IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PASAULIO AKLŲJŲ SĄJUNGAI - 25

Organizacijos veikloje dalyvauja 177 šalys. 

Organizacija atstovauja 160 milijonų pasaulio aklųjų ir silpnaregių. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga į šią organizaciją priimta 1992 m. 

Jau dvidešimt penkerius metus pasaulio akluosius ir silpnaregius vienija viena tarptautinė organizacija - Pasaulio aklųjų sąjunga. Tačiau prieš tapdama pasauline, ši organizacija turėjo nueiti ilgą ir gana sudėtingą kelią - ji neatsirado tuščioje vietoje.  

Pirmosios organizacijos, pradėjusios rūpintis aklaisiais žmonėmis, ėmė kurtis XIX a. pradžioje Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prūsijoje ir kitur. 1878 metais Paryžiuje įvyksta pirmasis tarptautinis tiflopedagogų suvažiavimas. Jame aklųjų mokytojai vieningai sutaria ir pripažįsta, kad genialiai Luji Brailio sukurtas šešių reljefinių taškų raštas yra tinkamiausias ir gali būti vartojamas įvairių šalių aklųjų švietimo įstaigose. Šis tiflopedagogų suvažiavimas laikytinas pirmuoju tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiu, kuris padarė pradžią visuotiniam aklųjų švietimui, padėjo visuomenei formuoti teigiamą nuomonę apie šią žmonių grupę. Po šio suvažiavimo įvairiose šalyse, ne tik Europoje, bet ir Azijos kontinente bei Amerikos žemyne, ėmė kurtis aklųjų institutai - brailio raštas buvo pritaikomas nacionaliniams alfabetams. Kūrėsi labdaringos organizacijos ir fondai, dirbantys aklųjų labui. 

XX a. pradžioje glaudžiau pradėjo bendradarbiauti šalys, kuriose buvo kalbama vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Susitikdavo delegacijos, spręsdavo aklųjų švietimo, įdarbinimo ir kitas aktualias problemas. Įvyko kelios tarptautinės konferencijos. Tuo metu pradėjo populiarėti dirbtinai sukurta tarptautinė kalba - esperanto. Skaitytojams priminsime, kad šią gana greitai išmokstamą kalbą 1886-1887 metais sukūrė žydų tautybės oftalmologas Liudvikas Lazaris Zamenhofas, tada jis gyveno Lietuvoje, Veisiejuose. Tarptautinė kalba labai greitai paplito ir tarp neregių, jos mokėsi ir suaugę aklieji, ir nacionalinių institutų moksleiviai. 1920 metais įkuriama pirmoji tarptautinė aklųjų organizacija - Pasaulio aklųjų esperantininkų sąjunga, pradedami leisti leidiniai esperanto kalba brailio raštu. 1931 metais ši sąjunga tapo Pasaulio aklųjų organizacijų sąjunga (PAOS). Iki Antrojo pasaulinio karo PAOS spėjo surengti net tris tarptautinius suvažiavimus.  

Antrasis pasaulinis karas atnešė daug nelaimių ir sunkumų visai žmonijai. Skaudus ir liūdnas karo palikimas - suluošinti ir apakę žmonės. Skubiai reikėjo spręsti šių žmonių gydymo, reabilitacijos, švietimo, įdarbinimo ir kitas problemas. 1949 m. Oksforde britai ir amerikiečiai surengė tarptautinę konferenciją, kuri lėmė, kad po dvejų metų, 1951 metais Paryžiuje buvo įkurta Pasaulinė aklųjų gerovės taryba (PAGT). Jos pirmoji generalinė asamblėja įvyko 1954 metais Prancūzijos sostinėje. Ši taryba kas penkeri metai vis kitoje šalyje rengdavo generalines asamblėjas.  

1964 metais PAGT Niujorke surengė įprastą pasaulinę asamblėją. Tačiau šį kartą ji nebuvo tokia sklandi ir rezultatyvi kaip ankstesnės. Nacionalinių organizacijų atstovai neregiai nusprendė pasipriešinti akliesiems paslaugas teikiančių ir jais besirūpinančių institucijų diktatui ir jų primetamoms žaidimo taisyklėms. Aklieji norėjo didesnio savarankiškumo ir geresnio spręstinų problemų supratimo. Amerikos nacionalinės aklųjų federacijos pirmininkas Jokūbas Tenbroekas nesunkiai įtikino daugelio šalių aklųjų organizacijų vadovus užimti tvirtą poziciją ir pritarti jo siūlomam rezoliucijos projektui. Rezoliucijoje buvo reikalaujama, kad ne mažiau kaip pusę šios organizacijos narių sudarytų atstovai iš nacionalinių aklųjų organizacijų. Deja, šis siūlymas buvo atmestas, regintieji žmonės nenorėjo keisti ankstesnės tvarkos ir nesuprato neregių teisėtų lūkesčių. Netrukus neregių organizacijų atstovai pradėjo ieškoti permainų ir jiems gimė idėja įsteigti alternatyvią organizaciją - Tarptautinę aklųjų globos federaciją (TAGF), kurios pirmas pasaulinis susitikimas 1969 metais įvyko Kolombe (Šri Lanka). 

