TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

ŠALIN MAISTO PAPILDUS


Gyvenimas trumpas ir laikinas. Skubėdami gyventi žmonės stengiasi iš jo imti viską - kad ir skanų maistą, net negalvodami, iš ko ir kaip jis pagamintas. Kol jaunas, žmogus mano, kad nėra prasmės gilintis į sveikatos problemas. Atrodo - sveikas bus visą gyvenimą. Nenorėdami sužinoti elementariausių tiesų, pamažu nuodijamės patys, nuodijame savo šeimos narius. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar norime pagerinti savo gyvenimą, - rinktis sveiką maistą, nuvyti šalin blogas mintis, pyktį, baimę, nevengti teigiamų emocijų. 

Sužaliavusios Lietuvos pievos ir miškai yra didžiulis sveikatos ir jėgų šaltinis tiems, kurie moka šiais nemokamais turtais naudotis. Daug vitaminų turinčių augalų auga pievose ir miškuose, jų galima prisirinkti patiems. Taip yra ne visur. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kitose Vakarų šalyse paprastosios kiaulpienės, kiti vitaminingi pievų augalai specialiai auginami plantacijose. 

Ypač maistingos pavasarį pradėjusios augti piktžolės. Jos turtingos vitaminų ir kitų organinių medžiagų, kurių gyvybiškai reikia organizmui. Jei mes daugiau valgytume piktžolių (garšvos, kiaulpienės, daržinės žliūgės, balandos) salotų, kitokių iš jų pagamintų patiekalų, sumažėtų medžiagų apykaitos ligų, sustiprėtų sveikata. Šį kartą apie porą augalų, kuriuos tinka rinkti pavasarį. Iš jų galime pasigaminti skanių salotų, sriubų, košių, šaltų ir karštų patiekalų. 

Labai vertinama paprastoji kiaulpienė. Visos jos dalys tinka maistui: jauni lapai, žiedai, žiedų pumpurai - salotoms, šaknys - arbatoms ir gėrimams. Norint sumažinti karčiųjų medžiagų, reikia lapus pamerkti į sūdytą vandenį, palaikyti apie 30 minučių, o paskui nuplauti. 

Kiaulpienę labai vertino senovės gydytojai. Ypač buvo vertinamos jos sultys. Liaudies medicina jas vadino gyvybės eliksyru. 

Pasigaminkime keletą patiekalų su pavasarinėmis piktžolėmis. Nepamirškime, kad rinkti piktžoles turime atokesnėse vietose, toliau nuo kelių. Aš pati kiekvieną pavasarį pradedu nuo piktžolių salotų. Man tai labai skanu ir priimtina. 

 

Žolių salotos  

Sauja jaunų kiaulpienės lapų ir žiedų pumpurų, sauja lazdyno ar liepų pumpurų, sauja jaunų garšvos lapelių, sauja svogūnų laiškų, vienas virtas kiaušinis. Galima prisirinkti balandų lapelių, 5 - 6 ridikėliai (beje, jauni ridikėlių lapeliai irgi puikiai tinka salotoms), šaukštas grietinės ar natūralaus jogurto, truputis druskos, kas mėgsta - žiupsnelis maltų juodųjų pipirų. 

Kiaulpienes nuplauti ir užpilti pasūdytu vandeniu, palaikyti pusvalandį, likusius lapelius ir pumpurus nuplauti, nuvarvinti vandenį. Paprastai jaunų lapelių ir pumpurų geriau nepjaustyti. Jei lapeliai didesni ir norite pasmulkinti, geriau suplėšykite rankomis. Sudėkite smulkiai supjaustytus svogūno laiškus, ridikėlius, pjaustytą kiaušinį, prieskonius, grietinę - viską išmaišykite ir ragaukite. 

Beje, į šias salotas galima dėti ir kitokių žalumynų: krapų, Pekino salotų lapų, balandų. Galima nedėti kiaušinio. Žodžiu, eksperimentuokite. 

 

Omletas su garšvomis ir balandomis 

Po 100 g jaunų balandų ir garšvų lapelių (beje, tinka visų valgomų lauko žolių lapeliai ir jauni ūgliai), 2-3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės pieno, pagal skonį maltų pipirų ar paprikos, aliejaus kepti, druskos. 

Garšvų ir balandų lapelius nuplikyti verdančiu vandeniu ir 5 - 6 min. palaikyti uždengtame puode. Tada nukošti, pasūdyti ir išmaišyti. Kiaušinius suplakti su pienu ir prieskoniais, sudėti garšvas ir balandas, išmaišyti ir iškepti omletą. 

Galima paskaninti smulkiai supjaustyta rūkyta šonine, kumpiu ar keptais svogūnais. 

 

Kiaulpienių žiedų "triufeliai" 

Po stiklinę maltų kiaulpienės žiedlapių ir maltų arba sukapotų razinų, 100 g lazdyno ar kitokių riešutų (žemės riešutai netinka), 4 - 5 šaukštai susmulkintų vaflių ar kokoso drožlių. 

Geriausiai rinkti vos besiskleidžiančius kiaulpienių žiedus. Žiedlapius nuskabyti ir sumalti su mėsmale. Riešutus sausai paskrudinti ir sukapoti. Žiedlapius, riešutus, razinas gerai išmaišyti. Suformuoti triufelio formos saldainiukus, apvolioti susmulkintuose vafliuose ar kokoso drožlėse. 

 

Laukinių žolių gėrimas 

Sulčiaspaude išspausti įvairių žolių sultis (dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, kiečių, balandų, dobilų, žliūgių, varnalėšų ir kitokių valgomų žolių), įdėti medaus ir įpilti citrinos arba kitų rūgščių vaisių sulčių. 

Šios sultys labai stiprina organizmą. 

Galima tiesiog užplikyti sumaigytas žoles, palikti pritraukti, nukošti ir gerti. Skanaus! 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]