RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

IŠ TOS VERSMĖS


Kaip ir kasmet, šį pavasarį nuvilnijo, nuaidėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis-konkursas, šį kartą pasivadinęs "Iš tos versmės".  

Šiais metais renginio, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, dalyviai buvo didžiųjų šalies miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio - meno mėgėjai. Kartu vyko ir atranka į aklųjų ir silpnaregių vaikų meninės raiškos ir kūrybos festivalį-konkursą "Pavasario vyturiukai". Geriausiai pasirodę moksleiviai gegužės 22 dieną sukviesti į pagrindinę šventę Kaune.  

Festivalį balandžio 18 dieną pradėjo vilniečiai. Petro Garšvos vadovaujamas estradinės muzikos ansamblis "Vilkpėdė" parodė atnaujintą repertuarą. Gaila tik, kad dėl prastoko įgarsinimo nukentėjo atlikimo kokybė. 

Kanklių ansamblis - jam vadovauja Rasa Mockūnienė - savo programą atliko gražiai ir tvarkingai. Smagu, kad Janinos Višinskienės vadovaujamas rusų liaudies dainos ansamblis praturtėjo naujomis solistėmis - Marina Saliutiene ir Rosita Žiaugraite. Rositai linkėtume daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.  

Šokių kolektyvas "Šimtažiedis", vadovaujamas ilgametės nenuilstančios vadovės Rūtos Januškevičienės, pasipuošęs naujais kostiumais, scenoje atrodė tikrai nepriekaištingai. Tai labai stiprus kolektyvas. Jis pakviestas dalyvauti Dainų šventėje.  

Folkloro ansamblis "Versmė" - vadovai Dalia ir Darius Mockevičiai - parodė nuoseklią dzūkišku folkloru paremtą programą. Ansamblio vadovai turi puikias dzūkiško folkloro pateikėjas ir atlikėjas, todėl norėtųsi palinkėti sudarant programą atsisakyti tokių "nudainuotų" dainų, kaip "Matiau bernelį". Būtų gerai, kad ir vyrai stipriau tūravotų. O ir smuikelio kapeloje labai trūko. Beje, šis kolektyvas taip pat dalyvaus šiųmetėje Dainų šventėje.  

Rankdarbių klubui "Vaivos juosta", kurio moterys įvaldžiusios įvairias rankdarbių kūrimo technikas, linkėtume imtis daugiau tradicinių amatų - sodų, verbų rišimo, margučių marginimo. 

Kaune festivalio-konkurso programą pradėjo Romualdos Montvilienės vadovaujamas kanklių ansamblis, kaip ir vilniečiai, gražiai atlikęs pasirinktus kūrinius. Dainuojant kolektyvui reikėtų atkreipti dėmesį į frazavimą.  

Scenoje - kauniečių kanklių ansamblis ir vokalinė grupė

Mėgėjų teatras "Aira" parodė literatūrinę kompoziciją "Artėk". Vertinant šį kolektyvą komisijos narių nuomonės nesutapo. Kolektyvo vadovės Zitos Klibavičienės gražiai parinkta ir suderinta kompozicija iš R. Mikutavičiaus ir K. Donelaičio eilių, gerai ir skaitovai ją skaitė, tačiau pati kompozicija scenoje atrodė kiek statiškai ir nuobodokai.  

Moterų vokalinis ansamblis "Credo", vadovaujamas Onutės Matusevičiūtės, padainavo kaip visuomet švariai ir nuoširdžiai, tačiau vis tiek norėtųsi geresnio frazavimo ir nuotaikos dainuojant.  

Jau tapo gražia tradicija suvalgyti tiesiogine žodžio prasme moterų klubo "Vizija" parodą. Šį kartą klubo vadovės Romos Girnienės gražiai donelaitiškai paraginti žiūrovai ir šventės dalyviai pasivaišino tūkstantmečio sumuštiniais - geltonais, žaliais ir raudonais.  

Instrumentinis ansamblis "Bičiuliai" - vadovas Leonas Matusevičius - pakankamai profesionaliai pagrojo valsą, maršą ir polką. Tačiau tie patys vyrai, dalyvaujantys folkloro ansamblio "Kanapija" pasirodyme, kažkodėl buvo jau ne tokie drąsūs. O Bronės Kuzmickienės vadovaujama "Kanapija" galėtų vengti dainavimo vokalizuotais, "perspaustais" balsais. Būtų galima tai daryti tradiciškai, liaudiškai, laisvai ir natūraliai. Pasakorių būtų įdomiau klausytis, jei jie kalbėtų tarmiškai. Gražiai nuskambėjo L. Matusevičiaus vedama daina "Sakyk tiesą, žalnierėli". Maloniai nustebino dzūkė Elenutė Žilėnienė: garbingo amžiaus dainininkė puikiai intonuoja, išlaiko tonaciją. Ji puikiai padainavo savo krašto dainą "Augo sodely".  

