę transporto priemonės registravimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą, bei lengvieji automobiliai, kuriais vežami bet kokio neįgalumo lygio neįgalūs vaikai arba neįgalieji, kurie pripažinti nedarbingais (nedarbingais laikomi neįgalieji, kurių darbingumo lygis neviršija 25 proc.), arba neįgalieji, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, pateikę neįgaliojo pažymėjimą. 

Siekiant išvengti galimų, visiems žinomų piktnaudžiavimų, aptariamame teisės akte nustatyta, kad vykstant pro Kybartų, Panemunės ir Ramoniškių pasienio kontrolės punktus šia lengvata galima pasinaudoti ne daugiau kaip vieną kartą per parą. Tačiau tokio apribojimo kažkodėl nėra vykstant į Lietuvos - Baltarusijos pasienyje įsteigtus pasienio punktus. 

Iki 2011 m. sausio 16 d. šia lengvata galėjo pasinaudoti tik neįgalieji, patys vairuojantys lengvuosius automobilius, specialiai pritaikytus neįgaliesiems, kurių sutrikusi judėjimo funkcija, pateikus transporto priemonės registravimo liudijimą su įrašu "Rankinis valdymas" ir neįgaliojo pažymėjimą. 2011 m. sausio 12 d. aptariamas Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, tai yra padaugėjo neįgaliųjų, kuriems taikoma lengvata. Šis pakeitimas įsigaliojo 2011 m. sausio 16 d. 

Manau, kad toks pakeitimas yra labai teisingas. Aptariama lengvata svarbi daugeliui neįgaliųjų, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jie patys vairuoja automobilius, ar yra jais kito asmens vežami. Apskritai ši lengvata yra numatyta dėl nemažam skaičiui neįgaliųjų būtinų specialių sveikatos apsaugos poreikių, pavyzdžiui, jie gali skubėti, nes tik tam tikru laiku būtinai turi vartoti kokius nors vaistus, ar jiems tik tam tikru laiku turi būti atliekamos medicininės procedūros, ar tiesiog gali sunkiai ištverti ilgą ir varginančią kelionę. 

Netgi ir pakeitus nagrinėjamą Vyriausybės nutarimą, automobilius vairuojančių neįgaliųjų padėtis liko šiek tiek geresnė, nes, kai automobilį vairuoja pats neįgalusis, lengvata taikoma nepriklausomai nuo to, koks to neįgaliojo darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis, o, kai jis pats nevairuoja automobilio, lengvata taikoma tik tuomet, kai vežamas neįgalusis, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis. 

Keliaujant per valstybės sieną paprastai reikia turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Čia neįgaliesiems, atsižvelgiant į jų dažniausiai sunkią turtinę būklę, taip pat numatyta tam tikrų lengvatų. LR rinkliavų įstatymo (skelbta laikraštyje "Valstybės žinios", 2000 m. birželio 28 d. Nr. 52, publikacijos Nr. 1484) 6 str. 5 p. nustatyta, kad valstybės rinkliava neimama už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei keitimą asmenims, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis. 

Lengvatos neturintiems asmenims už neskubų asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą reikia mokėti 30 Lt, o už paso - net 150 Lt dydžio valstybės rinkliavą. 

Neįgaliesiems, kertantiems LR valstybinę sieną ar esantiems pasienio ruože, yra skirta ir dar viena su jų sveikatos papildomu saugojimu susijusi lengvata. LR valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (skelbta laikraštyje "Valstybės žinios", 2000 m. spalio 31 d. Nr. 92, publikacijos Nr. 2848) 23 str. 5 d. 7 p. nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs. Įstatyme kalbama būtent apie akivaizdžius neįgalumo požymius, o ne kokius nors neįgalumo pažymėjimus, nes pareigūnams tam tikrose situacijose gali tekti veikti labai operatyviai ir nebūti laiko dar tikrinti dokumentus. Įstatymas mini tokias specialiąsias priemones: lazdas, antrankius, surišimo priemones, dujas, priverstinio transporto sustabdymo priemones, kovos imtynių veiksmus, tarnybinius šunis, šaunamąjį ginklą su specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis. Priemonių sąrašas negalutinis, nes jis baigiamas fraze: "bei kitas įstatymų leidžiamas ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas aktyvios ir pasyvios gynybos priemones". 

