EUROPOS LINK
Vilmantas BALČIKONIS
JAUNIMO BALSAS EUROPOS NEĮGALIŲJŲ POLITIKOJE
Kol karšti įspūdžiai neatvėso, puolu rašyti straipsnelį apie patirtį, kurią įgijau dalyvaudamas Europos neįgaliųjų forumo Jaunimo komisijos susitikime, vykusiame šių metų liepos 16-18 dienomis. Nuo šio pavasario esu šios komisijos narys. Pradėsiu nuo konteksto, tai yra nuo to, kas yra Europos neįgaliųjų forumas ir jo sukurta Jaunimo komisija.
Europos neįgaliųjų forumas yra skėtinė organizacija, vienijanti daugelio šalių skirtingas neįgaliųjų organizacijas. Toks susivienijimas reikalingas, kad būtų galima išsakyti vieną, tvirtą poziciją visiems neįgaliesiems rūpimais klausimais. Keičiantis Europos Sąjungos politikai, atsirandant naujiems teisės aktams reikia tvirto balso, primenančio apie neįgaliuosius, jų problemas, tų problemų sprendimo būdus. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos rengimas, kitų europinio lygmens klausimų sprendimas reikalauja vieno tvirto neįgaliųjų organizacijų balso, balso, kuris atstovautų ne tam tikrai vienai negaliai (neregiams ar kurtiesiems), bet visiems neįgaliesiems. Aktualus pavyzdys galėtų būti toks: rengiama Europos Sąjungos strategija dešimčiai metų, Europos neįgaliųjų forumas siekia, kad šioje strategijoje, neįgaliųjų padėčiai gerinti būtų skiriamas deramas dėmesys: pavyzdžiui, jei nutariama mažinti nedarbystę, tai Europos neįgaliųjų forumas siekia, kad būtų atskirai aptariamas neįgaliųjų įsidarbinimo klausimas, tai yra skirtas dėmesys ir fondų pinigai.
Jaunimo komisija yra sukurta kaip patariamasis organas, gvildenantis neįgaliųjų jaunimo problemas, jaunos kartos perspektyvą neįgaliųjų politikoje. Pavyzdžiui, jaunimo komisija inicijavo tyrimą apie jaunimo dalyvavimą neįgaliųjų organizacijose. Jaunimo komisija turėjo teisę teikti rekomendacijas, siūlymus, kaip įtraukti neįgalų jaunimą į neįgaliųjų organizacijų veiklą. Jaunimo komisija neturi balsavimo teisės ar kitos aiškios įtakos priimant sprendimus, tačiau esant progai gali pareikšti jaunimo interesus atitinkančią nuomonę. Juk jaunimas turi savų problemų, jaunimas ir mąsto šiek tiek kitaip. Šiandieniniame pasaulyje vertinama nuomonių įvairovė, o ji neatsietina ir nuo jaunimo interesų.
Pagrindinis jaunimo komisijos darbas vyksta internetu, susirašinėjant elektroniniais laiškais. Elektroniniais laiškais teikiamos konsultacijos, problemų ar dokumentų aptarimas, o vieną kartą per metus susitinkama aptarti pagrindinių klausimų ir ateities planų. Kadangi žmogaus norai begaliniai, o ištekliai, deja, riboti, reikia apsispręsti, kuriose srityse bus dirbama artimiausiais metais. Tokiame susitikime dalyvavau ir aš. Apibendrindamas patirtį galiu pasakyti, kad buvo suteikta galimybė pažvelgti į bendrą Europos politiką - tiesa, kad ir mažesniu mastu. Po šio susitikimo truputį kitaip suprantu Europos Sąjungos vaidmenį. Iš pažiūros atrodo, kad tai, kas vyksta ten, toli Briuselyje, Strasbūre, visa ta europinė politika mus mažai tepasiekia, mums neįdomi. Tačiau ši kad ir tolima politika turi regimą įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Europos Sąjungos politinį vyksmą palyginčiau su lėtai tekančia, bet plačia upe, į kurią įsilieja sraunūs, mums artimesni nacionalinės politikos upeliai. Europos Sąjungos sprendimai priimami labai lėtai, bet užtat jie yra visuotiniai. Jungtinių Tautų teisių konvencija, priimta Europos Sąjungos, taps pagrindine gaire, pagal kurią bus gerinama neįgaliųjų padėtis kiekvienoje šalyje. Nors šis procesas lėtas ir tie sunkumai, kurių pilna neįgaliojo kelyje, išnyks tikrai negreitai, bet pozityvių pokyčių turi būti daroma.
