EUROPOS LINK

Alvydas VALENTA

PROJEKTAI, FONDAI, GALIMYBĖS


Sausio 14 dieną Vilniuje pristatytas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas "Pagalba akluosius ir silpnaregius prižiūrintiems darbingo amžiaus asmenims". Projektą parengė ir vykdo VšĮ LASS Vilniaus ir Alytaus aklųjų regionų centras su partneriais. Svarbesnieji jų: penki LASS rajonų filialai, du dienos (bendruomenės) užimtumo centrai, Moterų informacijos centras. Trukmė - treji metai, biudžetas - truputį daugiau nei 1 mln. 600 tūkst. litų. Beveik trys ketvirtadaliai projektui reikalingų lėšų bus gauta iš Europos socialinio fondo (1 mln. 186 tūkst.), kitas ketvirtadalis - iš valstybės biudžeto (416 tūkst. litų).  

Projekto pristatymasPasakojant apie panašaus pobūdžio projektus, yra dvi galimybės: kalbėti apie juos pačių projektų kalba - šalta, bejausme, be galo sociologizuota ir biurokratizuota arba tuos biurokratizuotus dalykus perpasakoti savais žodžiais ir savomis intonacijomis. Pirmu atveju, perskaičius bet kokį panašaus pobūdžio projektą susidaro įspūdis, kad jį įgyvendinus, žemėje įsiviešpataus jeigu ne rojus, tai bent visuotinė darna, supratimas ir gerovė, antru - skaitytojams reikia pasikliauti perpasakotojo žodžiais. Nežinau, kuris būdas geresnis, bet renkuosi antrąjį. 

Kaip liudija pavadinimas, projektas labiau skirtas ne patiems neįgaliesiems, nors, kaip matysime, socialinės paslaugos bus teikiamos ir jiems, bet šiuos žmones globojantiems ir slaugantiems šeimos nariams. Pirmiausia, neturintiems darbo, bet norintiems jį turėti. Taip pat dirbantiems šeimos nariams, dėl neįgalaus žmogaus globos ar priežiūros turintiems sunkumų vykdant darbo įsipareigojimus. Pristatant projektą ne kartą atkreiptas dėmesys, kad dabartinė ekonominė krizė daugelį dalykų koreguoja: naivu kalbėti apie kokias nors ypatingas savo teises ir darbdavio įsipareigojimus, kai šalyje šitokia bedarbystė, kai į tavo vietą ateis dešimt ar dvidešimt žmonių, dėl kurių darbdaviui nereiks sukti galvos. Bet visos krizės kažkada baigiasi... Pagaliau žinoti savo teises niekada nekenkia.  

Visi projekte dalyvaujantys neįgalių žmonių artimieji suskirstyti į dvi grupes: neturintys darbo, bet norintys jį turėti, ir turintys darbą, tačiau dėl neįgalaus žmogaus priežiūros susiduriantys su tam tikrais sunkumais. Pirmai grupei bus sudaromos sąlygos įgyti tam tikrų įgūdžių - pirmiausia, dirbti kompiuteriu. Mokymas bus tikslingas: išmokti naudotis elektroniniu paštu, internetu, nepasiklysti darbo paieškos portaluose, išmokti parašyti ir juose palikti savo gyvenimo aprašymą (CV). Taip pat bus tarpininkaujama šiems žmonėms įsidarbinant. Antros grupės atstovai bus konsultuojami, kokias jiems, kaip neįgalių žmonių globėjams, teises ir lengvatas numato įstatymai. Kaip jau sakėme, kalbėti apie lengvatas šiais visuotinės bedarbystės laikais šiek tiek nesolidu, tačiau esama dalykų, kurie nieko nekainuoja, o padėti gali daug. Pavyzdžiui, lankstus darbo grafikas. Žmogus, nuvežęs neįgalų šeimos narį į dienos centrą, galėtų dirbti ne nuo 8 iki 16 val., bet nuo 10 iki 18 val. Tam tikrais atvejais, kai reikia pamaitinti neįgalų šeimos narį, pietų pertrauka jo globėjui galėtų trukti ne valandą, o tris valandas ir pan. Bus vykdoma ir neįgalių žmonių socialinė priežiūra: tiek pagalba į namus, tiek ir paslaugos dienos užimtumo centre. Iš viso pagalbą į namus projekto metu turėtų gauti 280, o užimtumo centruose - 120 asmenų. Įvairūs kursai neįgalių žmonių šeimų nariams, globėjams per trejus metus bus surengti šešiuose Vilniaus ir Alytaus apskričių miestuose. Numatyta, kad bus konsultuojami, mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų 77 neįgaliųjų šeimų nariai. Sausio 25 d. Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre prasidėjo kompiuterinio raštingumo kursai pirmiesiems projekto dalyviams. Kursų trukmė - šešios dienos. Darbo su kompiuteriu įgūdžių mokėsi dvi grupės po dešimt žmonių. Regionų centro vyriausioji specialistė Likumida Orlova sakė: "Imdamiesi projekto, be abejo, žinojome savo kontingentą, žinojome, kad neįgalūs žmonės turi darbingo amžiaus šeimos narių, kad jiems reikia pagalbos. Bet susidomėjimas didesnis, nei galėjome tikėtis. Jau dabar turime ne 77, kaip manėme, bet apie šimtą darbingo amžiaus neįgaliųjų šeimų narių, kurie domisi projekto teikiamomis galimybėmis."  

