IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PORTRETŲ AUTORIUS


Žmonių gyvenimai susiklosto įvairiai. Liaudies patarlė sako, kad kiekvienas esame savo laimės ir likimo kalvis. Tik ne vienas turbūt galėtume paklausti: ar taip būna visada, ar nedaro įtakos aplinkiniai, ar visada elgiamasi taip, kad nepakenktum kitam? Ar žmogus, sėdęs prie vairo, elgiasi atsakingai ir apdairiai? Klausimų ganėtinai daug. Kodėl žioplas vairuotojas nepastebi neregio knygos mylėtojo, einančio iš Aklųjų bibliotekos namų link, ir žiauriai jį sužaloja? Žmogus patirtas traumas gydosi ilgus metus, bet norimo rezultato taip ir nepasiekia. Dažnai tokiais atvejais, kaip sako patys nukentėjusieji, išgyventi ir nepalūžti padeda knyga. Literatūra. Šiame straipsnyje norime papasakoti apie aktyvų LASS narį, istoriką, publicistą Juozą Ežerskį. Ir proga tam yra graži, šiaulietis švenčia septyniasdešimtmečio jubiliejų. 

J. Ežerskis gimė 1941 metais balandžio 20 dieną Švėkšnoje, Šilutės rajone. Nuo kūdikystės silpnai matė, vėliau, nuo dvylikos metų, ir ta silpna akių šviesa visiškai užgeso. 1951-1962 m. mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Baigęs mokyklą pradėjo studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete. 1967 m. baigė studijas ir tapo diplomuotu istoriku. Persikėlė gyventi į Panevėžį. Čia jam buvo patikėtos atsakingos pareigos, dirbo Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio tarprajoninių kultūros namų direktoriumi. Rūpinosi Panevėžio ir Utenos regionų neregių sociokultūriniais darbo reikalais. Po pagrindinio darbo vakarais suaugusių aklųjų vidurinėje mokykloje dėstė istoriją. 

Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Lietuvos neregių organizacija labai plėtė gamybinę veiklą, didino gamybos asortimento apimtis. Reikėjo vis daugiau kvalifikuotų darbininkų įmonėms, tuo metu vadintoms gamybos mokymo kombinatais. Buvo nuspręsta įkurti profesinio rengimo mokyklą. 1975 m. liepos pirmą dieną Šakių rajone, Kretkampio kaime pradėjo veikti Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla. J. Ežerskis buvo pakviestas vadovauti šiai naujai mokymo įstaigai. Teko atlikti didelį organizacinį kuriamąjį darbą. Netrukus reikėjo patikslinti ir mokyklos tikslus bei užduotis. Mokykla buvo perorganizuota į Aklųjų reabilitacijos profesinę technikos mokyklą. Juozas mokyklai vadovavo iki 1981-ųjų birželio pabaigos. Po to persikėlė gyventi į Šiaulius ir įsidarbino LAD Šiaulių įmonėje. 1982-1987 m. dirbo įmonės namudinio darbo baro meistru. 2004 metais išėjo į užtarnautą poilsį. 

J. Ežerskis aktyvus LASS narys. Nuo 1982 m. dalyvauja liaudiškos muzikos ansamblyje "Sedula". Dar jaunystėje pradėjęs domėtis aklųjų organizacijos istorija ir jos nariais, parašė daugiau kaip šimtą straipsnių, apybraižų ir korespondencijų į periodinius leidinius. Pirmoji publikacija išspausdinta 1959 m. septintajame "Mūsų žodžio" numeryje. 1999-aisiais Lietuvos aklųjų biblioteka brailio raštu išleido J. Ežerskio prisiminimų knygą "Ir aš augau". Ši knyga išleista ir garsiniu variantu. Per gyvenimą autorius sutiko daug gerų žmonių, tikrų neregių bičiulių, apie juos parašė keliasdešimt apybraižų. 2004 m. parengė ir išleido apybraižų knygą "Portretai". Joje pasakojama apie Šiaulių krašto žmones, pateikiami dvidešimt trijų asmenų meniniai portretai. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gegužės 7 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1936) Jadvyga Kuolienė (Sereikaitė), bibliotekininkė, nuo 1959 m. dirbusi Vilniuje, LASS sistemoje veikusioje bibliotekoje, 1996 - 2007 m. Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė. 

Gegužės 18 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1951) Antanas Kruopis, meno mylėtojas, aktyvus LASS narys Biržuose. 

Gegužės 22 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1951) Anatolijus Kuvšinovas, aktyvus LASS narys, šachmatininkas, įvairių varžybų dalyvis ir prizininkas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]