GYVENIMO AKTUALIJOS
SUSITIKIMAS SU SEIMO PIRMININKE
Rugsėjo 24 d. didžiausių nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų vadovai susitiko su LR Seimo pirmininke Irena Degutiene. Mintimis apie susitikimą ir jame keltas problemas paprašėme pasidalinti LASS pirmininką Sigitą Armoną.
"M.Ž." Rugsėjo 24-osios susitikimas su Seimo pirmininke - jau trečiasis šiais metais?
S. A. Taip. Seimo pirmininkė su neįgaliųjų organizacijų atstovais buvo susitikusi gegužės mėnesį. Dar kartą "Vilties" bendrijos pirmininkė D. Migaliova ir aš pas ją lankėmės liepos pabaigoje. Tada ir nusprendėme, kad reikia susitikti dar sykį rudenį ir neįgaliesiems ypač svarbius klausimus aptarti su daugiau žmonių.
"M.Ž." Kaip vyko pats susitikimas? Kas dar, be I. Degutienės, jame dalyvavo?
S. A. Dalyvavo Seimo nariai, tarp jų - Edvardas Žakaris, Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, sveikatos apsaugos viceministrai, kitų žinybų, vykdančių neįgaliųjų integraciją, atstovai. Iš neįgaliųjų - didžiųjų nevyriausybinių organizacijų vadovai, parolimpinio komiteto prezidentas. Trumpai kalbant, tai buvo tikrai aukšto lygio susitikimas.
"M.Ž." Kokias problemas susitikime kėlėte? Ką siūlėte?
S. A. Svarbiausios problemos buvo trys. Pirmiausia - Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimas. Siūlėme, kad Konvencijai įgyvendinti būtų sudaryta speciali darbo grupė, kad į ją būtų pakviesti neįgaliųjų organizacijų atstovai. Kol kas tokia grupė nesudaryta. Konvencijos įgyvendinimą pavesta stebėti Seimo darbo ir socialinių reikalų komitetui. Seimo pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad Konvencija ratifikuota, dabar laikas ją "paleisti" į gyvenimą.
Antra problema - Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimų padidinimas. Formaliai tokia taryba egzistuoja, bet realiai jos balsas nedaug reiškia. Neįgaliųjų organizacijos su tokiomis vien formaliomis tarybos funkcijomis nesutinka.
Trečia problema: neįgaliųjų organizacijų finansavimo reikalai. Jau keleri metai sklando mintys, kad daugelį bendruomeninio lygio neįgaliųjų socialinės integracijos programų reikėtų finansuoti ne per neįgaliųjų organizacijas, bet per savivaldybes. Čia daug kas neaišku tiek pačioms organizacijoms, tiek ir savivaldybėms. Prieš socialinių programų finansavimą per savivaldybes pasisakė ir LASS XXI suvažiavimas. Seimo pirmininkės prašėme nedaryti skubotų žingsnių ir palikti dabar galiojančią tvarką bent iki 2013 metų, kai baigsis dabartinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa.
"M.Ž." Ar kėlėte tik "politinius" reikalavimus?
S. A. Ne, ne tik. Kėlėme ir kitas problemas. Viena jų - neįgaliųjų reikalus vis dažniau bandoma spręsti be pačių neįgaliųjų. Atskiros valstybės žinybos disponuoja didelėmis neįgaliųjų profesinei reabilitacijai, įdarbinimui skirtomis sumomis. Nei su neįgaliaisiais, nei su jiems atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis nesitariama, taigi neaišku, ko patiems žmonėms labiausiai reikia, kaip galima jiems geriau padėti. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Daugiau nei 27 mln. litų skiriama neįgaliųjų profesinei reabilitacijai ir neįgaliesiems įdarbinti, keliolika milijonų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina investuoti į techninių pagalbos priemonių centro infrastruktūrą, bet sunkiai sukrapštomi keli milijonai, reikalingi pačioms techninėms priemonėms įsigyti. Mūsų nuomone, tokia padėtis taisytina nedelsiant.
"M.Ž." Kokių rezultatų iš susitikimo gali tikėtis tiek neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, tiek ir patys neįgalieji?
S. A. Pirmiausia pasiekimas yra tai, kad tokio lygio politikė kaip Seimo pirmininkė, oficialiai, dalyvaujant suinteresuotų žinybų atstovams, pasakė, kad Neįgaliųjų konvencija turi būti įgyvendinama. Sutarta, kad laikinai Konvencijos įgyvendinimą stebės Seimo darbo ir socialinių reikalų komitetas. Rimtesni įgaliojimai turėtų būti suteikti ir Neįgaliųjų reikalų tarybai. Buvo išgirsti ir neįgaliųjų organizacijų priekaištai, kad vykdant įvairias socialinės integracijos programas, ypač tada, kai skiriami valstybės ar ES struktūrinių fondų milijonai, su neįgaliaisiais niekas nesitaria. I. Degutienės nuomonė čia irgi buvo atvira ir tiesi: "Neįgaliųjų reabilitacijai, integracijai skiriamos didelės lėšos, o pats integracijos procesas vyksta lėtai. Žmonėms trūksta techninių pagalbos priemonių, o ketinama investuoti į techninės pagalbos neįgaliesiems centro infrastruktūrą. Šitaip būti negali." Kritikos dėl didelių eilių įsigyjant technines pagalbos priemones sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Seimo pirmininkė dar kartą paprašė įvertinti neįgaliųjų socialinės integracijos programų perdavimo savivaldybėms privalumus bei trūkumus. Taigi buvome išgirsti, o mūsų keltos problemos neliko be atsako. Susitikime išgirdome patikinimą, kad visada esame laukiami Seimo darbo ir socialinių reikalų komitete.
"M.Ž." Ačiū už pokalbį.
