GYVENIMO AKTUALIJOS

Vytautas GENDVILAS

DALYVAUTI VERTA

Vasario 27 dieną Lietuvoje buvo renkamos savivaldybių tarybos. Jos rinktos šešiasdešimtyje savivaldybių. Daugiausia vietų savivaldybių tarybose atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Per visą Lietuvą ši politinė jėga turės 328 savo atstovus arba penktadalį visų tarybų narių. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai gavo 249 vietas. Trečią vietą šiose "lenktynėse" užėmė Darbo partija. Jai teko 165 vietos savivaldybių tarybose. Visų partijų ir koalicijų pasiektus rezultatus galima rasti Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje (www.vrk.lt). Rinkimų rezultatai jau žinomi. Tačiau kas bus vietos valdžioje daugelyje šalies miestų ir rajonų, dar neaišku, nes čia darosi svarbios politinių jėgų koalicijos, susitarimai ir kitos politinės gudrybės. Taip pat labai svarbu ir tai, kokiai politinei jėgai atiteks konkrečios savivaldybės vadovų postai.  

Išsamiau rinkimų rezultatus aptars politologai. Mums rinkimai yra svarbūs tiek, kiek juose kaip kandidatai dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) nariai ar su mūsų organizacija susiję žmonės.  

LASS pirmininkas Sigitas Armonas apie rinkimus ir jų svarbą žurnalui "Mūsų žodis" pareiškė tokią nuomonę: "Nenumaldomai artėja tas laikas, kai bendruomeninės socialinės paslaugos mūsų valstybėje bus atiduotos savivaldybėms, todėl mes ir turėtumėm stengtis dalyvauti jų veikloje. Kaip dalyvausime vietos bendruomenių gyvenime, taip ir būsime vertinami, tokios ir pagalbos sulauksime mūsų organizacijos veiklai." 

Iš mūsų organizacijos sėkmingiausi rinkimai buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariui Edvardui Žakariui. Šiauliuose daugiausia (dešimt) vietų miesto taryboje gavo Lietuvos socialdemokratų partija. Rinkėjams pateikto sąrašo priekyje prieš rinkimus ir po jų išliko Edvardas Žakaris. Už jį pirmumo balsus atidavė 4429 rinkėjai. Paprašytas įvertinti rinkimų rezultatus jis sakė: "Galvojome, kad gausime kokias aštuonias vietas." Gautus pirmumo balsus E. Žakaris įvertino taip: "Šiuo metu rinkimų biuletenis sudarytas taip, kad prie partijos nurodytas pirmas asmuo iš partijos kandidatų sąrašo gauna tam tikrų privilegijų. Sąrašus nagrinėja ne visi žmonės. Aišku, tiek daug pirmumo balsų gauti nesitikėjau." Dalyvaudamas rinkiminėje kampanijoje E. Žakaris sakė nesusidūręs su priekaištais ar nekorektiškomis pastabomis dėl jo regėjimo negalios: "Tai neužkliuvo nei interneto komentarų rašytojams, nei susitikimuose dalyvavusiems žmonėms, nei konkurentams. Niekas apie mano nematymą nebeužsimena".  

Paklaustas, ar ketina tapti Šiaulių meru, Seimo narys sakė: "Situacija iki šiol neaiški. Rimtos daugumos nebus, mieste galime pretenduoti tik į mero postą. Meras pagal galiojančius įstatymus net paprasčiausio valdininko be administracijos direktoriaus negali atleisti. Toks meras arba turi visiems pritarti, arba jis bus atstatydintas." Pasak E. Žakario, geriau yra turėti Šiaulių merą ir Seimo narį nei vien merą. Kartu jis džiaugėsi, kad Purienų apylinkėje, kur gyvena didžioji dauguma Šiaulių aklųjų ir silpnaregių, Socialdemokratų partija pelnė net 36 proc. balsų, kai vidurkis Šiauliuose buvo 23 proc. Pasak jo, geriausi partijos rezultatai šioje apylinkėje yra jau vienuolika metų - nuo to laiko, kai E. Žakaris pradėjo aktyvią politinę veiklą. "Manau, kad akliesiems dalyvauti rinkimuose ir politinėje veikloje dalyvauti reikia. Kai esi politinio gyvenimo sūkuryje, tai tavęs klausosi labiau nei žmogaus iš šalies. Ėjimas į politiką pramina kelią ir būsimiems neregiams politikams," - kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys Edvardas Žakaris.  

