IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

NEPAVARGSTANČIO ŽMOGAUS ŠVIESA


Yra gerų ir nuoširdžių žmonių, apie kuriuos žinome ir galime pasakyti labai daug gražių žodžių. Tik vieni apie savo nuveiktus darbus giriasi viešai ir kuria savo įvaizdį, kiti kaip tos darbščiosios bitelės dirba nenuilsdami ir dirba, kaupia ir saugo išminties lobynus. Mes savo bendruomenėje tikrai turime žmogų, kuris priklauso antrajai - tyliųjų darbščiųjų bitelių - grupei. Tai žmogus, kuris po kruopelytę renka mūsų praeities faktus, kaupia žmonijos surinktus išminties perliukus ir susisteminęs pateikia mums - skaitytojams. Jau tikriausiai atspėjote, apie ką bus kalbama. Taip, teisūs tie, kurie pagalvojo, kad bus kalbama apie socialinių mokslų daktarą Valentiną Vytautą Toločką. Tai žymiausias Lietuvos aklųjų istorijos tyrinėtojas, jo gyvenime tarp visų veiklos sričių ir pomėgių vis dėlto išskirtinę vietą užima knyga, knyga plačiąja prasme. Tai leidinių paieška ir kaupimas, sukauptos medžiagos sisteminimas, knygų rašymas, leidinių rengimas spaudai, bibliografavimas ir didžiulis noras paskatinti visus skaityti ir naudotis neišsenkamais knygose sukauptais turtais. O mes, LASS organizacijos nariai, esame jam dėkingi už Lietuvos aklųjų istorijos faktų fiksavimą, rinkimą ir išsaugojimą. Be šio mokslininko darbo mūsų istorija būtų kitokia - drąsiai galime teigti, kad būtų kur kas skurdesnė, o kai kurie istoriniai faktai tiesiog būtų pamiršti ir užkloti laiko dulkėmis.  

Apie šį žmogų mažame straipsnelyje papasakoti - labai nelengvas uždavinys. Didelė atsakomybė. Tai labai geras, nuoširdus žmogus, mėgstantis bendrauti ir turintis daug draugų, ne tik tarp bendraamžių, bet ir tarp jaunimo. Bičiulių, buvusių bendradarbių, buvusių mokinių ir jaunesniųjų kolegų jis labai dažnai vadinamas tiesiog vardu - mūsų Valentinas. O šis garbingas žmogus niekada neįsižeidžia ir neužpyksta už tokį familiarumą. Šiam mūsų organizacijos nariui (LASS narys nuo 1945 m. spalio 12 d.) sukanka gražus jubiliejus - aštuoniasdešimt metų. Jo darbštumas ir kūryba - lyg tas neišsenkantis versmės šaltinis, gaivinantis ir džiuginantis visus.  

Jubiliejaus proga prisiminkime kai kuriuos V. V. Toločkos gyvenimo ir veiklos epizodus. Gimė 1930 m. birželio 21 d. (jo teigimu, iš tiesų gimęs gegužės 21 d., šeima būtent tą dieną ir švenčia) Vieštovėnų km. (Plungės raj.). Šešerių metų būdamas susižeidė, ėmė silpti regėjimas. Buvo pradėjęs lankyti Kulių pradinę mokyklą. 1940 m. rudenį atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą, kurį baigė 1955 m. 1956 m. pradėjo studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete filologiją. Vėliau mokslus tęsė Šiaulių pedagoginiame institute. 1976 m. jį baigė ir įsigijo tiflopedagogo specialybę. 

