NEREGYS IR VISUOMENĖ

PAŽADAI YRA...

"Krizė", "biudžeto karpymas", "pensijų mažinimas" - šie ir panašūs žodžiai tapo ekonominių negandų prispaustos mūsų šalies kalbos kasdienybe. Lietuva priversta taupyti, mažinti, trumpinti. Ta proga "klaidžioja" įvairūs lyg ir oficialūs raštai, kuriais bandoma "sureguliuoti", kokiu dydžiu kam ir ką mažinti. Štai, pavyzdžiui, Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, kuri leidžia įgyvendinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos projektus, pradžioje ketinta mažinti net 54 procentais. Po atkaklios žmonių su negalia interesus atstovaujančių organizacijų kovos mažinimą buvo pavykę sumažinti iki 32 procentų. Galop šių metų rugsėjo 30 dieną su keturių įtakingiausių neįgaliųjų organizacijų atstovais susitiko Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai atstovavo pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Po susitikimo jis atsakė į keletą žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gendvilo klausimų. 

Vytautas Gendvilas. Žmonių su negalia organizacijos, sakyčiau, gana retai sulaukia rimto pirmųjų šalies žmonių dėmesio. Kaip čia atsitiko, kad Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas susitiko vien tik su neįgaliųjų organizacijų atstovais? 

Osvaldas Petrauskas. Rugsėjo 30 dieną su ministru pirmininku susitikome jau antrą kartą. Maždaug prieš savaitę įvyko pirmas susitikimas. Jame neįgaliųjų organizacijos pirmą kartą oficialiai išgirdo Vyriausybės sumanymus neįgaliųjų atžvilgiu. Su pateiktomis nuostatomis susipažinti, jas išnagrinėti, pateikti savo siūlymus reikia laiko. Negalima vos išgirdus skubėti teikti atsakymus. Todėl paprašyta žmonių su negalia organizacijų atstovus išklausyti atskirai.  

V. G. Kurių organizacijų atstovai dalyvavo šiame susitikime? 

O. P. Dalyvavo Lietuvos neįgaliųjų forumo, Lietuvos invalidų draugijos, bendrijos "Viltis" bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai. Susitikimas vyko apie dvi valandas. Didžiąją jo dalį praleidome kalbėdami apie dirbančių žmonių su negalia problemas. 

V. G. Dėl ko pavyko susitarti? 

O. P. Be didelių diskusijų ministras pirmininkas sutiko ir pažadėjo nemažinti Neigaliųjų socialinės integracijos programos finansavimo 2010 metais. Programai šiemet skirti 28 mln. litų. Tiek turėtų būti skirta ir kitais metais. Pradžioje šią programą valdžios vyrai norėjo mažinti net 54 procentais, po ilgų įrodinėjimų, aiškinimų mažinimo procentą buvo pavykę sumažinti iki 32 procentų. Galop ministras pirmininkas A. Kubilius pažadėjo programos visai nebemažinti. Tai dar negalutinis sprendimas, jį turi patvirtinti valstybinės institucijos, tačiau tvirtinimui labai svarbus argumentas yra ir ministro pirmininko nuostatos. O jos kol kas mums palankios. 

Sutarta, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos programos koordinavimas savivaldybėms nebus atiduotas iki 2012 metų. Žmonių su negalia organizacijos mano, kad šiuo metu savivaldybės šiam darbui dar nėra tinkamai pasiruošusios. 

Taip pat sutarta, kad šaliai sunkiu metu nebus keičiamos ir socialinių paslaugų įstatymo nuostatos. 

V. G. Sunkiausia buvo apginti dirbančių žmonių su negalia interesus? 

O. P. Mūsų argumentai ginant dirbančius žmones su negalia buvo išdėstyti maždaug taip: visas pensijas manoma sumažinti 4-12 proc., įvairios kitos socialinės išmokos - taip pat mažinamos, o po to daugiau uždirbantiems neįgaliesiems pensijos mažinamos dar iki penkiasdešimties procentų. Vadinasi, dirbantys neįgalieji po tokių mažinimų labai nukentėtų. Senatvės sulaukę žmonės dirba, kad prisidurtų prie pensijos, padėtų darbo neturintiems vaikams ar anūkams. Gal ir būtų logiška per finansinius svertus paskatinti juos užleisti vietą darbo neturinčiam jaunimui. Žmonių su negalia situacija yra kiek kita: dvidešimt nepriklausomybės metų valstybė siekė neįgaliuosius integruoti į ekonominį šalies gyvenimą, sugrąžinti į darbo rinką. Tam per keliolika metų išleista per 400 mln. litų. Vienu krizės padiktuotu sprendimu norima neįgaliųjų darbinės veiklos motyvaciją nubraukti. 

Po ilgų diskusijų šalies vadovą pavyko įtikinti, kad dirbančių pensininkų ir dirbančių žmonių su negalia situacija yra skirtinga. 

V. G. Ko nepavyko apginti? 

O. P. Ministro pirmininko A. Kubiliaus kalboje nuskambėjo mintys apie tai, kad pasitaiko automobilį vairuojančių neregių, labai jau sveikai atrodančių neįgaliųjų. Rimtas argumentas šiems gandams patvirtinti yra tai, kad 2006 metais šalpos pensijos valstybei atsiėjo 200 mln. litų, o šiais metais joms reiks jau beveik 900 mln. litų. Skaičiai įspūdingi. Jiems paneigti faktų neturime. Todėl sutarta, jog neįgalumo nustatymo sistema ateityje bus skaidrinama. 

V. G. Pažadai lyg ir gražūs. O kaip bus iš tiesų? 

O. P. Bėda yra ta, kad su mūsų šalies valdžios vyrais susitarimai dažniausiai būna žodiniai. Kai tuos susitarimus reikia įgyvendinti, neretai pasakoma, kad situacija pasikeitė ir pažadų įgyvendinti nėra galimybių. Tikėkimės, kad šį kartą taip neatsitiks. 

V. G. Jei viskas bus taip, kaip pažadėjo valdžia, tai kaip ilgai ši naujai planuojama tvarka gyvuos? 

O. P. Visos šios priemonės yra, kaip sako valdžios vyrai, laikinos - dvejiems metams. Jei ekonomika šalyje atsigaus, tai ir priemonių plano bus atsisakyta. Tačiau jei krizė užsitęs, tai ir priemonių planas taip pat gyvuos ilgiau, na, dvejus, gal trejus, o gal ketverius metus. Kaip sako liaudies išmintis, nėra nieko pastoviau už tai, kas laikina. 

V. G. Ačiū už pokalbį. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]