VIRŠELIS

V. MAKSIMOVAS. AKLAS ŠEIMININKAS

Rusų dailininkas Vasilijus Maksimovas (1844-1911) gimė valstiečių šeimoje, anksti tapo našlaičiu. Rašto ir piešimo mokėsi Senosios Ladogos Nikolsko vienuolyne, vėliau - Sankt Peterburge. Pats patyręs vargo vaikystėje dailininkas buvo jautrus miesto varguomenei - tai akivaizdu jo darbuose "Mažoji koketė", "Vyresniųjų pavyzdžiu" (abu - 1864), "Senelis teisėjas" (1865), "Pasogos siuvimas" (1866) ir kt. 

V. Maksimovo kūrybos apogėjus - 1870-1880 metai, kai dailininkas sukūrė savo brandžiausius kūrinius - tai "Raganiaus atėjimas į valstiečių vestuves" (1875), "Šeimos dalybos" (1876), už kuriuos jam buvo suteiktas Meno akademijos akademiko vardas, bei "Varžytinės už skolas" (1879), "Sergantis vyras" (1881), "Duonos pasiskolinimas", "Aklas šeimininkas" (abu 1884). 

Nuoširdumu dvelkia paveikslas "Aklasis šeimininkas". Neregys, krepšių pynėjas, atidėjęs nebaigtą pinti krepšį į šalį, ant kelių pasisodinęs metų amžiaus atžalą, maitina jį koše mediniu, tikriausiai, savo gamybos šaukštu. Mažas langelis apstatytas kaimiškomis, dar nežydinčiomis kambarinėmis gėlėmis. Per jį krentanti šviesa apšviečia žydrų nematančių akių, taurų, panašų į Kristaus neregio veidą. Auksaspalviai ūsai, tokia pat barzda. Apšviečia ir varganą, matyt, paties šeimininko sumeistrautą, ant virvių kabantį lopšį. Žemalubės medinės pirkelės kampe stovi kelios pajuodusios ikonos. Detaliai nupiešti daiktai palubės lentynose. Paveikslas lyg magnetas traukia žiūrovo žvilgsnį: norisi žvelgti į šį kūrinį ne kartą kaskart pastebint ką nors nauja skurdžiame būste: tai medinį kaušą vandeniui semti, tai peilį vytelėms pjaustyti, tai skrynią po suolu, tai ką tik ištrauktą iš kaimo krosnies molinį indą su garuojančia koše. Šilta ir gera šioje skurdžioje rusvų atspalvių pirkelėje. 

Šis meno šedevras yra Valstybiniame rusų muziejuje, Sankt Peterburge. 

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]