VERSLAS IR NEREGYS

MOKESČIŲ KILPA SMULKIESIEMS VERSLININKAMS

Daugelis rinkos ekspertų teigia, kad smulkiajam verslui vystyti nėra sudarytos palankios sąlygos. Nurodomos kelios priežastys: teisinė bazė nepalanki smulkiajam verslui; nesubalansuoti, kartais nelogiški ir per dideli mokesčiai; valstybės pareigūnų tik žodžiais skatinamas smulkusis verslas; smulkiesiems verslininkams beveik neįmanoma gauti paramos iš Europos Sąjungos. Dėl šių priežasčių smulkiųjų verslininkų nuolat mažėja.  

O kaip sunkmetį išgyvena neįgalūs smulkieji verslininkai? Ar valstybė tikrai remia smulkųjį verslą? Ar pajėgus smulkusis verslininkas iš savo verslo gyventi ir išlaikyti šeimą? Į šiuos ir kitus klausimus "Mūsų žodžiui" atsakymų ieško Neįgaliųjų verslo informacijos centro direktorius Antanas Ruginis. 

"M.Ž." Verslininkai pastaraisiais metais visas savo nesėkmes linkę pateisinti krize. Aišku, sunkiausia yra smulkiesiems verslininkams. Kiek ir kaip ši ekonominė suirutė paveikė šio verslo atstovus? 

A. R. Ekonominė krizė neišvengiamai atsiliepė smulkiajam verslui. Tiesa, jos padariniai kiekvienam verslininkui buvo skirtingi. Nuo krizės labiausiai nukentėjo rajonuose dirbantys smulkieji verslininkai. Jų pajamos smuko kelis kartus. Dideliuose miestuose dirbantys verslininkai pajuto labai nedidelį nuosmukį, o kai kurie išlaikė turėtą 2008 metų apyvartą. Dar vienas pastebėjimas: savo pozicijas išlaikė tie smulkieji verslininkai, kurie iš anksto buvo investavę į reklamą, - atsirado nuolatinių klientų. Laimėjo tie, kurie aptarnavo vidutinį ar turtingesnį klientą. Labiausiai nukentėjo smulkieji verslininkai dirbę su mažiau pasiturinčiais interesantais. Tokių verslininkų apyvarta smuko kelis kartus. Šį faktą galima susieti su verslo nuosmukiu regionuose.  

"M.Ž." Ar gali smulkusis verslininkas šiandien gyventi iš savo verslo? 

A. R. Manyčiau - taip. Protingas žmogus neužsiima veikla, kuri neduoda naudos. Kitaip tai - tik pomėgis. Yra įvairiausių būrelių, kuriuose galima pinti, meistrauti, lipdyti. O žmogus, gyvenantis iš savo rankų, privalo siekti pelno. Jis turi ne tik išlaikyti šeimą, bet ir mokėti mokesčius. Aišku, būna trumpų atkarpų, kada amatas, verslas tampa nuostolingas. Tada verslininkas ieško išeities ir būdų, kaip verslą padaryti pelningą. 

"M.Ž." Kokie neįgaliųjų verslai dabar populiariausi?  

A. R. Maždaug prieš 4-5 metus žmonės su regėjimo negalia sudarė 35-40 proc. visų mūsų centro klientų. Šiuo metu neregių bei silpnaregių daug mažiau. Padažnėjo kitų negalių turinčių žmonių lankymasis mūsų centre. Naujų amatų per pastarąjį penkmetį neatsirado. Vyrauja tradiciniai amatai bei verslai. Pats populiariausias verslas - masažas. Privačiai dirba didelis būrys masažuotojų. Antroje vietoje - intelektualių verslų atstovai: kompiuterininkai, teisininkai, mokytojai korepetitoriai ir t.t. Vienas kitas užsiima smulkiąja prekyba. Bet tokių nedaug. Yra keli tikrieji amatininkai, kurie gyvena iš pynimo, keramikos, baldų apmušimo. 

"M.Ž." Daug kalbama apie paramą smulkiajam verslui - ar valstybė jį tikrai remia? 

A. R. Juokaudamas pasakysiu, pati netikėčiausia smulkiesiems verslininkams valstybės "pagalba" - mokesčių padidinimas nuo 2009 metų sausio 1 d. Naujus mokesčius ne visi verslininkai suvokia iki šiol. Neaišku, kam, už ką ir kiek reikia mokėti. Vyriausybės mokesčių naktinė reforma dar kartą patvirtino: naktimis reikia ilsėtis, o ne dirbti. Dar vienas svarbus faktorius yra verslo informacijos centrų finansavimas. 2009 metais tai buvo daroma labai prastai. Palyginti su 2008 metais, mūsų centro finansavimas sumažėjo 40 proc. Dar viena blogybė - neįmanomas perspektyvinis veiklos planavimas. Jeigu anksčiau lėšas gaudavome visiems metams, tai pernai buvo remiami tik trys trumpalaikiai projektai. Šis faktorius sumažino paramą viešųjų paslaugų verslui. Manyčiau, krizės metu smulkiesiems verslininkams įvairios nemokamos konsultacijos yra būtinos. Sunkmečiu kinta vadyba, reklamos organizavimas, paties verslo planavimas. Kai kuriais atvejais būtinas verslo restruktūrizavimas. Dar viena blogybė - Vyriausybės politika nukreipta į užsienio rinkas, į eksportą. Toks verslas yra skatinamas ir remiamas. O smulkieji verslininkai dirba vidaus rinkai, todėl valstybės teikiama parama jiems nesuteikiama.  