Darbinę veiklą pradėjo 1955 m. Lietuvos aklųjų draugijos Kauno gamybiniame mokymo kombinate. 1959 m. dirbo šios įmonės spaustuvėje korektoriumi. Tais pačiais metais pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti vietos radijo laidas kombinato dirbantiesiems. 1960-1963 m. dirbo pirmuoju LAD Kauno tarprajoninės valdybos pirmininku. Nuo 1964 m. vadovavo brailio rašto spaustuvei, veikusiai Kauno kombinate. Tų pačių metų pabaigoje kartu su spaustuve persikėlė į Vilnių. Nuo 1965 m. lapkričio mėnesio LAD centro valdybos buvo paskirtas LAD leidyklos direktoriumi-vyriausiuoju redaktoriumi. 1966 m. kūrė Lietuvos aklųjų draugijos respublikinę centrinę biblioteką, tapo pirmuoju jos direktoriumi, dirbo iki 1969 m. sausio 15 d. 1969 m. jo iniciatyva bibliotekoje įkurtas tiflotyros skyrius, kuris sėkmingai veikia iki šiol. Tais pačiais metais V. V. Toločka pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje tiflologinės literatūros redakcijos vedėju. V. V. Toločkos, dirbančio šioje redakcijoje, iniciatyva iš esmės pasikeitė ir labai pagausėjo specializuotos literatūros apie akluosius ir aklumą leidyba. Suaktyvėjo kraštotyros darbas visoje aklųjų organizacijoje. 1991 m. likvidavus LAD leidyklą "Versmė", Toločka perėjo dirbti į Lietuvos aklųjų biblioteką tiflologinės literatūros leidybinės grupės vyr. redaktoriumi. Bibliotekoje dirbo iki 2004 m. pabaigos.  

Toločkai buvo patikėta daug visuomeninių pareigų. Ilgą laiką buvo aklųjų kraštotyros organizacijos pirmininku. 1966 - 1989 m. buvo renkamas LAD centro valdybos revizijos komisijos pirmininku. 

Dar jaunystėje Valentinas pradėjo domėtis aklųjų gyvenimo ir švietimo istorija. Dirbdamas tiriamąjį darbą, paruošė ir išleido daug tiflologijos darbų. Jo iniciatyva pradėti leisti tęstiniai leidiniai: "LASS metraštis" (nuo 1966 m.), "Tiflologinis kalendorius" (nuo 1972 m.). Šių darbų sudarytojas būdavo pats V. V. Toločka. Jis parengė ir išleido 1880-1965 metų laikotarpio tiflologinių dokumentų rinkinį "Šaltiniai". Jo iniciatyva buvo pradėti leisti neregių kompozitorių kūriniai "Daina prie Nemuno užgimus" ir aklųjų literatų kūrybos almanachas "Vaivorykštė". Išliekamąją vertę turi daugybė V. V. Toločkos sudarytų arba redaguotų bibliografinių rodyklių: "Beatričė Grincevičiūtė", "Antanas Jonynas", "Antanas Adomaitis", "Juozapas Kairys", "Pranas Daunys" ir kt. Nepaprastai vertinga jo parengta bibliografinė rodyklė "Tiflologinė lituanika" 1888-1982 m. V. V. Toločka vienintelis Lietuvoje išanalizavo gausius, nelengvai prieinamus ir niekur neskelbtus archyvinius šaltinius ir parengė disertaciją "Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 metų". Už šį darbą jam 1992 m. Vilniaus universitete buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Šio darbo pagrindu 1994 m. išėjo atskira knyga.  

V. V. Toločka - nenuilstantis brailio rašto šalininkas ir propaguotojas. Gerai ištyrinėjęs gausią medžiagą aklųjų rašto mokymo metodikos klausimais, 1966 m. pats parengė pirmąjį brailio rašto elementorių "Vaga", vėliau Brailio rašto trumparaštį, kurie turėjo didžiulę įtaką brailio raštui plisti ir populiarinti Lietuvoje. Aklųjų rašto istorijos tema Toločka parengė ir 1976 m. išleido populiarią knygelę "Skaitantys pirštai", reginčiųjų ir brailio raštu. Už šią knygą 1977 m. jam paskirta Lietuvos aklųjų draugijos tiflologijos premija. 1997 m. knyga buvo išleista pakartotinai. V. V. Toločka 2000 m. aktyviai dalyvavo LASS sudarytoje brailio rašto tobulinimo ir reformavimo darbo grupės veikloje, teikė racionalių siūlymų. Po lietuviško brailio rašto reformos, atsiradus kai kurioms šio rašto naujovėms, buvo nuspręsta anksčiau minėtą leidinį atnaujinti. 2009 m. Lietuvos aklųjų bibliotekos iniciatyva išleistas trečiasis, pataisytas ir papildytas, knygos "Skaitantys pirštai" leidimas. 

