RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

SU DAUNIO VARDU


Per penkis LASS regionų centrus didžiuosiuose miestuose pavasariškai nuvilnijo aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis "Aš muzika, daina ir meile dalinuos". Tai jau devynioliktoji rajonų meno mėgėjų apžiūra, vykstanti kas dveji metai. Renginys skirtas šviesiam Prano Daunio atminimui, 110 metų gimimo jubiliejui pažymėti.  

Balandžio 23 - gegužės 14 dieną vykusiame festivalyje dalyvavo per 400 meno mylėtojų iš 35 rajonų. Džiugino muzikos žanrų įvairovė, literatų kūryba bei dailieji amatai. Scenoje pasirodė 24 vokaliniai ansambliai, 10 liaudiškų kapelų ir instrumentinių grupių, 6 folkloro kolektyvai, vienintelis tauragiškių kantri ansamblis "Lasso", 5 instrumentiniai duetai, bandonininkų ir armonininkų trio, 2 vokalistai, 13 pavienių instrumentininkų - armonininkai, gitaristai, pianistai, smuikininkai, akordeonininkai. Taip pat festivalyje dalyvavo 7 meninio skaitymo mėgėjai, 1 dramos būrelis bei satyros ir humoro grupė.  

Malonu pažymėti, kad rajonuose atsiranda vis daugiau savo jėgas bandančių literatūroje LASS narių. Šiais metais jų buvo net dešimt. Į renginių scenarijų gražiai įsipynė renginiai, skirti P. Daunio jubiliejui paminėti. Surengtos penkios parodos. Jose savo darbus pristatė per 20 dailiųjų amatų mėgėjų ir tautodailininkų.  

Regioninius renginius stebėjo ir vertino VšĮ "LASS centro taryba" pirmininko įsakymu sudaryta specialistų komisija. Žemiau ir pateiksiu šios komisijos apibendrintą nuomonę.  

Pirmieji festivalį pradėjo Vilniaus ir Alytaus regionų meno mėgėjai. Ukmergiečių liaudies dainos ansamblis "Smiltelė" programą paįvairino subtiliais poezijos posmais. Švariai intonuojančiam ir gražius balsus turinčiam kolektyvui belieka palinkėti atlikti įvairesnį repertuarą.  

Skaitovė E. Suchockienė gražiai paskaitė A. Pakėno poezijos. Tačiau šiek tiek pritrūko dikcijos - matyt, jaudulys bus koją pakišęs.  

Publiką linksmina širvintiškis L.MatulisŠirvintiškis armonininkas L. Matulis susirinkusiuosius linksmino ir valsu, ir maršu, ir fokstrotu.  

Etnografinis varėniškių ansamblis "Sesulės" parodė vaizdelį "Senas bernas". Moterys kaip visada nuoširdžiai porino dzūkiškas istorijas apipindamos jas skambiomis dainomis. Galbūt kolektyvui reikėtų dainas "užvedinėti" drąsiau, o turinčioms stipresnius balsus - leisti padainuoti solo. Juk dzūkiškoms dainoms tai labai būdinga.  

Ir vėl puikiai griežė armonikininkas B. Urbelionis - jis privertė kojas kilnoti ir žiuri, ir publiką.  

Prastai šį kartą suskambėjo Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro rusų liaudies dainos ansamblio atlikta programa. Suprantamas vadovės noras ieškoti naujo repertuaro, tinkančio labai "margo" amžiaus kolektyvui. Tačiau visos dainos atliktos su ne pačiomis geriausiomis fonogramomis ir pagal vieną schemą (uždainį dainuoja solistas, priedainį - visi), neleido atsiskleisti kolektyvo rusiškai dvasiai. Vilniečių programą paįvairino skaitovės M. Kapustinos skaitoma poezija.  

Maloniai nuteikė akordeonininkų duetas iš Elektrėnų - V. Jarmalavičius ir V. Sabonis. Jie pagrojo valsą ir polką. Komisijos nuomone, duetas galėtų pagroti ir daug sudėtingesnių kūrinių. O elektrėniškių liaudiškos muzikos kapelai "Žiburys" norėtųsi patarti saikingiau naudoti barškučius. Nebūtinai jie turi skambėti visi vienu metu. Saikingai juos naudojant būtų išvengta vienodo, įkyraus akompanimento.  