Lietuvos Socialdemokratų partijos gretose į Šiaulių mesto tarybą kandidatavo ir LASS Šiaulių miesto ir rajono filialo pirmininkė Inta Skeivienė. Prieš rinkimus sąraše ji buvo dvidešimt ketvirta. Po rinkimų, surinkusi 186 pirmumo balsus, liko dvidešimt aštuntoje vietoje. 

Daugiausia miesto tarybos nariais norinčių tapti buvo Kaune. Čia į vietos valdžią pretendavo net trys aklieji ir silpnaregiai - Vytautas Girnius, Juozas Miliauskas ir Egidijus Urna.  

Su partija Tvarka ir teisingumas politinę karjerą yra susieję neregys sportininkas Vytautas Girnius bei Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktorius Egidijus Urna. Ši politinė jėga Kauno miesto savivaldybės taryboje iškovojo keturias vietas. Tikėtis abiejų mūsų kandidatų pergalės būtų buvę labai jau optimistiška.  

Partijos kandidatų sąraše prieš rinkimus buvęs devintas Vytautas Girnius po rinkimų pakilo į septintą vietą. V. Girniui pirmumo balsus atidavė 495 rinkėjai. Norint patekti į miesto tarybą reikėjo surinkti dar apie aštuonis šimtus pirmumo balsų.  

Vytautas Girnius jau yra dalyvavęs rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau į jį išrinktas nebuvo. Paprašytas įvertinti šių rinkimų rezultatus, teigė: "Mūsų partija balsų gavo mažiau, tačiau rinkimų pasekmės yra geresnės, nei galėjome tikėtis." Apie savo rezultatus sakė: "Jei nesi įrašytas į pirmąjį penketuką, tai šansai per "reitingavimą" patekti į tarybą maži. Pasirinktai partijai pritariantys žmonės į "reitingavimo" langelius įrašo penkis pirmus sąraše esančius asmenis. Manau, kad dar vieni kiti rinkimai - ir žmonės taip aklai už sąrašus nebalsuos." Paklaustas, kaip sudaromi kandidatų sąrašai, V. Girnius aiškino, kad sąrašo sudarymas yra vidinis partijos reikalas. Apie neregių pritarimą jo kandidatūrai V. Girnius sakė: "Kiekvienas turi savo įsitikinimus ir žmogui neįsakysi, už ką balsuoti." Anot V. Girniaus, gyvenimas šiais rinkimais nesibaigia. Jis tikisi dalyvauti ir kituose rinkimuose: "Dalyvauti reikia ir daryti politikams įtaką taip pat būtina. Jie turi žinoti mūsų, neregių, problemas. Kai apie tai kalba iš kažkur atėjęs pirmą kartą matomas žmogus, yra viena, o kai jas pristato politinėje veikloje žinomas kolega - visai kas kita".  

Egidijus Urna rinkimus pradėjo partijos sąraše būdamas dvidešimt pirmas. Po rinkimų jis liko trisdešimt pirmoje vietoje, gavo 171 pirmumo balsą. Po rinkimų jis sakė: "Manau, kad rinkimų rezultatai mūsų organizacijai didelės įtakos nedaro. Sutinku su LASS įstatuose įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra nepolitinė organizacija. Rinkimuose dalyvavau pirmą kartą, nes buvo svarbu pamatyti, kaip jie atrodo "iš vidaus". Tuo, ką pamačiau, nenusivyliau. Jei nieko esminio šalyje neįvyks - galvoju dalyvauti ir kituose rinkimuose." Paklaustas apie galimybę rinkiminėje kampanijoje skleisti rinkėjams žinias apie neregių poreikius ir problemas, E. Urna sakė: "Mūsų problemos galėtų būti labiau matomos, jei susilietume su kokia nors politine jėga. Kadangi politikoje reiškiamės kaip individualūs asmenys, tai ir organizacijos tikslus išdėstyti visuomenei nėra kaip. Gal aklųjų organizacija ir nėra silpna visuomenės grupė, tačiau ar reikėtų "politizuotis" - dar labai didelis klausimas. Partijos keičiasi: tai vieni, tai kiti valdžioje, o mes esame ir būsime."  