Vilniečių pradėtas vykdyti projektas - gera proga pakalbėti apskritai apie ES finansuojamus projektus, struktūrinius fondus ir galimybę jais pasinaudoti. Artėja LASS XXI suvažiavimas, jame, tikriausiai, bus priimta nauja organizacijos veiklos strategija ar bent jos gairės. Jas priimant būtina atkreipti dėmesį ir į galimybę gauti ES struktūrinių fondų paramą. Tačiau visi, kurie bent kartą buvo su jais susidūrę, žino, kaip sunku, o dažnai ir neįmanoma tai padaryti. ES struktūriniai fondai atsiveria nė kiek ne lengviau nei stebuklingoji plėšiko Ali Babos ola. Reikia išmanymo, supratimo, patirties, tam tikros "intuicijos". Tai nėra kokios nors antgamtiškos savybės ir jas galima išsiugdyti, bet darydami tai pripuolamai, laisvu nuo kitų darbų metu, kažin ar pasieksime akivaizdžių rezultatų. Išvada: reikalingas žmogus, kuris nuosekliai ir nuolat domėtųsi ES struktūrinių fondų, įvairių programų (o jų yra daugybė) teikiamomis galimybėmis, išmoktų jas įžvelgti po trafaretinėmis ir daugeliui "paprastų mirtingųjų" nieko nesakančiomis biurokratinėmis formuluotėmis; taip pat koordinuotų ne tik atskirų LASS tarnybų, bet ir nevyriausybinių aklųjų ar jų labui dirbančių organizacijų veiklą šioje srityje. Kas atsitinka, kai ši veikla nekoordinuojama, kai nacionalinė neregių organizacija netaria svaraus žodžio, pavyzdžių toli ieškoti nereikia: ką mes žinome apie Kaune veikusio (gal ir dabar tebeveikiančio) paramos ir užimtumo centro "Ecce homo" projektus regėjimo negalią turinčius žmones ruošti... statybinių profesijų atstovais? Kiek žmonių realiai naudojasi įmonės "Etalinkas" sukurtu naujuoju lietuvišku kalbos sintezatoriumi?  

Kai kuriuos dalykus, nors iš pirmo žvilgsnio jie dažnai atrodo keisti, neracionalūs, turėtų žinoti ir potencialūs tokių projektų dalyviai ar žmonės, kuriems jie yra skiriami. Panagrinėkime kad ir tokį neseną pavyzdį: praėjusiais metais, vykdant projektą "Bibliotekos pažangai" Lietuvos viešosiose bibliotekose buvo įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, skirtos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Kai kas abejoja tokio žingsnio tikslingumu - gal geriau, užuot įrengus specializuotas darbo vietas bibliotekose, vertėjo tokias įrengti LASS filialuose - neregiui ir arčiau, ir patogiau, ir aplinka pažįstama. Negalima sakyti, kad šios abejonės neturi pagrindo, tačiau bėda ta, jog projekto, skirto bibliotekų pažangai, lėšų negalima panaudoti LASS filialų pažangai ar LASS narių kompiuteriniam raštingumui kelti. Į apskričių viešąsias bibliotekas aklieji ir silpnaregiai arba ateis, arba neateis, jose esančiomis ekrano skaitymo, teksto didinimo programomis naudosis arba nesinaudos, tačiau bent jau galimybę turės. Atsisakydami šios galimybės, kažkam būtume sutaupę šiek tiek lėšų, bet tikrai ne sau ir ne savo reikmėms. Žmonės, dirbantys su ES struktūrinių fondų projektais, panašių pavyzdžių tikriausiai galėtų pateikti ne vieną. Galima prieš tokią tvarką maištauti, galima būti nepatenkintiems ir bandyti ją pakeisti, bet ar ne išmintingiau būtų ja pasinaudoti? Tūlas skaitytojas, perskaitęs šias mano mintis, tikriausiai, pagalvos: vadovaujantis tokia "logika" ar greičiau antilogika, labai nesunku pristeigti nereikalingų ar nefunkcionuojančių darbo vietų, abejotinos paskirties socialinių tarnybų. Sutinku! Kokiais septyniais ar aštuoniais atvejais iš dešimties ir pats balsuočiau prieš tokią "logiką", bet likusiais dviem ar trim atvejais tam tikrų, paviršutiniškai žvelgiant keistokų sprendimų, kažin ar pavyks išvengti?  

Pabaigoje - dvi interneto svetainės, kuriose daugiau galėsite sužinoti apie ES programas bei projektus ir savo galimybes juos įgyvendinti. 

www.esf.lt 

www.esparama.lt 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]