Kauno ir Marijampolės regionų pasirodymus pradėjęs Kauno rajono moterų vokalinis trio nepasižymėjo geru intonavimu. Matyt, pritrūko repeticijų. Gražiai mūsų kraštą šlovinančių eilių paskaitė D. Šabonaitė.  

Raseiniškių mišrus vokalinis ansamblis "Svaja", atlikęs negirdėtų dainų repertuarą, šiais metais atrodė kiek silpniau, nei buvome įpratę girdėti. Gal visiškai atsiskleisti sutrukdė scenos jaudulys. Ramunės ir Dariaus Butkevičių šeimyninis duetas nuteikė priešingai. Nors grojimas fleita buvo kiek nedrąsus, bet pats muzikavimo namuose reiškinys yra labai sveikintinas.  

Visiškai neprastai sekėsi jonaviškių kapelai "Jonavėlė". Ypač šauniai nuskambėjo instrumentiniai kūriniai. Muziką ir dainas keitė A. Katiliaus ir J. Raginienės skaitoma poezija.  

Komisijos nuomone, labai "pasitempti" derėtų Kaišiadorių vokaliniam ansambliui. Reiktų pasistengti, kad bent jau akompanimento ir dainininkų ritmas sutaptų.  

O štai prieniškių vokalinis ansamblis "Puriena", vadovaujamas nenuilstančios O. Matusevičiūtės, paliko labai gerą įspūdį. Ypač gražiai nuskambėjo daina su fonograma. Prienai pagrįstai gali girtis ir skaitovų gausa. Žiūrovai nuoširdžiai plojo N. Naumovai, L. D. Baranauskienei ir R. Matusevičienei.  

LASS Kėdainių rajono filialo folkloro ansamblis pradžiugino tvarkingais drabužiais, tačiau nuliūdino repertuaro atlikimo kokybe. Naujajai vadovei rekomenduotume pasigilinti į folklorą ir jo atlikimo subtilybes. Kėdainiškių ansamblis "Mes čia", atlikęs tris savo kūrybos dainas, komisijos anaiptol nesužavėjo. Tiek teksto, tiek melodijos, tiek atlikimo požiūriu jos labai vienodos. Dainuojama apie labai kilnius ir šventus dalykus, tačiau atlikimas labai primityvus. Ateityje reikėtų gerai pagalvoti renkantis repertuarą. Ne viskas, kas tinka muzikuoti namuose, tinka ir scenai.  

Vokalinis ansamblis "Žara" iš Vilkaviškio atliko taip pat gana monotonišką programą. Reikėtų pritildyti labai "aštrų" sopraną, šalia kurio kiti balsai atrodo blankiai. Labai patiko skaitovė J. Kurtinaitienė, pažėrusi savo kūrybos lyriškų ir ironiškų eilių.  

Marijampoliečių vokalinis ansamblis "Šviesa" šį kartą pasirinko primityvoką repertuarą. Akompanimentas akordeonu ne padėjo, o greičiau trukdė dainininkams, nes išsiskyrė abiejų tempas. Įdomi gitaristo R. Stankevičiaus dainavimo maniera, nors esama intonavimo problemų. Ir gitarą į sceną einant reikėtų susiderinti.  

Šiaulių ir Tauragės regionų meno mėgėjai šventę pradėti patikėjo tauragiškių kantri muzikos ansambliui "Lasso", atlikusiam vadovo V. Tamoševičiaus sukurtas dainas. Įspūdis būtų visai neprastas, tik reikėtų prieš einant į sceną gerai sureguliuoti garsinimo aparatūrą: instrumentinė grupė taip garsiai akompanavo, kad dainų žodžių beveik nesigirdėjo, o ir dainininko balsą norėjosi girdėti.  

Kaip visada žavingas buvo kelmiškių folkloro ansamblis "Ramočia", pasirodymą pradėjęs galinga vyrų daina. Šį kartą kolektyvas atliko Kelmės krašto kūrinių programą. Pasirodymą labai praturtino žaismingas pasakotojas P. Samušis. Širdis džiaugėsi žiūrint į taip nuoširdžiai muzikuojančius garbaus amžiaus žmones. Kai matai, kad jiems scenoje gera, tai į juos taip pat žiūrėti gera.  

Moksleivio J. Sadausko fortepijonu atlikti kūriniai nuskambėjo visai neblogai. Lauksime jo kitais metais rengiamame vaikų ir moksleivių meninės raiškos ir kūrybos konkurse "Pavasario vyturiukai".  

