NUOMONĖS

Pranas PLIUŠKA

SPORTININKŲ MAITINIMAS - NE JŲ REIKALAS?


Šių metų kovo 27 dieną teko dalyvauti Panevėžyje vykusiose Aklųjų sporto federacijos rengiamose veteranų ir jaunimo uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose. Buvo tikrai smagu susitikti gerus pažįstamus, parungtyniauti su jais bėgimo takeliuose, šuolių, stūmimų ir kituose sektoriuose. Tik vienas dalykas buvo neįprastas. Dar nuo sporto mokyklos laikų buvau įpratęs varžybų dienomis gauti maistui skirtus pinigus. Šį kartą užuot gavę pinigus buvome "pamaloninti" sausu daviniu - visai kaip armijoje, kai reikėdavo išsiruošti į ilgiau trunkantį žygį. Paanalizuokime, ką davė ši naujovė. 

Pirmiausia ji sukėlė daugelio neįgalių sportininkų nepasitenkinimą, nes davinys buvo visiems vienodas, o juk sportuojantys savo maisto racioną renkasi labai atidžiai ir kruopščiai. Reikia suprasti: ilgų nuotolių bėgikų maisto racionas iš esmės skiriasi nuo rutulio stūmikų ar disko bei ieties metikų. O juk ir apskritai žmonių skoniai, maitinimosi įpročiai skirtingi. Kas patinka vienam, tas gali visai nepatikti kitam. Pastebėjau: nemažai sportininkų į varžybas atsiveža iš anksto paruoštus įvairaus maisto mišinius. Keliems kalbintiems varžybų Panevėžyje dalyviams tas pateiktas maistas visai netiko - jie buvo priversti jo atsisakyti arba atiduoti davinį kolegoms. Taigi pinigai, skirti varžybų dalyviams maitinti, atiteko ne jiems. 

Dar vienas prastai matančias arba visai nematančias akis badantis dalykas yra štai toks. Paskaičiavome, kad maisto davinio suma - apie 17-20 litų. Tiek lieka iš sportininkui skirtų 30 litų. Neįgalūs sportininkai tapo tam tikros maitinimo įmonės verslo rėmėjais! O gal manoma, kad neįgalūs sportininkai nesugeba savimi pasirūpinti? Kol kas jie tai sugebėdavo puikiai daryti, jokių priekaištų nebuvo - kiekvienas, gavęs pinigus, turėjo laisvę rinktis, kur ir ką pirkti, kada ir kur maitintis. Panaudoti šių pinigų ne pagal paskirtį taip pat neįmanoma, nes be maisto žmogus, juo labiau sportuojantis, neišsivers nė vienos dienos. Metų pabaigoje bus deklaruota: sportininkams maitinti buvo skirta didelė suma pinigų, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė teks pačiam sportininkui. Tai akivaizdžiai prieštarauja pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jai pavaldžių padalinių deklaruojamai politikai, kad kuo daugiau neįgaliesiems skirtų lėšų pasiektų patį žmogų be įvairių tarpinių grandžių. Taigi sakoma viena, o daroma priešingai. 

"Kabinetiniams" veikėjams reikėtų suvokti: sporto arenos, maniežai, baseinai ir kiti objektai nėra pritaikyti maitinimuisi. Gavus maisto paketą tiesiog nėra kur patogiai atsisėsti, pasidėti maistą. Juk neisi su savo lauknešėliu į artimiausią kavinę. Pasakysiu atvirai: tiek Panevėžyje, tiek Kaune, kur balandžio 2 dieną vyko Aklųjų sporto federacijos individualus plaukimo čempionatas, laikydami rankose supakuotus maisto paketus ir nerasdami vietos normaliai papietauti, žmonės jautėsi kaip antrarūšiai. Gerai, kad niūrią nuotaiką praskaidrino kaunietis Juozas Miliauskas, jau ne pirmą kartą pamalonindamas dalyvius individualiomis vertingomis ir praktiškomis rėmėjų dovanėlėmis. 

Kitas maitinimosi ne už grynuosius pinigus neigiamas momentas yra bereikalingi ir niekam nenaudingi varžybų organizatorių sukelti rūpesčiai, neturintys nieko bendra su pačiomis varžybomis ir jų sėkmingu vykdymu. Pakalbintas Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Linas Balsys teigė: problema - maisto davinių atvežimas į varžybų vietą. Autobusiuką federacija turi, tačiau nėra skirta lėšų vairuotojo atlyginimui. Kyla dar viena problema. Paraiškas su varžybų dalyvių sąrašais sporto klubai privalo pateikti prieš savaitę iki varžybų. Atsitinka taip, kad vienas kitas žmogus suserga ar atsiranda kokių nenumatytų įvykių, kad neįmanoma tą dieną atvykti, o maisto davinys jau užsakytas. Kur tą maisto davinį dėti ir kaip jį pateisinti bei nurašyti? Jei nuostolius turės padengti sporto klubas, tai finansiškai "susispaudusiems" klubams teks į kitas varžybas siųsti mažiau sportininkų. Nukentės sporto klubai, o labiausiai į varžybas nepatekę sportuojantys neįgalūs asmenys. Siūlyčiau realų reikalavimą, kad ne tik šiuos, bet ir kitus su socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo 19.15 punktu susijusius nuostolius ir papildomas išlaidas asmeniškai padengtų šio dokumento rengėjai ir tvirtintojai! Tada su neįgaliesiems skirtais pinigais būtų elgiamasi kur kas atsakingiau. 