Turintis jau ilgametes amato tradicijas kauniečių pynėjų būrelis, vadovaujamas Virgilijaus Šlipaičio, ir šiemet neapvylė - parodė daug naujų gražių darbų. O Kauno aklųjų ir silpnaregių literatų kūrybą aptarė Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filialo vedėja Irena Blaževičienė. Norisi gražų padėkos žodį tarti renginio režisierei ir vedėjai Gražinai Siderevičienei. Renginio pabaigoje ji žiūrovus supažindino su skulptoriaus Roberto Antinio darbais, skirtais neregiams.  

Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro renginys buvo tvarkingas, tik šiai erdvei akivaizdžiai trūko anksčiau buvusios būdingos jaukios atmosferos. Matyt, kaltas sunkmetis. Savo kūrybos paskaičiusi Albina Kudžmaitė turbūt labai jaudinosi, nes ir kūrinys, ir jo atlikimas komisijai pasirodė "netikras" ir "perspaustas". Dramos būrelis, vadovaujamas koncerto režisierės ir renginio vedėjos Janinos Monienės, parodęs J. Vaižganto sceninį vaizdelį "Žemės ar moteries", atrodė gana silpnokai. Aktoriai, matyt, netvirtai mokėjo tekstą, todėl nuolat tik apie jį ir galvojo, todėl nestigo nereikalingų pauzių, buvo nelabai įdomu žiūrėti. Dar reikėjo bent kelių repeticijų.  

Bajanu grojęs Jurijus Zakabuninas ar dėl jaudulio, ar dėl neįvaldytos grojimo technikos pasirinktus kūrinius atliko gana "mokiniškai". Repertuarą reikėtų rinktis pagal savo jėgas: nesvarbu, kad kūriniai bus paprastesni, lengvesni, svarbu, kad jie būtų atlikti gerai.  

Folkloro ansamblio "Spingsulė" vadovė Sigita Mačernienė labai rizikavo repertuarui pasirinkusi žemaitiškas dainas, nes daugiabalsiam jų atlikimui būtina nepriekaištinga intonacija. O "Spingsulei" būtent to ir trūko. Komisija turėjo priekaištų dėl ansamblio kostiumų ir ir jų dėvėjimo scenoje.  

Ilonos Pocevičiūtės vadovaujamas šokių kolektyvas žiūrovams sušoko du šokius. Ne visiems ansamblio nariams sekėsi šokti gerai. Ypač reikėtų pasistengti vyrams.  

Pagirtinas dainininko Anatolijaus Neurovo pasirodymas. Pritardamas sau gitara, jis atliko dvi dainas. Komisijos nuomone, artisto pasirinkimas teisingas, matoma akivaizdi pažanga.  

Dainos studijos narėms Lijanai Širvinskaitei, Vidai Miknienei ir Zofijai Vilkienei komisija neturėjo nieko naujo pasakyti. Visos pastabos pasakytos prieš dvejus metus. Matyt, jos nebuvo išgirstos.  

Sunkmetis nepakenkė liaudiškai kapelai "Vyra" ir jos vadovui Juozui Staniuliui. Kapela kaip visada puiki. J. Staniulis neleidžia vyrams apsnūsti: muzikantai scenoje taip "trenkė", kad žiūrovams kojos pačios kilnojosi.  

Nenuvylė ir tradicijų besilaikantis retro muzikos ansamblis "Prisiminimas", vadovaujamas Prano Mačernio. Seniai taip skambėjo Jono Drėgvos balsas, o Aredna Jokubauskienė, atlikusi senovinį rusų romansą "Jau nužydėjo chrizantemos", ne tik nustebino, bet ir apstulbino savo atlikimo subtilumu ir nuoširdumu. Kaip paprastai širdį virpino Arvydo Jakubėno saksofonas, maloniai skambėjo Janinos Monienės balsas.  

Šiauliečių programą pradėjo daugkartinis dainų švenčių dalyvis, folkloro ansamblis "Sedula". Virginijos Gintilaitės vadovaujamas kolektyvas į Dainų šventę pakviestas ir šiais metais. "Sedula" paliko neblogą įspūdį. Programą pagyvino ansamblio dalyvių įvairiomis tarmėmis sakytos patarlės ir priežodžiai. Pagaliau kolektyvas turi naujus tvarkingus kostiumus - gražu pažiūrėti. Jei ansamblis scenoje dar ir stovėtų ne pusračiu, o taip, kaip priklauso, būtų dar geriau. Linkėtume pagausinti vyrų gretas, nes nėra vyriškų ir moteriškų balsų pusiausvyros. O labiausiai norėtųsi, kad ansamblis pagaliau pradėtų šokti.  