Labai pradžiugino vokalinis ansamblis "Pasagėlė" iš Radviliškio. Jo dainos skamba daug subtiliau, jaučiamas ansambliavimas, sėkmingai bandoma dainuoti trimis balsais. Na, gal kiek trukdė barškučiai, bet bendro įspūdžio nesugadino.  

Akordeonininkui M. Jakštui nelabai pavyko. Gal scenos baimė sukliudė, gal pasiruošimui laiko pritrūko, bet atliekami kūriniai nesuskambėjo.  

Nelabai darniai skambėjo pakruojiškių vokalinis ansamblis "Varsa", programą gražiai sujungęs pačių kūrybos eilėmis, skirtomis būtent šiai šventei. Tačiau kolektyvas naujas, dar tik ieško savo braižo. O kas ieško - būtinai suranda.  

Gražiai savo poeziją pristatė K. Kazlauskienė. Literatė iš Joniškio A. Striogaitė paskaitė savo naujų eilių. Jos gal ir nėra tobulos, tačiau labai nuoširdžios.  

Radviliškiečių dramos būrelis parodė intermediją "Dovanėlė". Ji nuotaikinga, bet gal galėjo būti ne tokia statiška.  

Nuotaiką pakėlė atsinaujinęs Tauragės rajono filialo bandonijų ansamblis. Egzistuoja dar tik vienas kitas mėnuo, o jau visai gerai susigroję. Linkime po festivalio neišsiskirstyti ir ateityje žiūrovams suteikti daug gerų emocijų.  

Nudžiugino ir literatė J. Bružienė, savo eiles paskyrusi "Kaštonui", "Ažuolui", "Vasarai" ir "Lietui".  

Vokalinis ansamblis "Likimas" iš Akmenės gerai intonuoja, bet, komisijos nuomone, galėtų dainuoti ir sudėtingesnį repertuarą trims balsams.  

Vokalinis ansamblis "Likimas" iš Kelmės atliko jiems įprastą repertuarą, paįvairintą vadovo papasakotais anekdotais.  

Su malonumu reikia pažymėti, kad rajonų kolektyvai savo meniniu lygiu nenusileidžia miestų meno mėgėjams. Tai puikiausiai įrodė žemaičiai. Skambant J. Vizbaraitės įdainuotai melodijai Klaipėdos ir Telšių regionų meno mėgėjų pasirodymas prasidėjo posmais, skirtais P. Daunio 110-osioms gimimo metinėms.  

Ir kaip nepaminėti Plungės mišraus vokalinio ansamblio ir liaudiškos kapelijos ilgametės vadovės A. Smagurienės, gerai išmanančios savo amatą. Matyt, pati jos pavardė sąlygoja nuotaikingą kolektyvų programą ir nepriekaištingą atlikimą.  

Smagiai klausytojus nuteikė ir skaitovės B. Laučienės perskaitytas "Laiškas iš Lietuvos". Gal iš tiesų ne tokia didelė ta krizė, jei dar galime smagiai pakikenti iš savęs.  

Telšių organizacijos mišrus vokalinis ansamblis neišduoda savo įprasto stiliaus. Gal reikėtų paieškoti įvairesnių dainų? O ir klarnetas galėtų ne vien soprano partiją dubliuoti, na, bent jau ne visuose kūriniuose.  

Silpniau šį kartą atrodė Mažeikių organizacijos mišrus vokalinis ansamblis. Nelabai pavyko darniai atlikti pasirinktus kūrinius, o ir kūriniai galėtų būti įdomesni. Solistė L. Mazgovaja turi labai gražų balsą, tačiau jos pasirinktoms dainoms būtina akompanuoti. Be pritarimo jos neskamba taip, kaip turėtų. Vokalinis duetas taip pat nedrąsus, nes jame dominuoja L. Mazgovaja. Žodžiu, nepakenktų nei patarimas, nei pritarimas. Šiltai ir nuoširdžiai nuskambėjo fortepijono muzikos fone perskaitytos I. Paulienės eilės. Kompozicija gal kiek ilgoka, bet atlikta gražiai. Lyrišką poezijos nuotaiką pakeitė smagi liaudiška kapela, nuotaikingai sugrojusi valsą ir polkutę.  

Neblogai nuskambėjo Klaipėdos rajono organizacijos vokalinis duetas - V. Saltonas ir J. Savickas. Pagirtinas protingai parinktas repertuaras, kurį vyrai atliko darniai ir tvarkingai.  