Sportininkų varžybos - tai ne konferencija ar kultūros renginys. Daugelio rungčių sportininkai negali valgyti nei prieš varžybas, nei iš karto po jų. Aš pats po fizinio krūvio dar apie 2 valandas stengiuosi nesimaitinti, nes jaučiu: organizmas reaguoja neigiamai. Jei maitinimas būtų viešojo maitinimo įstaigoje, reikėtų valgyti po varžybų. Klubai būtų priversti ilgesnį laiką būti užsakę transportą - tai vėlgi akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga. Aš pats priklausau tiems žmonėms, kurie į varžybas atvyksta pavieniui iš atokesnių miestų. Reikia derintis prie visuomeninio transporto tvarkaraščio. Šį kartą visą davinį iš Panevėžio parsivežiau į namus neišpakuotą. Gerai, kad dar ne vasara, nes po 3 valandų kelionės karštame autobuse kai kuriuos produktus tektų tiesiog išmesti. Autobusų tvarkaraštis nulemtų ir mano galimybes pasinaudoti ar nepasinaudoti viešojo maitinimo įstaigos paslaugomis, jei maitinimas būtų organizuotas būtent taip. 

Praėjus pirmai pasipiktinimo bangai ėmėme galvoti, kokia šio sprendimo esmė. Gal ekonominė? Jei taip būtų, tai viskas gerai. Galėtume kaltinti, kaip teigia premjeras ir prezidentė, jau pasibaigusią krizę. Deja, nesuvokėme, kurioje vietoje kas taupo. Netgi atvirkščiai - kenčia sportininkai, nuostolių patiria klubai ir federacija. Kam reikia griauti sklandžiai veikusią sistemą, nekėlusią niekam jokių problemų? Įdomu, kokiose galvose gimsta tokie nelogiški sprendimai? Tapo akivaizdu: įsakymą rengusiam asmeniui trūksta kompetencijos ir paprasčiausios sveikos nuovokos. Štai jau ir mes, neįgalieji, jaučiame, kad geriausi specialistai palieka Lietuvą ir panašių sprendimų, įsakymų, potvarkių, kurie neatitinka sveiko proto, greičiausiai sulauksime vis daugiau ir daugiau. 

O dabar tai, kas man pačiam atrodo svarbiausia. Kiek teko bendrauti su klubų prezidentais ir paprastais sportininkais, nė vieno iš jų nuomonės niekas net nepaklausė! Sprendimai, susiję su neįgaliaisiais, dar kartą priimami be pačių neįgaliųjų! Kada pagaliau tai baigsis? Kada prieš priimant sprendimus ir neįgalieji bus pakviesti diskutuoti, ieškoti visiems tinkančių sprendimo būdų prie apvalių stalų kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, savivaldybių ir kitų sprendimus priiminėjančių institucijų atsakingais asmenimis? Tiesa, biurokratai galėtų bandyti pasiteisinti, kad projektai būna išsiunčiami, o respublikinių neįgaliųjų organizacijų vadovai kviečiami į pasitarimus. Drįstu prieštarauti, kad įsakymų ar potvarkių projektams tinkamai išanalizuoti, supažindinti kiekvieną suinteresuotą neįgalųjį skiriama labai mažai laiko. Kartais vos kelios dienos. Be to, nepastebėjome, kad raštiškos pastabos ar per savo organizacijų vadovus perduoti pasiūlymai susilauktų tinkamo dėmesio, sukeltų tolimesnes diskusijas ar visus tenkinančių sprendimų paieškas. Bergždžias darbas. Šuo loja - karavanas eina. Jei nepatinka, galiu pasiūlyti ir kitą - šuns balsas į dangų neina. 

Šventai tikiu - neįgaliųjų sportas gyvavo ir gyvuos. Yra daug entuziastų, niekada nenuleidžiančių rankų ir vedančių paskui save dešimtis ir šimtus. Sportuojantys neįgalieji iš savo varganų neįgalumo pensijų išleidžia šimtus litų papildomam maitinimui ir vitaminams, kad palaikytų gerą sportinę formą, tad šie keli litai negali turėti didesnės įtakos, kai apsisprendžiama, tęsti sportinę veiklą ar ne. Jei trūksta tų pinigų, tai galėtų mokėti po 20, 10 ar visai nemokėti. Tiesiog žmogiškai skaudu, kad iš neįgalių žmonių, visomis išgalėmis besikabinančių į visavertį gyvenimą, tiesiog tyčiojamasi, kad jie akivaizdžiai diskriminuojami lyginant su sportuojančiais sveikaisiais. Skaudu, kai reikia kovoti su tais, kurie pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus privalėtų ginti neįgaliųjų teises ir laisves. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]