Europos neįgaliųjų forumo Jaunimo komisijos susitikime buvo aptarta praeitų metų veikla, kur akivaizdžios trys sritys ir tikslai - skatinti jaunimo perspektyvą pačioje Europos neįgaliųjų forumo veikloje, vykdyti lobistinę veiklą Europos Sąjungos institucijose, plėsti bendradarbiavimą su Europos jaunimo forumu. Paminėsiu tik pagrindinius konkrečius darbus, kurie buvo nuveikti Jaunimo komisijos ar jos iniciatyva. Parengta publikacija "Jaunas ir neįgalus: kasdieniai iššūkiai lygybei" ("Young and Disabled: Daily Challenges for Equality"). Atliktas tyrimas apie jaunimo įsijungimą į neįgaliųjų organizacijas. Parengta Europos neįgaliųjų forumo pozicija dėl Europos Sąjungos jaunimo strategijos. Bendradarbiauta su "Erasmus" siekiant skatinti neįgalų jaunimą dalyvauti studentų mainų programose. Beje, tai ne visi darbai, nuveikti per šiuos metus, kuriuos aptarėme, įvertinome šiame susitikime.
Po nuveiktų darbų aptarimo bei įvertinimo atėjo laikas nustatyti būsimos veiklos ribas. Kiekvienas galėjo pasiūlyti jam labiausiai rūpimą sritį. Buvo siūloma visas jėgas skirti švietimui, įsidarbinimui, jaunimo dalyvavimui organizacijose ir politiniame gyvenime, sportui. Teko diskutuoti ir apriboti būsimą veiklą. Buvo nutarta artimiausius metus veikti švietimo ir įsidarbinimo srityse.
Trumpai aptaręs savo įspūdžius iš Jaunimo komisijos susitikimo, noriu glaustai pasakyti savo poziciją apie jaunimą. Tai padaryti skatina dabartinė situacija - Lietuvoje mažėja jaunų žmonių. Lietuva laikoma senstančia tauta. Kitas aspektas tas, kad neįgaliam jaunimui dažnai nerūpi neįgaliųjų organizacijos, jų praeitis, dabartis ir ateitis. Visi norime būti savarankiški, nepriklausomi. Kyla klausimas, ar senstančioje tautoje kartu nesensta ir neįgaliųjų organizacijos, vis sunkiau beprisiviliojančios jaunų žmonių. Jei jaunimas atitols nuo neįgaliųjų organizacijų, sutriks natūrali kartų kaita ir senstančios organizacijos, kaip ir senstantys žmonės, išnyks. Galima paprieštarauti, kad daug ką negalia persekioja tik vyresniame amžiuje, bet tai tik dalinis prieštaravimas. Visuomet esti jaunų žmonių su negalia, jie tiesiog nenori priklausyti neįgaliųjų organizacijai ar išvis apie ją nežino. Tad kyla klausimas, kam šiais laikais reikalinga neįgaliųjų organizacija. Juk pensijas, pašalpas, išmokas, techninės pagalbos priemones dalija valstybė. Gal ir gerai, kad jaunimas nestoja į neįgaliųjų organizacijas? Deja, toks požiūris trumparegiškas. Jei kasdien nematome realios materialios rankos, kuri mums ką nors duoda ar paglosto galvytę, tai ir manome, kad tos organizacijos nėra arba kad ji nereikalinga. Tiesa, kad daugelį funkcijų neįgaliųjų organizacijos perleido kitoms institucijoms, bet visuomet lieka politinio reprezentavimo funkcija, kuri, stiprėjant teisinei valstybei, taip pat didėja. Jau anksčiau buvo vieno neįgaliųjų organizacijų balso poreikis visos Europos mastu. Be to, be vieno balso nebūtų įsivaizduojamas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos atsiradimas. Nacionalinės neįgaliųjų organizacijos taip pat turi pakankamai darbo reprezentacinėje politikoje. Keičiantis įstatymams, ekonominei padėčiai, atsirandant naujiems iššūkiams ar elementariausiai tvirtinant ateinančių metų biudžetą neįgaliųjų balsas turi būti tvirtas, kad būtų išgirstas. Tokią ištartį gali įgyvendinti tik vieninga neįgaliųjų organizacija ar net neįgaliųjų organizacijų forumas. Savo ruožtu šiam forumui reikalingas ir jaunimo balsas. Jaunimas taip pat turi būti reprezentuojamas neįgaliųjų organizacijose. Sakysite, kad jaunimui neįdomus organizacijos gyvenimas ir likimas, kad jauni žmonės bėga iš organizacijų. Tada susidaro užburtas ratas, kai jaunimas nesidomi neįgaliųjų organizacijomis, o šios per mažai mąsto ir reprezentuoja jaunimą. Taigi didėja praraja tarp kartų, tarp jaunimo ir organizacijos. Vadinasi, reikėtų pradėti daugiau dėmesio kreipti į jaunimą. Leisti jam pasisakyti, įtraukti į veiklą. Tik per veiklą žmogus pradeda suprasti dalyko esmę. Tik veikdamas mokosi. Tik bandydamas važiuoti dviračiu išmoksti važiuoti ir tai tampa sava bei įdomu. Tad, jei mums rūpi ateitis, kreipkime daugiau dėmesio į jaunimą, sudarykime progų jam reikštis, veikti, mokytis.
