LASS LITERATŲ KŪRYBA

Alvydas VALENTA

Šių metų "Poezijos pavasario" naktiniuose skaitymuose prie laužo, vykusiuose Vilniaus universiteto botanikos sode, LASS nariui Alvydui Valentai paskirta antroji vieta. Jis skaitė du šioje publikacijoje spausdinamus eilėraščius: "Šlapimas" ir "Birža".  

Šlapimas 

Galėtų būti jaunas stiprus vynas, 

suplėšantis perdžiūvusius vynmaišius, 

tauriausias brendis, 

brandintas ąžuolo statinėse 

kokį šimtą ar daugiau metų, 

kadagiais ir tolimais kraštais kvepiantis džinas, 

alchemikų, vaistytojų, šarlatanų 

ieškotas gyvybės eliksyras, 

galėtų būti, jeigu nebūtų tas, kas yra: 

senovinis Tibeto vienuolių burtininkavimo vadovas, 

susikertančių likimo linijų žemėlapis, 

karminis kūno galių ir negalių veidrodis, 

kai kada - tyras ir skaidrus lyg šaltinio vanduo, 

arba geltonas kaip garstyčių aliejus, 

oranžinis, raudonas, rūdžių spalvos, 

tirštas, su burbuliukais, su puta, 

smarkiai garuojantis, 

blyškus, melsvas, bekvapis, 

juodas, tarytum pripiltas rašalo, 

paprastai pateikiamas baltame porceliano inde, 

geriausia - tekant saulei, dar šiltas, 

nepraradęs spalvos ir kvapo, 

asmeniškai - Ježiui Dondenui, 

Jo šventenybės Dalai Lamos gydytojui, 

tiesiai į rankas, 

brendęs ir fermentavęsis kūnų šventyklose, 

giliausiuose jų požemiuose, 

apvalytas nuo tikrų ir tariamų ego pavidalų, 

nepermaldaujamas ir nepaperkamas, tarytum pats likimas. 

Birža 
(skiriama pasaulinei finansų krizei) 

O birža daužosi ir staugia lyg neprijaukinamas žvėris, 

paklydęs vidury tamsiųjų girių - geležies ir stiklo rūmų, 

ir pasipurto, ir pabyra akcijos šimtų šimtais, 

ir vyrai eina paskui jas, kaip eidavo ant Trojos mūrų. 

Ir kyla, krinta dividendai, indeksai aukšti 

lyg sienos, neatlaikiusios baisių taranų smūgių, 

ir įsiplieskusi jausmų ir devalvacijų ugnis 

tolyn tolyn laukais, keliais ir miestų gatvėm skuba. 

O birža staugdama neprijaukinamo žvėries balsais, 

į rinką akcijas naujas vis svaido, svaido, 

ir keičiasi baisiu greičiu idėjos, žmonės, pinigai, 

ir pragaras išeina pažiopsot to mielo akiai vaizdo. 

VELNIO MEDŽIOKLĖ 
(pagal Joną Basanavičių) 
trioletai 

1 

Medinčius miške mandravojo, 

muškietą lyg lazdą nešiojos, 

ten katiną tokį sutiko. 

Medinčius miške mandravojo, 

turėjo sidabro kulipką, 

tik trinkt, prisitaikė - iššovė, 

medinčius miške mandravojo, 

muškietą lyg lazdą nešiojos. 

2 

Katinas garsiai subliuvo 

ir plumpt, negyvas žemėj guli, 

apsidžiaugė garsiai Dundulis. 

Katinas garsiai subliuvo, 

mat velnias - ne katinas buvo, 

vis šaipės iš seno Dundulio. 

Katinas garsiai subliuvo 

ir plumpt, negyvas žemėj guli. 

3 

Tarė medinčiui Dundulis: 

- Tai dėkui, padėjai įveikti man priešą, 

duosiu tau kitą muškietą. 

Tarė medinčiui Dundulis: 

- Keliauki su ja tu per svietą, 

prošal neprašausi jau niekad! 

Tarė medinčiui Dundulis: 

- Tai dėkui, padėjai įveikti man priešą. 

4 

Per svietą medinčius keliavo 

ir linksmą dainelę dainavo, 

kaip sykį jis kipšą nudėjo. 

Per svietą medinčius keliavo, 

nors ilgą muškietą turėjo, 

nešaudė iš jos, nepyškėjo. 

Per svietą medinčius keliavo 

ir linksmą dainelę dainavo. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]