"M.Ž." Užsiminėte apie mokesčius. Kaip smulkiajam verslininkui susigaudyti tikrai painiame mokesčių labirinte?  

A. R. Visus naujuosius mokesčius reikia mokėti ir neįgaliesiems verslininkams. Nuo jų neišsisuksi. Nebent tampi nelegaliu verslininku. Šis kelias labai slidus. Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės atsakyti už nelegalią veiklą. Na, bet grįžkime prie mokesčių. Vienintelė išimtis, kuri yra sena, - neįgaliesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, nereikia mokėti privalomo socialinio draudimo. Nuo 2009 metų sausio 1 d. situacija pablogėjo tiems verslininkams, kurie užsiima individualia veikla su pažyma arba turi individualią įmonę. Anksčiau visoms neįgaliųjų veiklos formoms buvo taikomos mokesčių lengvatos. Dabar jų neliko. Kiltų klausimas, kaip išsisukti? Vienintelis būdas - galiojančių įstatymų pakeitimas. O tai daryti be galo sunku. Nors savo siūlymus esame pateikę Ūkio ministerijai. Deja, atsakymo kol kas nesulaukėme. Vis tiek rankų nenuleidžiame - sieksime, kad smulkiesiems verslininkams būtų pakeisti nenaudingi įstatymai.  

"M.Ž." Gal pasigendate šiuo klausimu aktyvesnės Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pozicijos?  

A. R. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rūpinasi savo įmonėmis, kurios dabar turi socialinių įmonių statusą. Taigi yra rūpinamasi jų veikla bei įstatyminiu reglamentavimu. Tai nieko smerktino. Deja, privati veikla yra nuošalyje. Privati veikla - tai smulkusis verslas. Netgi mūsų neregys Seimo narys E. Žakaris užmiršta smulkųjį verslą. Jam labiau rūpi "stambiosios" neįgaliųjų socialinės įmonės. Ši problema aktuali ne vien mūsų sąjungai, panaši situacija yra ir kitose neįgaliųjų organizacijose. Daugiausia siūlymų ministerijoms ir tiesiogiai Seimui gimsta mūsų centre. Deja, daug ko nesuspėjome padaryti 2008 m. pabaigoje. Paprasčiausiai pritrūko laiko, nes naujieji įstatymai buvo priimami naktimis. O prastą įstatymą pataisyti sudėtinga. Siūlymų ir dabar turime, bet ar į juos buvo atsižvelgta formuojant 2010 m. biudžetą? Ne!  

"M.Ž." Koks Europos Sąjungos indėlis remiant ir skatinant smulkiojo verslo plėtrą? 

A. R. Smulkūs neįgalieji verslininkai neturi galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama finansine parama. Neįgaliesiems, norintiems pradėti savo verslą, skiriama vienintelė parama - subsidija darbo vietai įsteigti. Ši piniginė išmoka gali būti iki 32 tūkstančių litų. Kalbant apie amatininkus, kuriuos remia Europos Sąjunga, verta pabrėžti: amatininkai sudaro neįgalių verslininkų mažumą. Jie gyvena ir dirba miestuose, nes kaimo vietovėse trūksta galimybių realizuoti savo produkciją. O parama būtent ir skiriama kaimo amatams atgaivinti. Viena iš sąlygų - amatininkas būtinai turi gyventi kaime.  

"M.Ž." Kuo neįgaliųjų verslo informacijos centras prisideda tarp neįgaliųjų populiarinant smulkųjį verslą? 

A. R. Neretai pasitaiko klientų, kurie užsukę ar paskambinę į centrą klausia: kuo jūs galite paremti neįgaliųjų verslą? Kai išvardiju, kokias paslaugas teikia centras - tai konsultavimas, mokymo organizavimas, verslo informacijos sklaida, pagalba rengiant paraiškas, verslo planavimas, žmogus, išgirdęs šią informaciją, reziumuoja: pinigų neduodat - vadinasi, paramos nesuteikiate. Smalsūs verslininkai lankydamiesi mūsų centro rengiamuose seminaruose gal ne iš pirmo ir ne iš antro karto suvokia, kad žinios irgi be galo svarbios - ne tik pinigai. Kartais finansinė parama, kai nemokama tvarkytis su pinigais, gali neduoti naudos, veikla gali būti nuostolinga. Versle viena iš sudėtingiausių problemų yra ne pagaminimas, o pardavimas. Konsultuodami visada akcentuojame paklausą ir pasiūlą. Turiu pasidžiaugti, kad nuo pernai metų vidurio į centrą informacijos kreipiasi vis daugiau ir daugiau neįgaliųjų. Tai išsilavinę žmonės, iki neįgalumo dirbę samdomą darbą. Atleisti iš ankstesnių darbų nenori sėdėti rankų sudėję. Jie visi tikisi pradėti savo verslą.  

"M.Ž." Kokios smulkiųjų verslininkų plėtros ir veiklos perspektyvos? 

A. R. Neįgaliųjų verslo perspektyvos geros. Tikiu, kad šis verslas augs ir plėsis. Pati veikla darysis pelningesnė. Yra mažiausiai dvi priežastys: pirmoji - pats verslumas, verslo vertinimas bei supratimas Lietuvoje gerėja. Atsiranda žmonių, kurie rimtai domisi verslu. Antroji - išsilavinęs jaunimas. Jis savo verslą pradeda ir plečia remdamasis naujausiomis technologijomis bei žiniomis. Kalbant apie valstybinę politiką, tikiuosi, kad dabartinė mokesčių sistema bus peržiūrėta. Jeigu ne šio Seimo, tai po kitų rinkimų - tikrai.  

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]