VIRŠELIS

 

H. G. SCHMALZAS. NIDIJA, AKLA POMPĖJOS MERGAITĖ


Parašas po iliustracija

Vokiečių kilmės anglų dailininkas Herbertas Gustavas Schmalzas (1853-1935) gimė netoli Niukaslio, Anglijoje. Toks pat buvo ir jo tėvo, vokiečio, vardas bei pavardė. Galbūt dėl to dailininkas 1918 metais pasivadino Carmichaeliu. Herberto motinos senelis buvo dailininkas mašinistas. Schmalzas menus studijavo Anglijoje, Belgijoje. Tapė prerafaelitų ir Viktorijos neoklasicizmo maniera. Darbams būdingas sentimentalumas: "Seras Galahad", 1881, "Tikrasis grožis", 1889 ir kt. Jo paveikslų reprodukcijas noriai spausdino to meto žurnalai. 1890 metais aplankęs Jeruzalę daug darbų skyrė religinei tematikai: "Sugrįžimas iš Kalvarijos", 1891, "Vienatvės liūdesys", 1905 ir kt. Dailininkas parengė Naujajam Testamentui iliustracijų, išspausdino žurnaluose eskizų "Iš dailininko piligriminės kelionės". 

Schmalzas domėjosi E. Bulverio-Littono (1803-1873), anglų rašytojo, kūryba. Rašytojas buvo generolo Viljamo Bulverio ir Elizabetos Litton sūnus. 1843 metais paveldėjęs Knebwortho dvarą sujungė tėvo ir motinos pavardes ir pasivadino Bulveriu-Littonu. Po metų rašytojui buvo suteiktas sero titulas. E. Bulerio - Littono kūryba greitai sulaukė populiarumo. Ankstyvojoje kūryboje, o ypač romanuose "Folkland", "Paul Clifford", "Eugene Aram", jaučiama draugo filosofo ir novelisto Williamo Godwino (1756-1836) įtaka. Tačiau labiausiai rašytojas buvo vertinamas už istorinį romaną "Paskutinės Pompėjos dienos" (1834), kuris padarė didelį įspūdį ir dailininkui H. G. Schmalzui. 1908 metais dailininkas nutapo šio romano heroję - neregę gėlininkę Nidiją. Matyt, dailininką sujaudino tikra istorija apie antikos miestus, pradingusius po Vezuvijaus 6-9 metrų pelenų sluoksniu, - Pompėją, Stabiją ir Herkulanumą. 

Rusų dailininkas K. Briulovas (1799-1852) drobėje "Paskutinė Pompėjos diena", nutapytoje apie 1830-1832 metus, vaizduoja Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą, griūvančius pastatus, panikos apimtus, bėgančius iš miesto Pompėjos gyventojus, o Schmalzas 1908 metais nutapytame šia tema paveiksle vaizduoja ramią, užsisvajojusią neregę Pompėjos gėlininkę Nidiją. Dešinėje rankoje mergina laiko ilgesnę nei pačios Nidijos ūgis, ploną ir tiesią, greičiausiai lazdyno lazdą. Merginos ilgus, tamsius plaukus ir plonus melsvus drabužius lengvai kedena vėjas. Kairėje rankoje, prispaudusi prie savęs, mergina laiko krepšelį su margaspalvėmis lauko gėlėmis. Už Nidijos nugaros dešinėje pusėje, tolumoje, matosi Pompėjos pastatai, į dangų lyg strėlės šaunantys kiparisai. Kairėje - jūros pakrantė, pasišiaušusios baltakepurės bangos. Ramus merginos veidas sudaro kontrastą su viršutine paveikslo dalimi, kur lyg juodi gaurai, kai kur nurausvinti Vezuvijaus gaisų, driekiasi debesys. 

Šį vidutinio dydžio (106,8 x 106,8 cm) kvadratinės formos, prabangiais rėmais aliejumi ant drobės nutapytą paveikslą 2006 metais buvo galima pamatyti Cristie aukcione, South Kensingtone, Anglijoje. 

 

Vytautas GUDONIS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]