Susidariusi situacija anaiptol nepatenkino daugelio nacionalinių organizacijų tikslų ir lūkesčių. Dvi pasaulinės organizacijos pradėjo nesutarti ir kai kada dubliuoti viena kitos darbus. Susidariusią dvivaldystės problemą reikėjo spręsti. Didelį vaidmenį čia suvaidino Europos nacionalinės aklųjų organizacijos, kurios XX a., sprendžiant įvairias problemas, visada lyderiaudavo. Ypač išsiskyrė Skandinavijos šalių organizacijos. Jos ir suvaidino pagrindinį vaidmenį sprendžiant dvivaldystės problemą. 1979 m. TAGF pirmininkas Leonardas de Vulfas sušaukė pasaulinę konvenciją ir generalinę asamblėją Antverpene (Belgija). Aktyviausi abiejų pasaulinių organizacijų atstovai parengė bendrą dokumentą, kurį pateikė abiejų organizacijų nariams. Dokumente buvo siūloma paleisti abi organizacijas ir įkurti naują, kurios nuostatuose būtų aiškiai įrašyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. nacionalinių delegacijų turi sudaryti delegatai, atstovaujantys jų šalies aklųjų sąjungoms.  

1984 metų spalio mėnesio 26 dieną Rijado mieste (Saudo Arabija) įvyko tarptautinė sesija. Joje buvo nutarta abi veikusias organizacijas oficialiai panaikinti ir įkurti naują Pasaulio aklųjų sąjungą. Sesija pagrindinį dėmesį skyrė naujos organizacijos įstatams nagrinėti ir jiems tvirtinti. 

Taigi Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS) savo veiklos nepradėjo tuščioje vietoje. Tai buvo tarptautinio aklųjų judėjimo tąsa, perėmusi pažangiausias buvusių organizacijų veiklos kryptis ir tęsė pradėtus darbus. Organizacija buvo gana demokratiška, atsižvelgė į nacionalinius ypatumus, būdingus skirtingų pasaulio šalių aklųjų organizacijoms. Iš pradžių PAS veikloje dalyvavo 70 šalių, po dvidešimties metų jų buvo 156, o šiuo metu jos veikloje dalyvauja 177 pasaulio šalys. Gana greitai PAS tapo labai įtakinga tarptautine organizacija. Jos valdymo sistemoje - trys pagrindinės kalbos: anglų, prancūzų ir ispanų. Ji sustiprino regioninių sąjungų pozicijas ir tapo tikru aklųjų ir silpnaregių atstovu Jungtinėse Tautose. PAS aktyviai dalyvauja specialiose tarpvyriausybinėse agentūrose ir kitose neįgaliųjų darbo grupėse bei struktūrose, kurios daro įtaką socialinei plėtrai tarptautiniu mastu. Pasaulio aklųjų sąjungos veikloje labai svarbų vaidmenį suvaidino jos ilgametis pirmininkas Pedro Zurita. Jis, 1986-2000 metais vadovavęs šiai organizacijai, sugebėjo sukurti darbingą ir efektyvią valdymo struktūrą. Pradėjo sklandžiai veikti regioniniai padaliniai, sujungę visų kontinentų neregių organizacijas. Nuo 1992 m. šios organizacijos veikloje dalyvauja ir LASS. Nuo 2008 m. PAS organizacijai vadovauja Maryanne Diamond iš Australijos.  

Šiuo metu Pasaulio aklųjų sąjungoje ir regioninėse organizacijose pradėta kalbėti apie pasaulinės bibliotekos sukūrimo idėją. Gvildenama ir autorinių teisių problema, pateikti siūlymai Pasaulinei intelektinės nuosavybės organizacijai dėl informacijos prieinamumo akliesiems ir silpnaregiams. Sprendžiama ir naujausių technologijų prieinamumo problema žmonėms su regėjimo sutrikimais. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Lapkričio 1 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1929) Nijolė Remeikienė (Kybartaitė), tiflopedagogė, kuri daugiau kaip keturiasdešimt metų rūpinosi Šiaulių krašto aklųjų švietimu.  

Lapkričio 25 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1939 - 1967) Anatolijus Klepikas, LAD veikėjas, literatas.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]