Tradiciškai gerai pasirodė Skuodo organizacijos mišrus vokalinis ansamblis - jis atliko "nenudainuotas" dainas, gražiai derėjusias. Savos kūrybos eilių paskaitė E. Strakšienė.  

Žemaičių programą užbaigė Kretingos rajono muzikiniai kolektyvai - liaudiškos muzikos kolektyvas "Sodžius" ir armonikierių trio. Kolektyvams vadovauja V. Kubilinskas. Kolektyvus galima ilgai girti, bet turime vieną lietuvišką viską pasakantį žodį - puiku. O štai liaudiškos muzikos kapela "Bičiuliai" galėtų groti ir geriau. 

Festivalio maratoną užbaigė Panevėžio ir Utenos regionų meno mėgėjai. Jų programą labai gražiai papuošė ir paįvairino LAB Panevėžio filialo darbuotojos J. Armonaitės tinkamai parinktos ir gražiai perskaitytos ištraukos iš P. Daunio apmąstymų. Tuo požiūriu panevėžiečiai labiausiai atsiliepė į LASS paskelbtus P. Daunio metus. Pradžiugino kaskart smuiku vis geriau griežiantis J. BečalisSmuiku vis geriau griežia J. Bečalis, šiemet nustebinęs ir akordeonininkų duete su broliu. Nuoširdžiausiai reikia padėkoti mamai ir nenuilstantiems su juo dirbantiems pedagogams.  

Biržiečių etnografinio ansamblio "Agluona" vadovei patartume dainų pradžią ("užvedimą") patikėti ansambliečiams, dainuojantiems natūraliais, nevokalizuotais balsais. Gal tuomet dainos suskambėtų drąsiau. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sceninius meno mėgėjų drabužius ir jų dėvėjimą.  

Akordeonininkas A. Kruopis įkvėptu veidu kaip visada pagrojo puikiai ir suteikė daug džiaugsmo visiems, buvusiems salėje.  

Biržiečių mišrus vokalinis ansamblis - tie patys žmonės iš "Agluonos" - skambėjo kur kas maloniau. Matyt, šis žanras ir dainininkams, ir vadovei arčiau širdies.  

Fortepijonu grojusi ir dainavusi L. Gurova iš Ignalinos, kaip vokalistė pasirodė daug stipriau. Įdomu buvo klausytis specifinio, kiek prikimusio balso ir nenusibodusių ausiai dainų.  

Muzikos klubo folkloro grupei iš Pasvalio reikia tik pavydėti puikaus, gerai išmanančio folklorą vadovo. Su juo kolektyvas gali drąsiai laukti puikios muzikinės ateities.  

P. Pliuška iš Molėtų išmėgino save įvairiose srityse: ir kaip dainininkas, ir kaip kapelos vadovas, ir kaip režisierius, scenaristas. Pastarasis vaidmuo, matyt, bus labiausiai nusisekęs, nors šiųmetė programa "Buktuota svajonė", komisijos nuomone, primityvokai "sukalta" tiek scenarijaus, tiek režisūros požiūriu.  

Ne pati geriausia diena buvo ir Utenos rajono organizacijos folkloriniam ansambliui "Diemedis". Visos trys dainos ir romansas atlikti tuo pačiu vienodu stiliumi. Kolektyvo kartelė buvo pakelta gana aukštai, užtat iš jo ir tikimasi daugiau, nes žinoma, kad kolektyvas gali... Vokalinis ansamblis - tie patys žmonės, tik dainuoja laisviau.  

Zarasų moterų vokalinis ansamblis gražiai atliko savo lygį atitinkančias nepretenzingas dainas.  

Bene daugiausia kolektyvų pristatė daugelį žanrų įvaldžiusi Rokiškio rajono meno mėgėjų vadovė B. Puriuškienė. Dainavo mišrus, vyrų, moterų vokaliniai ansambliai ir dar visai nebloga instrumentinė grupė. Reikėtų tik kiek sudėtingesnio, įvairesnio repertuaro.  

Tai taip šiais metais komisijai atrodė festivalis "Aš muzika, daina ir meile dalinuos". Pagirtiesiems linkime neužriesti nosies, neužmigti ant laurų. Draugiškas pastabas perskaičiusiems - nenusiminti ir nesupykti. Juk svarbiausia, kad muzika, daina, eilės padeda jums ir mums nubraukti kasdienybės dulkes, pasijusti pakylėtiems virš visų negandų. Sėkmės jums visiems ir - iki susitikimų 2012 metais. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]