Nuo 1944 m. V. V. Toločka rašo dienoraštį, registruoja ne tik savo asmeninio gyvenimo faktus, bet ir įvairiopą aklųjų gyvenimą mūsų šalyje. Belieka tik stebėtis šio žmogaus atkaklumu ir stiprybe - dienoraštis rašomas jau 66 metus. Mokslininkas yra sukaupęs daug Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veiklos dokumentų ir faktinės medžiagos. 1997 m. išleido žinyną "Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis" (faktai ir datos). Šis leidinys daugeliui jau tapo parankine darbo stalo knyga ir yra orientyras ruošiant įvairiausius renginius ir susitikimus. 

V. V. Toločka turi ir poeto gabumų. Jo eilėraščiai skambėdavo literatūriniuose vakaruose, jo tekstais yra parašyta nemažai muzikinių kūrinių. Jis yra išleidęs 4 poezijos knygeles: "Gudobelei žydint" (1990), "Užkeikta mergelė" (1996), "Vakaro raudonos burės" (2000), "Užuominos" (2009). 

V. V. Toločka - aktyvus žurnalistas: ir aklųjų, ir reginčiųjų periodiniuose leidiniuose yra paskelbęs kelis šimtus straipsnių apie aklųjų organizuotą judėjimą, švietimą, žymius LASS žmones. 

V. V. Toločka - veiklus esperantininkas. Dalyvaudavo įvairiose esperantininkų konferencijose, suvažiavimuose, iki šiol susirašinėja su įvairių kraštų esperantininkais. Jo rūpesčiu kelios knygos apie žymius Lietuvos akluosius ir jų kūrybą išverstos į esperanto kalbą ir išleistos brailio raštu. Tos knygos žinomos įvairiose pasaulio šalyse. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1996 metų liepos 2 dienos dekretu už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui Valentiną Vytautą Toločką apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. 

Nors jau keleri metai V. V. Toločka išėjęs į pensiją, bet ir toliau domisi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikla, skaito pranešimus įvairiose konferencijose, rašo straipsnius ir knygas. Žodžiu, gyvena kūrybingai ir aktyviai. Valentinas neabejingas organizacijos veiklai, džiaugiasi įvairiais laimėjimais, išgyvena dėl nesėkmių.  

2007 m. pasirodė jo sudaryta knygelė "Kur liko mūs įspaustos pėdos", skirta Lietuvos aklųjų švietimo 80-mečiui ir buvusiai Kauno aklųjų mokyklai atminti. 2008 m. išleistas analitinis darbas - knygelė "Kad gyventų..." ir kraštotyrinis darbas apie gimtojo kaimo praeitį - "Pragiedrulių kaimo istorija". 2009 m. išleista knygelė apie buvusią partizanų ryšininkę, politinę kalinę ir tremtinę, LAD Kauno įmonės darbininkę. Knygelė vadinasi "Aldona Grinienė (Šaukevičiūtė)". 

Šiame straipsnyje tiesiog neįmanoma aprėpti įvairialypės šio žmogaus veiklos.  

Gražaus jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname socialinių mokslų daktarą Valentiną Vytautą Toločką ir linkime geros sveikatos.  

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 1 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1960) Jūratė Dalia Baronienė (Raguotytė), pirmoji Lietuvoje neregė gydytoja refleksoterapeutė, stendinio šaudymo sporto meistrė. 

Liepos 11 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1950) Vida Bazarienė (Jasovijeva), LASS Pakruojo rajono filialo pirmininkė.  

Liepos 13 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1930 - 2008) Marija Salomėja Misevičienė (Svetukaitytė), poetė.  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]