IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

TOLIAREGIŠKAS SPRENDIMAS


Apie masažą ir neregius masažuotojus žinoma nemažai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai viena populiariausių ir prieinamiausių profesijų žmonėms su regos negalia. Šios profesijos žmonės jau užėmę tvirtas pozicijas mūsų šalyje, gerai vertinami visuomenėje, yra puikūs šios srities specialistai. Apie juos rašo, kalba, juos rodo šalies žiniasklaida. Masažuotojus vienija 1996 metų pabaigoje, padedant LASS, įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija "Lasmeda". Tai pelno nesiekianti organizacija, vienijanti Lietuvos akluosius ir silpnaregius masažuotojus, fizioterapeutus ir kineziterapeutus.  

Šiais metais sukanka dvidešimt metų, kai Lietuvoje buvo pradėtas sistemingas masažuotojų su regėjimo sutrikimais rengimas ir mokymas Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje. Šiame straipsnyje prisiminsime, kaip neregiai masažuotojai žengė pirmuosius žingsnius, kaip sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje. Statistikos mėgėjams pateiksime datų ir faktų. Tačiau pradėsime nuo ankstesnių laikų. Nuo ištakų. 

Pirmasis neregys masažuotojas, pradėjęs mokytis šios profesijos paslapčių, buvo kaunietis Vincas Lukoševičius (1906-1999). Savarankiškai susipažinęs su masažo teorija nuo 1933 metų rudens pradėjo dirbti kaip mokinys Kauno karo ligoninėje. Padedant ligoninės personalui mokėsi medicinos teorijos ir masažo paslapčių, tobulino rankų techniką, kėlė kvalifikaciją. Tai truko beveik dvejus metus. Nuo 1937 metų birželio vidurio priimtas oficialiai pusę etato dirbti masažuotoju. Šis žmogus nusipelnė pagarbos ne tik kaip pirmasis masažuotojas Lietuvoje, bet ir kaip prisiminimų knygos autorius, pirmasis, pateikęs rašytinių žinių apie neregius masažuotojus. Štai ką rašo savo memuarų knygoje "Sunkiais gyvenimo keliais": 

"Karo ligoninėje pradėjo sklisti kalbos, kad čia galės dirbti tik kvalifikuoti masažistai, todėl aš ir nusprendžiau mokytis. Be mudviejų su Adolfu (Milaševičius), tuos kursus lankė dar du žmonės iš aklųjų tarpo: P. Vilimas ir Br. Kondrotas. ... Paskaitos vykdavo kiekvieną dieną nuo 9 iki 21 valandos Nikolskienės kabinete. ... Visą žiemą ir pavasarį pravaikštinėjau į tuos kursus. Geriausiais ir rūpestingiausiais mokiniais buvome mes, aklieji. ... Šie kursai mums davė daug naudos: įsigijome masažistų teises ir galėjome verstis privačia praktika". V. Lukoševičius sėkmingai dirbo Kauno ir Marijampolės ligoninėse, iki gilios senatvės pacientus masažavo privačiai. Socialinių mokslų daktaras V. V. Toločka yra pateikęs tokią statistiką. 1937 - 1947 m. masažo kursus Kaune yra baigę 10 neregių, nemažai iš jų sėkmingai dirbo ligoninėse ir vertėsi privačia veikla.  

Sovietiniais metais mūsų šalies neregiai masažo mokėsi Rusijoje, Kislovodsko profesinėje masažuotojų mokykloje. Pirmoji šioje mokykloje 1969 - 1971 metais mokėsi Birutė Banėnaitė-Pukienė. Po studijų pradėjo dirbti masažuotoja Kauno medicinos universiteto klinikose. Džiugu, kad ji iki šiol sėkmingai darbuojasi šiose klinikose - gydo ligonius. Esame suskaičiavę, kad sovietiniais metais masažuotojo specialybę Kislovodsko mokykloje įsigijo net 17 neregių ir silpnaregių. Įskaičiuoti ir tie masažuotojai, kurie sukūrę šeimas grįžo į Lietuvą "su antrosiomis pusėmis", irgi masažo specialistais.  

Lietuvoje prasidėjus atgimimo laikotarpiui, LASS vadovai - pirmininkas Juozas Dzidolikas, pirmininko pavaduotojas Osvaldas Petrauskas, Centro tarybos darbuotoja Marija Gotbergienė - pradėjo ieškoti galimybių, kad neregiai įgytų šią specialybę Lietuvoje. Tokių galimybių atsirado tik 1990 metais, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Tada vyravo visuotinis emocinis ir dvasinis pakilimas, noras ką nors gero padaryti Lietuvai ir jos žmonėms. 

