LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Albinas PLAUSKA
|
Žydinti vyšnia
Pavirto angelas vyšnia - Už lango žydi gruodžio saulėj. Ar jis apsaugos, nežinia, Šiam nuodėmingame pasauly.
Kur skuba, veržias lakios mintys? Nesulaikysiu, neuždrausiu, Jei nori ne bėdom dalintis, O vien džiaugsmu tyriausiu.
Kol baltas šerkšnas nenukrito, Sidabro šukės neskambėjo, Kol stebuklingo, keisto ryto Net vėjas dar nepastebėjo,
Pačiam giedojime gaidžių Sniege paklydusiame kaime Aš tau ir sau labai geidžiu Akimirkos turėtos laimės.
Skerstuvės
Truputis išgertuvių, Sniege kreivokos pėdos, Bet kaime be skerstuvių Kalėdos - ne Kalėdos.
Aplinkui nuo patamsio, Kol neužgęsta saulė, Šuneliai loja, amsi Ir žviegia žviegia kiaulės.
O varnos neprašytos Kranksėdamos plasnoja Ir sniegą nudažytą Krauju išalkusios kapoja.
Kažkam tų kiaulių gaila, Tačiau neišsiduoda - Nenori apsikvailint Ir sukas apie puodus.
Jei kas nebeiškentęs Dainuoti nesigėdi, Tą perspėja: "Adventas! Palauk, žmogau, Kalėdų."
Vilko medžioklė
Varovai šūkaudami gena Iš girios vilką, kur gyveno. Aplink matyti lyg ant delno, Kaip trankosi žvėris per kelmus.
O šnervės pasalą suuodžia, Atgal kiek kojos neša skuodžia. Atšoka piktas ir pašėlęs - Artėja, supa vėliavėlės.
Riksmai garsėja, šūviai aidi! Padarė vieną, rodos, klaidą, Kurią vėlu jau ištaisyti. Iš siaubo akys dega, švyti.
Užlieja karštis pilkio kūną, Lyg žaibas kirto, lyg perkūnas... Žema padangė jį užkloja... Širdis sustojo, stingsta kojos...
Tušti namai
Lietutis pasitraukė, Pasislėpė už miško. Vaivorykštė palaukėj Virpėdama sutvisko.
Kvepėjo prie trobelės Žydėdamas jazminas, Tik alkanas šunelis Vis dairėsi į spyną.
Į kelio bėgo juostą, Kur provėžos nuplautos, Kažką vis uostė, uostė Lyg kaltas, lyg apgautas.
Todėl dantim nestvėrė Atvykėlių chalatų, Kai šeimininką kėlė Dejuojantį ant ratų.
Lietutis pasitraukė, Pasislėpė už miško. Šunelis gailiai staugė - Ilgėjosi namiškių.
Žiema su Salomėja
Saulelė nešildo, tačiau glamonėja Lyg gęstantis artimo žvilgsnis. Lig pasakų tavo gražių, Salomėja, Tik vienas nenubristas žingsnis!
Gyvenimu džiaugtis abudu norėjom - Šerkšnu jau nubalintos vyšnios. Ir prie altoriaus vėlai nuskubėjom, Kai baigės aukojamos mišios.
Sugrįžom į Šiaurę. Pakelkime taurę, Putojančio vyno pripylę, Už tuos, kurie pasmerkė žiauriai, Ir tuos, kurie dar neapvylė.
Ataugs, patikėk, saulei nukirptos kasos (Ar laiką gali sustabdyti?) Ir bėgs jau kiti pažiūrėti per rasą, Kaip vienišas diemedis žydi.
Rugiagėlių šviesa
Rugiagėle, paklaidinai - Grimztu į šviesą mėlynumo. Laukine, negi nežinai - Tau per mažai meilumo...
Rugiagėlių šviesa Ištvinusi virš klonių. Tu virpanti visa Nuo vakaro glamonių.
O vasara greit nužydės, Pagels aukšti klevai prie kelio. Kas tau meilius žodžius šnabždės, Kas glostys tau galvelę?
Rugiagėlių šviesa, Ištvinusi virš klonių. Tu virpanti visa Nuo vakaro glamonių.
Išblės karšta spalvų gama, Užges šviesa ištvinusi. Linguosi vėjo barama Viena tu nusiminusi...
Rugiagėlių šviesa Ištvinusi virš klonių. Tu virpanti visa Nuo vakaro glamonių.
|