GYVENIMO AKTUALIJOS

Giedrius STOŠKUS

RINKIMŲ PUOKŠTĖ

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) įstatų 26.7., 28 ir 59 punktai nustato, kad LASS suvažiavimo delegatai, LASS centro taryba, LASS revizijos komisija, LASS pirmininkas, jo pirmasis pavaduotojas, LASS filialų tarybos ir LASS filialų pirmininkai renkami ketverių metų kadencijai. Šis keturmetis kaip tik jau eina į pabaigą. Taigi 2009 m. rudenį įvyks ne vien ataskaitiniai, o ataskaitiniai-rinkiminiai LASS filialų susirinkimai, kurie naujam ketverių metų laikotarpiui rinks LASS filialų pirmininkus, tarybas ir delegatus į LASS suvažiavimus. Jei LASS filialų pirmininkų ir tarybų rinkimai aktyvesniems LASS nariams gerai žinomas reiškinys, tai LASS suvažiavimų delegatų rinkimas filialų susirinkimuose jau šis tas naujo, arba tiksliau - gerai užmiršta sena, nes tokia suvažiavimo delegatų rinkimo tvarka buvo nustatyta tik 1955 metų įstatuose. Vėlesnės įstatų redakcijos jau nustatė taip vadinamą trijų aukštų organizacinę struktūrą ir suvažiavimo delegatus pradėta rinkti LASS apskričių (seniau dar vadintų tarprajoninių arba zonų) organizacijų konferencijose. 

Filialai, kurių veikloje dalyvauja iki 99 LASS narių, rinks po vieną suvažiavimo delegatą, filialai, kuriuose dalyvauja nuo 100 iki 199 LASS narių, rinks po 2 delegatus, filialai, kurių veikloje dalyvauja nuo 200 iki 299 LASS narių, rinks po 3 delegatus ir t.t. 

Taigi žengtas žingsnis didesnės demokratijos link, nes visi LASS nariai gali tiesiogiai dalyvauti renkant LASS suvažiavimų delegatus. 

Dar vienas postūmis didesnės demokratijos linkme - tai nauja kandidatų į LASS centro tarybą ir į LASS pirmininko pareigas teikimo tvarka. Seniau kandidatai būdavo teikiami LASS suvažiavimuose, todėl buvo labai ribota galimybė ne suvažiavimo nariui patekti į suvažiavimą ir pačiam išsikelti savo kandidatūrą, taigi praktiškai kandidatus galėjo kelti tik LASS suvažiavimų delegatai. Dabartiniai įstatai šią tvarką iš esmės pakeitė. Dabar bet kuris LASS narys gali kandidatuoti į LASS centro tarybą ar į LASS pirmininko pareigas. Tam tereikia LASS centro tarybai pateikti rašytinį pareiškimą. Čia svarbu tik nepraleisti įstatuose nustatytų terminų. Pareiškimas LASS centro tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 45 kalendorinėms dienoms iki LASS suvažiavimo. Taigi norintys pareiškimus gali pateikti kad ir dabar. Keliant kandidatūrą LASS pirmininko pareigoms, pareiškime dar reikia nurodyti, ką siūlote rinkti LASS pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir turi būti siūlomo asmens raštiškas sutikimas kelti savo kandidatūrą LASS pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigoms. Teikiant pareiškimus LASS centro tarybai, rekomenduojama laikytis bendrųjų pareiškimų ar prašymų teikimo reikalavimų: pareiškimus siųsti ne paprastu, o registruotu paštu arba turėti du pareiškimo egzempliorius, iš kurių vieną įteikti LASS centro tarybos raštinei, o antrą pasilikti sau ir pareikalauti, kad ant sau pasiliekamo egzemplioriaus būtų dedamas spaudas, patvirtinantis faktą, kad centro taryba jūsų pareiškimą gavo. 

Tik nesant aprašytąja tvarka išsikėlusių kandidatų ar jų neišrinkus, kandidatai bus keliami pačiame suvažiavime. 

Priminsiu, kad LASS centro tarybą sudaro 14 asmenų, LASS pirmininkas, kuris yra ir LASS centro tarybos pirmininkas, LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas, kuris yra LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas, bei 12 narių. Siekiant, kad centro taryboje būtų atstovaujama visiems Lietuvos regionams, LASS įstatų 35 p. nustato, kad po tris LASS centro tarybos narius renkama iš Vilniaus ir Alytaus apskričių teritorijoje veikiančių filialų veikloje dalyvaujančių LASS narių bei Kauno ir Marijampolės apskričių teritorijoje veikiančių filialų veikloje dalyvaujančių LASS narių, o po du LASS centro tarybos narius renkama į Klaipėdos ir Telšių apskričių teritorijoje veikiančių filialų veikloje dalyvaujančių LASS narių, Šiaulių ir Tauragės apskričių teritorijoje veikiančių filialų veikloje dalyvaujančių LASS narių bei Panevėžio ir Utenos apskričių teritorijoje veikiančių filialų veikloje dalyvaujančių LASS narių. 

Ir pabaigoje dar vienas pastebėjimas. Per visą aklųjų organizuotos veiklos istoriją organizacijai yra vadovavusi tik viena moteris. Tai Stasė Šakenienė, nuo 1930 iki 1940 m. ėjusi Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos pirmininkės pareigas. Taigi LASS narėms būtina tapti aktyvesnėms, juolab kad nors gana daug moterų vadovauja LASS filialams, tačiau LASS centro taryboje ar LASS įmonių ar įstaigų vadovų pareigose jų akivaizdi mažuma. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]