LASS vadovai sprendė neregių ir silpnaregių medicininio aptarnavimo gerinimo klausimus. Buvo parengta medžiaga Sveikatos apsaugos ministerijai, pateikta siūlymų dėl LASS nariams aktualių problemų sprendimo. 1990 metų kovo 20 dieną, praėjus tik devynioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko išplėstinis kolegijos posėdis. Jame labai emocingą kalbą pasakė LASS pirmininkas J. Dzidolikas. Jo išsakytoms mintims ir siūlymams pritarė kolegijos narys J. Raistenskis ir kiti posėdžio dalyviai. Buvo priimtas kolegijos sprendimas dėl medicininės pagalbos silpnaregiams ir akliesiems respublikoje. Viename iš punktų sakoma, kad būtina ieškoti galimybių rengti neregius masažuotojus Lietuvoje. Tų dienų liudininkė M. Gotbergienė prisimena: "Gavus kolegijos palaiminimą ir žengus pirmąjį žingsnį reikėjo nemažai iniciatyvos ir triūso, kad ši idėja neužsigulėtų valdininkų stalčiuose, kad būtų judama į priekį. Teko rašyti nutarimų ir kitų dokumentų projektus valdininkams, "medžioti" naujų ministerijos vadovų parašus ir pan.". Po mėnesio, balandžio 20 dieną, Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas Aurimas Juozaitis išleidžia įsakymą "Dėl masažo specialybės įsteigimo". Šiame dokumente Vilniaus medicinos mokyklos direktorė Irena Grakauskienė įpareigojama įsteigti masažo specialybę ir nuo rudens priimti mokytis akluosius ir silpnaregius, turinčius vidurinį išsilavinimą. Šio dokumento pasirodymas - didžiulis, galima sakyti, revoliucinis žingsnis, turėjęs didelę įtaką Lietuvoje atgaivinant neregių masažuotojų profesiją, leidžiant jai klestėti. 

1990 m. rudenį į Vilniaus medicinos mokyklą priimama pirmoji būsimų masažuotojų grupė. Prasideda nuoseklus aklųjų ir silpnaregių masažuotojų ruošimas Lietuvoje. Vyksta labai glaudus bendradarbiavimas tarp šios mokymo įstaigos ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos. Pirmosios laidos studentus padėjo atrinkti mūsų organizacijos atsakingi darbuotojai. Studentai buvo motyvuoti ir į studijas žiūrėjo rimtai. Buvusi Medicinos mokyklos direktorė I. Grakauskienė prisimena tų dienų rūpesčius ir norą padėti studentams: "Per tokį rekordiškai trumpą laiką parengti studijų programą, ją patvirtinti, rasti dėstytojų, parengti materialią bazę, bent minimaliai susipažinti su regos negalią turinčių studentų mokymo metodikos ypatumais, rasti resursų papildyti mokymo-metodinę bazę - visa tai mokyklai buvo didžiulis iššūkis. Tačiau ne veltui sakoma - "kelią nueina einantis". Ir vis tik - tai galėjo įvykti tik pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais. Vėliau tokio "rekordo" įvedant naujas studijų programas pakartoti nepavyko nė karto; prireikdavo 2-3 metų rengiant įstatyminę, materialią, metodinę bei žmogiškųjų išteklių bazes". 

Po dvejų mokslo metų 1992 m. pavasarį studijas baigė pirmoji kvalifikuotų masažuotojų laida - 15 jaunųjų masažuotojų. Beveik visi įsidarbino sveikatos priežiūros įstaigose ir sėkmingai dirba iki šiol. Kai kurie yra įsteigę masažo salonus ar dirba privačiai su verslo liudijimais.  

Nuo 1991 m. rudens neregius masažuotojus pradėjo ruošti ir antroji mokymo įstaiga - Šiaulių aukštesnioji medicinos mokykla. Ir šiuo metu abi mokymo įstaigos, po reformų tapusios kolegijomis, sėkmingai sveikatos priežiūros fakultetuose ruošia masažuotojus su regos negalia. Jau yra paruoštas gausus būrys specialistų. Vilniuje mokslus baigė devynios masažuotojų studentų laidos, iš viso - 146 absolventai, Šiauliuose - 10 laidų, 96 neregiai bei silpnai matantys studentai. 

Praėjus dvidešimčiai metų, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos inicijuotas masažuotojų rengimas Lietuvoje visiškai pasiteisino. Tai buvo įžvalgus ir toliaregiškas sprendimas. Masažo studijas jau baigę daugiau kaip 250 aklieji ir silpnaregiai. Iš jų daugiau kaip pusė dirba pagal pasirinktą profesiją. Jie gerai įvaldę įvairias masažo sistemas bei būdus. Atlieka klasikinį, reflektorinį-segmentinį, jungiamojo audinio, anticeliulitinį bei vaikų masažą. Taip pat dirba pagal Rytų šalių senąsias tradicines masažo metodikas.  

Apie aklųjų masažuotojų monopolį Lietuvoje šiuo metu kalbėti dar šiek tiek anksti. Tačiau po dvidešimties metų, o gal ir anksčiau, tai bus realybė. Jau šiuo metu masažuotojai su regėjimo negalia turi gerą vardą, jiems teikiama pirmenybė darbinantis atviroje darbo rinkoje. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gegužės 1 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1920) Bronius Ibenskas, pedagogas, jaunųjų šachmatininkų Kauno aklųjų mokykloje rengėjas. 

Gegužės 4 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1925) Bronius Tarasevičius, LASS Šiaulių miesto ir rajono filialo narys, darbo veteranas.  

Gegužės 6 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1900-1982) Stasė Šakenienė (Giedraitytė), gydytoja, Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos pirmininkė (1930-1940 m).  

Gegužės 14 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1920-1981) Angelė Poznanskienė (Bradauskaitė), pedagogė, spaudos darbuotoja, ilgametė LAD leidyklos "Versmė" grožinės literatūros redakcijos vedėja. 

Gegužės 15 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1950) Justinas Kasparas, muzikantas, ansamblio "Likimas" meno vadovas, aktyvus LASS narys Kelmėje.  

Gegužės 19 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1950) Janina Puriuškytė, lituanistė, nuo 1975 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja LASUC. 

Gegužės 21 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1940) Danutė Ona Barauskienė (Jocytė), aktyvi LASS veikėja Utenoje, 1987 - 2003 m. buvusi LASS Utenos rajono tarybos pirmininkė. 

Gegužės 29 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1960) Stasys Babonas, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]