Jau septyneri metai Lietuvos socialdemokratų partijos gretose - Juozas Miliauskas. Partiečiai jį jau pastebėjo ir įvertino. J. Miliauskas - Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto tarybos narys, Žaliakalnio skyriaus pirmininko pavaduotojas. Rinkimuose į Kauno miesto savivaldybės tarybą jo partija gavo šešias vietas. Rinkimams pateiktame sąraše jis buvo trisdešimt trečias. Gavęs 210 pirmumo balsų liko keturiasdešimt pirmoje vietoje. Norėdamas patekti į Kauno miesto tarybą jis turėjo surinkti dar per 1900 pirmumo balsų. Paklaustas, kaip vertina savo dalyvavimą rinkimuose, J. Miliauskas sakė esąs šiek tiek nusivylęs likimo draugais - aklaisiais ir silpnaregiais. Jis pritaria patarlei: "Savam krašte pranašu nebūsi." J. Miliauskas aktyviai dalyvavo susitikimuose su rinkėjais, tačiau, kaip rodo rinkimų rezultatai, išgirstas nebuvo. Apmąstęs patirtus įspūdžius, žinodamas šių dienų nuotaikas, J. Miliauskas ateityje rinkimuose dalyvauti neketina.  

Su partija Tvarka ir teisingumas Kupiškyje į rinkimus ėjo LASS Kupiškio rajono filialo pirmininkė Kristina Malinauskienė. Partijos kandidatų sąraše ji buvo dešimta. Suskaičiavus rinkimų rezultatus, smuktelėjo į tryliktą vietą. Partija Tvarka ir teisingumas Kupiškio taryboje vietų negavo. Paklausta, kodėl dalyvavo rinkimuose, K. Malinauskienė sakė, kad apsisprendė, galima sakyti, paskutinę akimirką, todėl ir pirmumo balsų surinko nedaug: "Norėjau patekti į savivaldybės tarybą, nes būnant joje galima geriau padėti savo žmonėms. Šį kartą nepavyko. Ateityje bandysiu vėl." 

Su Darbo partija į Radviliškio rajono tarybą kandidatavo Janina Aižinienė. Remiantis pirmumo balsais - jų gavo šimtą keturiasdešimt vieną - iš septynioliktos partijos sąrašo vietos pakilo į dešimtą. LASS Radviliškio rajono filialo pirmininkė sakė: "Manau, kad mane palaikė organizacijos nariai, draugai. Labai aktyviai agitacijoje nedalyvavau. Manau, kad toks aktyvus balsavimas yra mano darbo įvertinimas. Tikiuosi dalyvauti ir kituose rinkimuose. Į tarybą nepatekau, tačiau verkti nėra kada - reikia dirbti toliau." Beje, Darbo partija Radviliškio rajono taryboje gavo tris vietas. J. Aižinienei norint būti trečiai reikėjo gauti dar kokius 250 pirmumo balsų.  

Sostinėje į miesto tarybą su Krikščionių partija bandė patekti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narys Fortūnatas Grygas. Prieš rinkimus partijos pateiktame sąraše jis buvo dvidešimt penktas. Po rinkimų, gavęs 42 pirmumo balsus, liko trisdešimt aštuntoje vietoje. Beje, Krikščionių partija vietų sostinės taryboje negavo.  

Žurnalo "Mūsų žodis" redakcija telefonu apklausė 46 LASS darbuotojus, kurių veikla yra susijusi su savivalda. Užduotas vienas klausimas: "Kaip, Jūsų nuomone, pasikeis LASS rajono (miesto) filialo gyvenimas po savivaldos rinkimų?" Atsakymo galimybės buvo keturios: "pagerės", "nepasikeis", "pablogės", "nežinau". Apie 20 proc. apklaustųjų pareiškė nuomonę, kad jų vadovaujamam organizacijos filialui gyvenimas pagerės. Tokiam jų apsisprendimui įtakos, matyt, galėjo turėti labai aiškus politinių jėgų tuose rajonuose ar miestuose santykis. Vieni atsakiusieji gal ir patys buvo optimistiškai nusiteikę, kiti gerai žinojo situaciją, kuri jų regione susiklostys po rinkimų. Pusė apklaustųjų teigė, kad situacija nepasikeis. Manančių, kad situacija pablogės buvo vos keli procentai. Apie ketvirtadalis į klausimą atsakė: "Nežinau." Jų nežinojimas buvo grindžiamas neaiškia padėtimi po rinkimų, ypač tose rajonų ir miestų tarybose, kur daug partijų gavo po kelias vietas. Susidariusią situaciją puikiai apibūdino Panevėžio ir Utenos aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas: "Kol nežinomi merai, kol neaiškios koalicijos, tai pasakyti, kaip bus, yra sunku. Labai daug dalykų priklauso nuo mero ir administracijos direktoriaus. Svarbu ne tik kokiai partijai žmogus atstovauja, bet ir jo požiūris į žmonių su negalia problemas." 

Tikėkimės, kad į vietos valdžią pateks mūsų gyvenimą žinantys ir mūsų problemas suprantantys politikai.