KONKURSAS

Andrius VAINORAS

PALYDĖTI Į TARPTAUTINIUS VANDENIS

Jau keleri metai Europos aklųjų sąjunga Onkyo firmos (Japonija) vardu skelbia rašinių ir esė brailio raštu konkursą "Brailio raštas keičia mano gyvenimą". Priminsime, kad konkurso dalyviai rašinius gimtąja kalba pateikia nacionalinėms aklųjų organizacijoms, o šios atrenka, jų manymu, geriausius ir, išvertusios į anglų kalbą, siunčia konkurso organizatoriams. 

Šiais metais rašinio "Brailio raštas keičia mano gyvenimą" konkurse dalyvavo trys LASS nariai: Vaida Butautaitė, Vilija Dumbliauskienė, Juozas Bartkus. Rašinius vertino LASS pirmininko įsakymu sudaryta vertinimo komisija: lietuvių kalbos mokytoja Janina Puriuškytė, žurnalistai Lionginas Ragėnas ir Alvydas Valenta. Komisija vienbalsiai antrajam konkurso etapui pasiūlė du rašinius - V. Dumbliauskienės ir V. Butautaitės. Abu rašiniai labai skirtingi, bet abu įdomūs, prasmingi, gerai atskleidžiantys rašiusio žmogaus santykį su brailio raštu. 

Vaidos pasakojimas jaunatviškas, veržlus, skaidrus, nuoširdus ir, galėtume sakyti, net paprastas. Tačiau paprasti dalykai dažnai esti patys svarbiausi. Paprasta yra "a" raidė - vos vienas taškas, paprastas, lyginant su literatūros šedevrais yra Kazio Binkio "Kiškių sukilimas", kurį Vaida, išmokusi brailio raštą "sugraužė" per vieną dieną. 

Vilijos rašinyje dominuoja visiškai kitokios spalvos, pačios autorės santykis su brailio raštu komplikuotas: nuo nenoro jį priimti, tam tikro juo rašančio ir skaitančio žmogaus išskirtinumo ir psichologinio diskomforto iki subtiliausių sielos virpesių, autorės kuriamos poezijos, kurią ji šiuo raštu užrašo ir skaito. Priėmusi brailio raštą, autorė pagaliau priėmė ir pati save - tokią, kokia yra, kokiai lemta būti. 

J. Bartkui, komisijos nuomone, šiek tiek pakišo koją noras apimti ir pasakyti kuo daugiau, rėmimasis ne savo, bet visuotinai pripažintomis tiesomis. Viskas, kas jo rašinyje pasakyta, iš esmės yra teisinga, bet mažoka paties autoriaus patirties, pernelyg daug abstrakčių "knyginių" teiginių. Autorius remiasi Europos, pasaulio aklųjų organizacijų patirtimi. Jo tekstas labiau primena solidų straipsnį solidžiame žurnale, bet ne esė - laisvą minčių ir vaizduotės žaismą. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje jau galima rasti iš anglų kalbos išverstus geriausius 2009 metų rašinius. Paskaityti ir verta, ir įdomu. Kai kurie rašiniai iš tiesų verti būti pripažinti geriausiais, skaitydamas kitus - pradedi kai ko nesuprasti. Ir patys rašiniai nėra kuo nors ypatingi, ir brailio raštui juose skiriama ne tiek jau daug vietos. Šiuo savo teiginiu visiškai nesikėsinu į vertintojų objektyvumą ir juo neabejoju, nors kiekviename konkurse esama konjunktūrinių vėjų ir skersvėjų. Tenoriu pasakyti, kad daugelis tiek ankstesniais, tiek ir šiais metais mūsų organizacijos narių pateiktų rašinių savo kokybe, minčių įtaigumu, pasakojimo sklandumu nė kiek nenusileidžia premijuotiesiems. Kiekviename konkurse esama sėkmės, atsitiktinumo, todėl nederėtų pernelyg sureikšminti nei jame pasiektų pergalių, nei patirtų pralaimėjimų. Konkursai pažadina mumyse miegančias kūrybines galias, norą palenktyniauti su pačiu savimi, o tai, matyt, ir yra svarbiausia. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]