LASS LITERATŲ KŪRYBA

Albinas PLAUSKA

 


Žydinti vyšnia 

 

Pavirto angelas vyšnia - 

Už lango žydi gruodžio saulėj. 

Ar jis apsaugos, nežinia, 

Šiam nuodėmingame pasauly. 

 

Kur skuba, veržias lakios mintys? 

Nesulaikysiu, neuždrausiu, 

Jei nori ne bėdom dalintis, 

O vien džiaugsmu tyriausiu. 

 

Kol baltas šerkšnas nenukrito, 

Sidabro šukės neskambėjo, 

Kol stebuklingo, keisto ryto 

Net vėjas dar nepastebėjo, 

 

Pačiam giedojime gaidžių 

Sniege paklydusiame kaime 

Aš tau ir sau labai geidžiu 

Akimirkos turėtos laimės. 

 

Skerstuvės 

 

Truputis išgertuvių, 

Sniege kreivokos pėdos, 

Bet kaime be skerstuvių 

Kalėdos - ne Kalėdos. 

 

Aplinkui nuo patamsio, 

Kol neužgęsta saulė, 

Šuneliai loja, amsi 

Ir žviegia žviegia kiaulės. 

 

O varnos neprašytos 

Kranksėdamos plasnoja 

Ir sniegą nudažytą 

Krauju išalkusios kapoja. 

 

Kažkam tų kiaulių gaila, 

Tačiau neišsiduoda - 

Nenori apsikvailint 

Ir sukas apie puodus. 

 

Jei kas nebeiškentęs 

Dainuoti nesigėdi, 

Tą perspėja: "Adventas! 

Palauk, žmogau, Kalėdų." 

 

Valentino AJAUSKO piešinysVilko medžioklė 

 

Varovai šūkaudami gena 

Iš girios vilką, kur gyveno. 

Aplink matyti lyg ant delno, 

Kaip trankosi žvėris per kelmus. 

 

O šnervės pasalą suuodžia, 

Atgal kiek kojos neša skuodžia. 

Atšoka piktas ir pašėlęs - 

Artėja, supa vėliavėlės. 

 

Riksmai garsėja, šūviai aidi! 

Padarė vieną, rodos, klaidą, 

Kurią vėlu jau ištaisyti. 

Iš siaubo akys dega, švyti. 

 

Užlieja karštis pilkio kūną, 

Lyg žaibas kirto, lyg perkūnas... 

Žema padangė jį užkloja... 

Širdis sustojo, stingsta kojos... 

 

Tušti namai 

 

Lietutis pasitraukė, 

Pasislėpė už miško. 

Vaivorykštė palaukėj 

Virpėdama sutvisko. 

 

Kvepėjo prie trobelės 

Žydėdamas jazminas, 

Tik alkanas šunelis 

Vis dairėsi į spyną. 

 

Į kelio bėgo juostą, 

Kur provėžos nuplautos, 

Kažką vis uostė, uostė 

Lyg kaltas, lyg apgautas. 

 

Todėl dantim nestvėrė 

Atvykėlių chalatų, 

Kai šeimininką kėlė 

Dejuojantį ant ratų. 

 

Lietutis pasitraukė, 

Pasislėpė už miško. 

Šunelis gailiai staugė - 

Ilgėjosi namiškių. 

 

Žiema su Salomėja 

 

Saulelė nešildo, tačiau glamonėja 

Lyg gęstantis artimo žvilgsnis. 

Lig pasakų tavo gražių, Salomėja, 

Tik vienas nenubristas žingsnis! 

 

Gyvenimu džiaugtis abudu norėjom - 

Šerkšnu jau nubalintos vyšnios. 

Ir prie altoriaus vėlai nuskubėjom, 

Kai baigės aukojamos mišios. 

 

Sugrįžom į Šiaurę. Pakelkime taurę, 

Putojančio vyno pripylę, 

Už tuos, kurie pasmerkė žiauriai, 

Ir tuos, kurie dar neapvylė. 

 

Ataugs, patikėk, saulei nukirptos kasos 

(Ar laiką gali sustabdyti?) 

Ir bėgs jau kiti pažiūrėti per rasą, 

Kaip vienišas diemedis žydi. 

 

Rugiagėlių šviesa 

 

Rugiagėle, paklaidinai - 

Grimztu į šviesą mėlynumo. 

Laukine, negi nežinai - 

Tau per mažai meilumo... 

 

Rugiagėlių šviesa 

Ištvinusi virš klonių. 

Tu virpanti visa 

Nuo vakaro glamonių. 

 

O vasara greit nužydės, 

Pagels aukšti klevai prie kelio. 

Kas tau meilius žodžius šnabždės, 

Kas glostys tau galvelę? 

 

Rugiagėlių šviesa, 

Ištvinusi virš klonių. 

Tu virpanti visa 

Nuo vakaro glamonių. 

 

Išblės karšta spalvų gama, 

Užges šviesa ištvinusi. 

Linguosi vėjo barama 

Viena tu nusiminusi... 

 

Rugiagėlių šviesa 

Ištvinusi virš klonių. 

Tu virpanti visa 

Nuo vakaro glamonių. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]