SUKAKTYS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

PASKAMBINSIU KANKLĖM, DAINŲ PADAINUOSIU


Kanklėmis grojančios rankosSusėskim, mergele, pavėsyje uosio, 

Paskambinsiu kanklėm, dainų padainuosiu. 

Iš amžių senųjų, kai protėviai kentė 

Nuo priešų žiauriųjų. 

Kankles vaidilotų padėsiu ant kelių, 

Stygas pravirkdinsiu pirmajai dainelei. 

 

V. V. Toločka 

 

Gegužės 20 dieną Kauno aklųjų ir silpnaregių centro kanklių ansamblis nuotaikinga švente paminėjo kūrybinės veiklos 50-metį. Ją pradėjo pirmą kartą mūsų scenoje nuskambėjusios dūdmaišio, dar vadinamo Labanoro dūda, atliekamos melodijos. Tris lietuvių liaudies dainas sugrojo Kauno 1-osios muzikos mokyklos moksleivis Povilas Pukelis. Tai buvo išties maloni staigmena ir atlikėjams, ir žiūrovams. Šventės dalyvius, kanklių ansamblį ir jo vadovę Romualdą Montvilienę šiltai pasveikino Kauno Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas. 

Trumpas žvilgsnis į kanklių meno istoriją Lietuvoje ir Kaune. Kanklės Lietuvoje skamba nuo gilios senovės, o kanklininkų draugija buvo įkurta 1925 metais ir veikė iki 1940 metų. Atgaivinta 1989 metais ir pavadinta lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija "Kanklės". Kažkada nedrąsus kanklių muzikos skambesys šiandien sklinda po visą mūsų kraštą. 

Kauno aklųjų ir silpnaregių kankliavimo tradicijų pradžia - 1931 metai. Plokštelių įrašų firma "Columbio" išleido plokštelę su neregių kanklininkų Prano Daunio ir Jurgio Pratkevičiaus įrašais - abu akompanavo keturioms lietuvių liaudies dainoms, kurias įdainavo Kipras Petrauskas, ir vienai V. Dineikos ir J. Petrausko atliekamai dainai. 

Šie kanklininkai ne kartą grojo tuometiniame aklųjų institute, pasitinkant Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną, kitus žymius valstybės vyrus. Kanklių ansamblį institute 1946 metais įkūrė žinomas kanklininkas, kompozitorius, pedagogas Justinas Strimaitis. Po dvylikos metų kolektyvui jau vadovavo jo mokinė Liongina Katkauskaitė, kuri dar tebesimokė J. Gruodžio muzikos mokykloje. 

Prieš pusę amžiaus Lionginos Stasiulienės (Katkauskaitės) iniciatyva buvo suburtas kanklių ansamblis LAD Kauno gamybiniame mokymo kombinate. Buvo kankliuojama mažomis, dar J. Strimaičio įgytomis kanklėmis. Stygas virpino tik regėjimo negalią turintys žmonės: Justina Baužienė, Regina Reginaitė, Danutė Juknienė (Jokubauskaitė), Onutė Burkauskienė, Joana Pilipavičiūtė, Julė Bartkėnienė (Tylenytė), Stasė Puriuškytė, Vladas Kraucevičius ir kiti. L. Stasiulienei vadovaujant įsigytos koncertinės kanklės. Daug koncertinių išvykų ir pasiekimų - 1963 metais. Kaune laimėta pirmoji vieta ir iškovota teisė dalyvauti respublikinėje apžiūroje. Respublikiniame konkurse "Į darbą su daina" ansamblis užėmė trečiąją vietą. Neužmirštamas įvykis - įrašai Kauno radijuje 1965 metais. Nuo 1968 metų L. Stasiulienei išvykus gyventi į Vilnių, ansambliui vadovavo Aldona Indrikonytė-Balčiūnienė. Jos vadovaujamas kolektyvas įsigijo naujų tautinių koncertinių drabužių ir naujų instrumentų. 

Nuo 1972 metų prie kanklių ansamblio vairo stojo Romualda Kovalskytė-Montvilienė. Keitėsi kanklininkės. Ji išmokė kankliuoti Reginą Sakalauskienę, Stasę Mališauskienę, Vytautą Šarakauską ir kitus. Trys paminėti ansamblyje groja ir šiandien. 

Kasmetiniai pasirodymai Kauno miesto dienų šventėse, senelių globos namuose, slaugos ligoninėse, Kauno kartų namuose, įvairių parodų pristatymuose rodo, kad kolektyvas saugo ir puoselėja lietuvių tautines tradicijas. Nuo 2004 metų ansamblis kasmet dalyvauja respublikiniame tautinės muzikos instrumentinių ansamblių ir orkestrų festivalyje "Klonių aidai". Pasirodymuose kolektyvui dažnai talkina vyrų vokalinė grupė, dainininkė Ona Matusevičiūtė ir pirmoji ansamblio vadovė Liongina Stasiulienė. 

Grįžtame į šventę, kurioje karaliavo Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro kanklių ansamblis "Kamanės"(vadovė Rasa Mockūnienė). Kauno pirmosios muzikos mokyklos kanklininkių ansambliai (vadovės - Ona Šikšnienė ir Lilija Radzevičienė), šių metų respublikinio konkurso laureatė Agnė Simutytė, birbynininkas Giedrius Plukis ir kauniečių kanklių ansamblis. 

Siurprizą pateikė ir L. Stasiulienė, sugrojusi Jono Švedo "Svajonėlę" ir jo aranžuotą lietuvių liaudies dainą "Užaugino mane motinėlė" (solistas L. Matusevičius) ir pasiūliusi ansambliui pavadinimą "Kregždelės". Galbūt rudenį turėsime naują šventę - krikštynas, jeigu šis vardas tiks ir pritiks kolektyvo nariams. 

Gausiai susirinkusi publika liko sužavėta Juozo Tallat-Kelpšos daina "Oi, laukiau, laukiau", kurią, pritariant kanklėms, sudainavo Ona ir Lionginas Matusevičiai. Ją teko net pakartoti. O kur dar Zitos Klibavičienės skaitomos K. Binkio "Utos" ar skaitovės Violetos Bakutienės poetinis žodis? Abejingų nebuvo. 

Sukome sveikinimų ratą. Padėkos, gėlės, šakočiai, posmai ir netgi dainos - kur čia viską išporinsi. Užteks pasakyti, kad daugiau nei dvi valandas trukusi šventė neprailgo - žiūrovai skirstėsi nenoriai, klausė, kada vėl susitiksim. 

Širdingai dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondui, floristikos salonui "Ryto rasa", UAB "Pintinė", be kurių paramos nebūtume taip smagiai ir jaukiai šventę kanklių ansamblio 50-ojo gimtadienio. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]