IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

 


ILGAAMŽIO POETO SUKAKTIS 

Kūrybingam žmogui - amžius ne riba. Šį liaudies posakį patvirtina ir mūsų organizacijos narys vilnietis, gyvenantis Grigiškių mikrorajone poetas Bronius Kondratas. Jam spalio 25 dieną sukanka devyniasdešimt penkeri. Poeto žodžiais tariant, "kūrybinių minčių nestinga, eilėraščių sukurta tiek, kad užtektų dar keliems rinkiniams išleisti".  

B. Kondratas gimė 1915 metais Taline, Estijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo, apie 1920 metus, šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno motinos tėviškėje Rokiškio rajone. Gyvenimo verčiamas nuo jaunų dienų pradėjo dirbti įvairius darbus. Labai daug mokėsi savarankiškai. Vidurinį išsilavinimą įgijo vakarinėje mokykloje. 1938-1939 m. Kaune lankė lituanistikos paskaitas. Piešimo ir dailės paslapčių mokėsi pas giminaitį žinomą dailininką Justiną Vienožinskį. Pokario metais ilgą laiką vadovavo Rokiškio dailės darbų cechui, pats dirbo dailės ir dizaino srityje. Daug jo darbų puikavosi Rokiškio rajono įstaigose ir įmonėse. 1975 m. susirgo glaukoma, pradėjo silpti regėjimas, teko atsisakyti mėgstamo dailininko darbo. Dar vėliau, ligai progresuojant, apako. 1988 m. persikėlė gyventi į Grigiškes.  

B. Kondratas - žinomas poetas. Pomėgis literatūrai pradėjo ryškėti ankstyvoje vaikystėje. Pirmieji eilėraščiai spausdinti tarpukario žurnaluose: "Žvaigždutėje", "Kregždutėje", "Šaltinėlyje", "Skautų aiduose" ir kt. Po kūriniais dažnai pasirašydavo slapyvardžiu Audronytis. Aštuntajame dešimtmetyje, tarsi įgavęs antrąjį kvėpavimą, pradėjo aktyviai darbuotis poezijos baruose. Jo eilėraščiai spausdinami Rokiškio rajono periodiniuose leidiniuose. Sutrikus regėjimui - žurnale "Mūsų žodis", neregių literatų kūrybos rinktinėje "Prisimenu dar karklų kvapą" (1992), almanachuose "Vaivorykštė" ir "Žodžio spalvos". Poetas iki šiol dirba labai produktyviai ir jau yra išleidęs septynias poezijos knygas. Pirmoji "Tarp minties ir akmens" išleista 1998 m. B. Kondratas du kartus tapo neregių literatų kūrybos konkursų laureatu - 1998 m. ir 2001 m. B. Kondrato kūrybinis darbas rodo, kad amžius netrukdo polėkiui kurti.  

Sukaktuvininkui linkime geros sveikatos, skambių poetinių posmų ir tikime, kad po penkerių metų gražiai sveikinsime su šimtuoju gimtadieniu. 

 

OSVALDUI PETRAUSKUI - 50 

Spalio 25 dieną buvusiam Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkui Osvaldui Petrauskui sukanka penkiasdešimt metų. Ta proga prisiminkime jo gyvenimo ir veiklos svarbesnius momentus. 

Gimė 1960 m. Molėtuose. Mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje. Baigęs mokyklą 1978 m. vasarą sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus ir pradėjo studijuoti Vilniaus universitete, Chemijos fakultete. Mokslai sekėsi gerai, buvo aktyvus studentas, dalyvavo visuomeninėje studentų veikloje. 1983 m. baigė studijas, tų pačių metų rudenį įstojo į aspirantūrą. Iš kitų studentų išsiskyrė novatorišku požiūriu į mokslą. 1986 m. rugsėjo 5 dieną apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją. Tema - "Kumarano, chromano ir homochromano darinių, turinčių amino ir keto grupes, sintezė". Spaudoje pasirodo moksliniai straipsniai, įvairūs darbai pripažįstami moksliniais išradimais. 

1987 m. vasario mėnesį vieno eksperimento metu įvyko nelaimė - sprogimas. Jaunasis mokslininkas nukentėjo - buvo sužalotos abi akys. Medikų pastangomis buvo sugydytos žaizdos, tačiau šešios akių operacijos norimo rezultato nedavė, pavyko išsaugoti tik labai mažą regėjimo likutį. 

1989 m. sausio mėnesį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai Osvaldą Petrauską pakviečia į LASS centro tarybą dirbti instruktoriumi. Tų pačių metų lapkričio 16-18 dienomis įvyksta organizacijos XI suvažiavimas, ir jis išrenkamas LASS tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Eidamas naujas pareigas, domisi neregių visuomeninės organizacijos veikla ir struktūra. Iš anglų kalbos išverčia UNESCO paruoštą knygą "Muziejai ir invalidai" (1990).  

1992 m. gegužės mėn. išrenkamas LASS pirmininku. Į šias pareigas renkamas dar keturiuose LASS ataskaitiniuose - rinkiminiuose suvažiavimuose. Pareigas užima iki 2010 m. gegužės 27 d. - LASS XXI suvažiavimo. 

Vadovaudamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai O. Petrauskas nemažai nuveikė, kad didžiųjų socialinių lūžių metu visuomeninė aklųjų organizacija išliktų, išsaugotų istoriškai susiklosčiusią struktūrą, dalyvautų ir vykdytų įvairias programas ir projektus. Jo vadovaujama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Europos aklųjų sąjungos ir Pasaulio aklųjų sąjungos organizacijų nare. 1996 - 2003 m. O. Petrauskas dirbo Europos aklųjų sąjungos socialinių teisių komisijos pirmininko pavaduotoju. 2003 - 2007 m. - Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisijos narys. 

Gamtos mokslų daktaras O. Petrauskas Lietuvos ir užsienio periodiniuose leidiniuose yra paskelbęs daugiau kaip keturiasdešimt mokslinių darbų. Žurnale "Mūsų žodis" išspausdino straipsnių aklumo temomis. Devyni moksliniai darbai yra pripažinti išradimais.  

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 1 d. sukanka 70 metų, kai (1940) Vilniuje buvo įsteigta aklųjų įmonė, peraugusi į LASS Vilniaus gamybinį mokymo kombinatą. Šiuo metu įmonė - UAB "Liregus".  

Lapkričio 6 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930) Vytautas Merkys, aktyvus LASS veikėjas Panevėžyje, pirmasis neregys radijo mėgėjas trumpabangininkas Lietuvoje.  

Lapkričio 7 d. prieš 80 metų (1930) įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Ši labdaringa organizacija gyvavo 10 metų, rūpinosi Kauno aklųjų instituto veikla ir šalies neregių gerove. 1940 m. rugsėjo 16 d. sovietų valdžios sprendimu ši organizacija buvo panaikinta. 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]