Labai gražiai vienas kitą papildo liaudiška kapelija "Šelmiai" (vadovas Arūnas Šliauteris) ir liaudiškų šokių grupė "Vajaunas" (vadovas Romualdas Laugalis). Programa ypač profesionaliai atlikta, pasirinkti įvairūs, įdomūs ir nebanalūs kūriniai.  

Sužavėjo aklųjų ir silpnaregių klubo "Pabūkime kartu" surengta tekstilės paroda "Veltinis". Akį džiugino įvairūs kilimėliai, pagalvėlės. Labai stilingi ir tvarkingai padaryti karoliai ir segės.  

Festivalio-konkurso "Iš tos versmės" maratoną užbaigė panevėžiečiai. Reikia tik stebėtis, iš kokių šaltinių renginio režisierė Rima Žostautienė semiasi idėjų, išmonės ir energijos. Visur matyti jos ranka. Matėme iškart dvi šventes: vieną - teatralizuotą vaikų (atrankos į respublikinį konkursą), kitą - suaugusiųjų. Viskam čia buvo vietos: ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui, ir puikiai programos režisūrai, ir kiekvieno žmogaus pagerbimui.  

Dramos kolektyvas "Arka", vadovaujamas R. Žostautienės, parodė vaizdelį iš Stasio Kapnio komedijos "Plutelė ir pelės". Aktoriai vaidino neblogai, tik gal kiek prastesnė scenografija. Šiaip ar taip, žiūrėti buvo smagu, nes kūrinys atitiko vaidintojų dvasią. Buvo matyti, kad aktoriams scenoje smagu. Programą pagyvino ir skaitovų atlikta literatūrinė-muzikinė kompozicija "Esi tik viena".  

Folkloro ansamblis "Pajauta" (vadovė R. Žostautienė) parodė etnografinį vaizdelį "Sakmė apie duoną". Gana vientisai ir įdomiai pateikta daug etnografinės ir folklorinės medžiagos. Ansambliečiai natūraliai jautėsi scenoje, gerai judėjo, kalbėjo tarmiškai, nestigo nuoširdumo. Sunkiau sekėsi dainuoti. Vedančiajai dainą reikėtų išlaikyti dainos tempą ir pirmosios eilutės nedainuoti dvigubai greičiau nei dainuojama visa daina - tokia dainavimo maniera būdingesnė žemaičiams. Reiktų atsisakyti "kurti" folklorą, nes tai nesolidu, nors vadovui ir norėtųsi paįvairinti programą.  

Apsidžiaugėme atgimusia liaudiškos muzikos kapela "Iškepuris". Linkime prisivilioti smuikelį, nes be jo aukštaitiška kapela atrodo keistokai.  

Pasistengti derėtų Irenos Gečienės ir Juozo Bružo vokaliniam duetui. Jei jau einame į sceną, tai ritmo ir intonavimo problemų turėtų nebūti. Tai neatleistina net scenos naujokams.  

Smagu, kad Panevėžyje dainuoti buriasi jaunimas. Išvydome naujai susikūrusią, gitaromis akompanuojančią muzikinę grupę "Mes". Jie kol kas dainuoja vienu balsu. Dar tik pusmetis, kai susikūrė. Tačiau tikėkimės, kad ateityje jie rinksis sudėtingesnius kūrinius ir tikrai gerai juos atliks.  

Savo plastišku šokiu ir šį kartą džiugino Jurgita Gritėnaitė. Programą praturtino pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas "Kanapėlė" (vadovė Dainora Venslovienė).  

Surengta tautodailininkės Birutės Račinskienės ir dailiųjų amatų mėgėjos Jurgitos Gritėnaitės tapybos darbų, mezginių, nėrinių ir siuvinėjimų paroda.  

Jau buvo visiems tapę įprasta, kad geriausi kolektyvai baigiamajam koncertui renkasi Palangoje. Deja... Dėl visiems suprantamų priežasčių ši tradicija, tikėkimės, laikinai nutrūko. Bet juk visi sunkmečiai kada nors baigiasi. Taigi:  

Jei bus blogai, tai neilgai,  

Ateis ir vėl geri laikai,  

Ir kada nors smagiam būry  

Vėl susitiksim pajūry. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]