PROJEKTAI

Janušas KAZAKEVIČ

PROJEKTAS "VIENAS VARDAS LIETUVA"


Šiais mokslo metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras surengė pažintinį projektą "Vienas vardas Lietuva". Jame dalyvavo visi mokyklos mokiniai - nuo mažiausių iki abiturientų. 

Projekte buvo ne viena ekskursija: vykome į Druskininkus, vieną seniausių Lietuvos kurortinių miestų, susipažinome su senosiomis Lietuvos sostinėmis. Buvome taip pat ekskursijoje "Senosios Vilniaus legendos". Ekskursijos buvo tikrai įdomios ir turiningos, jų tikslas - supažindinti mokinius su įžymiausiomis Lietuvos vietomis, įžymiausiais miestais.  

Druskininkuose aplankėme tautodailininko A. Česnulio sodybą, apžiūrėjome skulptūras, buvome M. K. Čiurlionio namuose, kur gyveno jis ir jo šeima. Šiuose namuose 1963 metais buvo įkurtas Čiurlionio memorialinis muziejus. Čia surinkta ir renkama medžiaga, susijusi su didžiojo menininko gyvenimu: knygos, periodikos leidiniai, ekslibriai, medaliai, fotografijos. Na, žinoma, aplankėme ir garsiąsias Druskininkų gydyklas, kur paragavome mineralinio vandens. Turėjome nuostabią gidę, sugebėjusią perteikti mums Druskininkų, kaip seniausio kurortinio miesto, istoriją taip, lyg jame būtume gyvenę tais laikais ir viską matę savo akimis.  

Susipažinę su Druskininkais, keliavome toliau. Ekskursija - "Senosios Lietuvos sostinės". Nors tą dieną buvo labai žvarbu, lietinga, tikrai apie Lietuvos senąsias sostines sužinojome daug įdomių dalykų. Apsilankėme Kernavėje, senuosiuose Trakuose. Kernavėje įkopėme į Aukuro piliakalnį, dar vadinamą Šventu kalnu, apžiūrėjome įdomias akmenines skulptūras. Trakuose aplankėme pilį, deja, buvo leista pabūti tik pilies kieme, bet ir ten buvo ką veikti. 

Žodžiu, ir kita pažintinė ekskursija buvo labai įdomi. 

Vykome ir į ekskursiją "Senosios Vilniaus legendos". Apsilankėme tose vietose, apie kurias sukurta nemažai įdomių legendų, - gidas jas papasakojo: buvo ir saldaus juoko, ir stebėjimosi, kaip to meto žmonės negalėdavo suprasti elementarių dalykų. Žodžiu, ekskursija buvo trumpa, bet linksma. 

Ir štai atėjo diena, kai projektas pasiekė finišo tiesiąją: tai buvo 2009 metų pabaiga - mat prieš pat Kalėdas užbaigėme šį projektą. O finišas - jam vadovavo dvyliktų klasių mokiniai - buvo ne mažiau įdomesnis nei pats projektas. Dvyliktokai paruošė projektą apibendrinantį renginį. Į jį buvo pakviestas vienas iš repo pradininkų - dainininkas, labai įdomus žmogus, "GNG sindikato" grupės narys Svaras. Jis atėjo ne vienas - atsivedė savo draugę Rasą Masalskytę.  

Svaras ir Rasa - misijos "Sibiras 2009" dalyviai, kurie mums papasakojo, kokia tai buvo misija, kaip ji vyko. Vieni grupės nariai vyko į Sibirą, o jiedu ir dar aštuoni šios misijos dalyviai vyko į vieną didžiausių masinių žudynių regionų - Kazachstaną. Ten daugiausia veždavo politinius kalinius ir pačias "neklusniausias" šeimas. Reikėdavo sunkiai dirbti - Kazachstane buvo daug anglių šachtų. Jose darbininkai, išdirbę kelis mėnesius, mirdavo - anglis pakenkdavo plaučiams. Taigi ten buvo vienas iš pavojingiausių, daugiausia gyvybių pareikalavusių regionų.  

Svaras taip pat papasakojo apie dabartinį Kazachstaną: "Galiu pasakyti tik tiek, kad jis maždaug 20 metų viskuo atsilikęs nuo Lietuvos - ir technika, ir ekonomika".  

Jie, misijos "Sibiras 2009" dalyviai, ten sutiko nemažai lietuvių, tvarkė kalinių kapus, bendravo su žmonėmis. Parsivežė daug įspūdžių. Po pasakojimo vaikai uždavė repo žvaigždei klausimų - jų būta įvairių: ir apie patriotizmą, ir apie repą. Svaras, atsakydamas į klausimą apie patriotizmą, teigė, kad Tėvynę reikia mylėti, kad ji mums kaip motina. Tai jaunimui padarė didelį įspūdį.  

Tai buvo tikrai įdomus projektas. Daug sužinojome, daug patyrėme, daug pamatėme. Gal ir ne visiems viskas patiko, bet projektas buvo įspūdingas, tikslas pasiektas. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]