NEREGYS IR VISUOMENĖ

Martynas PAGIRYS

NEĮGALIEJI IR GELEŽINKELIAI


Garvežys.Balandžio 7 dieną AB "Lietuvos geležinkeliai" keleivių vežimo direkcijoje vyko pokalbis, ypač svarbus ir reikalingas žmonėms, dažnai keliaujantiems geležinkeliu. Šios bendrovės darbuotojai, atsakingi už keleivinį geležinkelio transportą, susitiko su neįgaliųjų organizacijų atstovais. Iš AB "Lietuvos geležinkeliai" dalyvavo traukinių viršininkai, palydovai, kiti darbuotojai, paprastai bendraujantys su keleiviais, iš neįgaliųjų - aklųjų, žmonių su judėjimo negalia, kurčiųjų, turinčiųjų proto, psichikos negalią, organizacijų atstovai. Neįgaliųjų atstovai geležinkelininkus supažindino su svarbiausiais neįgalių žmonių aptarnavimo ypatumais, atskirų negalių panašumais ir skirtumais. Aiškintasi, kokios jiems turėtų būti suteiktos bendrosios ir papildomos paslaugos, kad šie žmonės ryžtųsi keliauti geležinkeliais, o pasiryžę tai daryti - patirtų kuo mažiau nemalonių situacijų. 

Atrodo, kad daugiausia sunkumų keliaudami geležinkeliais patiria ribotos judėsenos žmonės, todėl ir susitikime su geležinkelininkais šiai neįgaliųjų grupei skirta bene daugiausiai dėmesio. Tačiau regėjimo negalią turintys žmonės taip pat keliauja - ir ne tik autobusais ar lėktuvais... Tad šį tą žinoti ne pro šalį ir jiems!  

Geležinkelininkai informavo, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, AB "Lietuvos geležinkeliai" sukūrė neįgaliesiems skirtas prieigos taisykles, kuriose numatyta, kaip aptarnaujami neįgalūs keleiviai, kokios jiems turėtų būti suteikiamos paslaugos. Šias taisykles galima rasti AB "Lietuvos geležinkeliai" interneto svetainėje www.litrail.lt. Bene svarbiausia turbūt yra tai, kad neįgalusis, turintis ne tik judėjimo negalią, bendrovės administraciją informavęs prieš 24 valandas, visada sulauks atitinkamos pagalbos. Vykstant tarptautiniais maršrutais, informuoti reikia ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Kokių paslaugų iš bendrovės personalo gali tikėtis neįgalus žmogus? Sėdintis vežimėlyje nori būti garantuotas, kad bus saugiai įkeltas į traukinį ir iš jo iškeltas, neregys - kad sutartoje vietoje darbuotojo bus pasitiktas ir palydėtas iki traukinio, o traukiniui atvykus - palydėtas iki išėjimo iš stoties. Žmonėms, dar turintiems regėjimo likutį, labai svarbu, kaip pateikiama įvairi vizualinė informacija: aptariamuoju atveju - maršrutų tvarkaraščiai, užrašai ir panašūs dalykai. Didelę reikšmę čia turi ne tik raidžių dydis, bet ir fonas, apšvietimas, geras priėjimas prie informacijos šaltinio. Kitaip sakant, dalykai, apie kuriuos gerai matantis žmogus dažnai nesusimąsto ar tiesiog neatkreipia deramo dėmesio. Problemą pripažino ir susitikimo dalyviai. Anot geležinkelininkų, padėtis nors lėtai, bet keičiasi: traukiniuose atsiranda vis daugiau informacijos didesniu šriftu, kai kur - net brailio raštu. Patį balandžio 7-osios susitikimą reikėtų laikyti greičiau ne kokiu išskirtiniu atveju, o tam tikro proceso ar dialogo dalimi. Būdami pedantiškai tikslūs galėtume konstatuoti, kad tą dialogą iš dalies pagreitino atitinkamos ES komisijos direktyvos. Antra vertus, dialogas užsimezgė ir turbūt ne taip jau svarbu, kokia buvo ta pirmoji priežastis ar dingstis. Daug svarbiau, kaip tas dialogas plėtosis, o tai dalinai priklauso ir nuo mūsų. Taigi papuolę į nepageidautiną situaciją, galėdami pasiūlyti ką nors konkretaus, neturėtume tų siūlymų ar pastabų kaip kokių brangenybių "slėpti" po devyniais užraktais.  

Geležinkelininkų teigimu, neįgalieji apie tai, kad reikalinga bendrovės darbuotojo pagalba, gali pranešti įprastais "Lietuvos geležinkelių" informacijos telefonais. Taip pat yra ir specialus telefonas: (8-5) 269 21 21. Paskambinus šiuo telefonu taip pat galima daugiau sužinoti ir apie paslaugas, kurias ši bendrovė pasirengusi suteikti neįgaliems savo klientams. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]