Žinoma, ši lengvata neturėtų būti suprantama kaip leidimas ar skatinimas nepaklusti pareigas vykdantiems valstybės sienos apsaugos pareigūnams, veltis į konfliktines situacijas ar daryti kokius kitus su valstybės sienos apsauga susijusius teisės pažeidimus, tačiau žinoti šią lengvatą nekenkia. 

Neįgaliesiems ir sutrikusios judėsenos asmenims, susiruošusiems keliauti lėktuvu, svarbu žinoti, kad jie visuose Europos Sąjungos oro uostuose ir skrydžio metu gali nemokamai gauti jiems reikalingą specialiąją pagalbą. Apie specialiosios pagalbos poreikį būtina ne vėliau kaip prieš 48 valandas pranešti atitinkamam oro vežėjui, jo agentui arba turistinės kelionės organizatoriui. Jei neregiui reikalinga šuns vedlio pagalba, turi būti sudarytos sąlygos jį pasiimti, tačiau apie tai taip pat būtina pranešti. 

Oro uostą valdanti įstaiga privalo oro uoste tiek terminalo viduje, tiek jo išorėje nustatyti atvykimo ir išvykimo vietas, kuriose neįgalūs asmenys ir ribotos judėsenos asmenys galėtų lengvai pranešti apie savo atvykimą į oro uostą ir paprašyti pagalbos. 

Oro uostą valdančios įstaigos teikdamos neįgaliajam specialiąją pagalbą turi padėti iš oro uoste tam reikalui paskirtos atvykimo vietos nuvykti į registracijos vietą; užsiregistruoti ir užregistruoti bagažą; iš registracijos vietos nuvykti į orlaivį atliekant emigracijos, muitinės ir saugumo procedūras; įsėsti į orlaivį naudojantis atitinkamai kėlimo įrenginiais, vežimėliais ar kita reikiama pagalba; nuo orlaivio durų patekti į savo vietas; atiduoti ir atsiimti savo bagažą orlaiviuose; iš savo vietų patekti prie orlaivio durų; išlipti iš orlaivio naudojantis atitinkamai kėlimo įrenginiais, vežimėliais ar kita reikalinga pagalba; iš orlaivio nuvykti į bagažo salę ir atsiimti bagažą atliekant imigracijos ir muitinių procedūras; iš bagažo salės nuvykti į paskirtąją vietą; vykstant tranzitu pasiekti jungiamuosius skrydžius naudojantis pagalba oro uosto infrastruktūros skrydžių dalyje ir oro uosto infrastruktūros antžeminėje dalyje, ir prireikus - terminaluose arba tarp terminalų; prireikus, patekti į tualetą. Detaliau neįgaliesiems teikiamą pagalbą reglamentuoja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 "Dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru". 

Kaip laikomasi šio reglamento nuostatų skrydžiuose iš Lietuvoje esančių oro uostų ir į juos, kontroliuoja civilinės aviacijos administracija. Šiai įstaigai galima skųstis, jei oro uostą valdanti įstaiga ar oro vežėjas neįgaliajam nesuteikė specialiosios pagalbos arba ją suteikė netinkamai. Tai nustato LR aviacijos įstatymo 70 str. ir 2001 m. gegužės 28 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 182 patvirtintų Civilinės aviacijos administracijos nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) 12.9 p. 

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 115-3 straipsnis nustato, kad už neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos jiems teikimo taisyklių keliaujant oro transportu pažeidimus gresia bauda pažeidimą atlikusios įmonės vadovui nuo 1000 iki 3000 litų.