SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Alvydas VALENTA

ATRIEDĖJOME IKI DVIDEŠIMTOJO

Kalbėti apie tai, kokioms nuotaikoms tvyrant vyko LASS XX suvažiavimas, reikštų nei mažiau, nei daugiau, kaip veltui gaišti laiką. Visi, kas bent kiek domisi organizacijos veikla, joje vykstančiais procesais, tas nuotaikas žino arba bent apie jas yra girdėję, todėl be didelių priešistorijų pereisiu prie paties suvažiavimo. Suvažiavimas vyko birželio 4 d., iš 68 delegatų į jį atvyko 50 (trys, deja, per 2008 metus iškeliavo amžinybėn). Delegatų, dalyvavusių suvažiavime, skaičius nėra vien statistika. Priešingai nei praėjusiuose suvažiavimuose, beveik visais pasiūlytais balsuoti klausimais nuomonės išsiskyrė, todėl tampa įdomus ir svarbus balsuotojų tarpusavio santykis. 

Suvažiavimo pradžia. Delegatų teiraujamasi, ar jie pritaria LASS centro tarybos pateiktai dienotvarkei. Prasideda pirmieji ginčai ir pirmosios diskusijos. Vienas iš birželio 1 d. vykusio LASS narių piketo reikalavimų buvo suvažiavimo pradžioje perskaityti pikete priimtą rezoliuciją. O vienas iš šios rezoliucijos punktų reikalavo LASS pirmininko O. Petrausko atsistatydinimo. Pirmininkavęs suvažiavimui LASS pirmininko pavaduotojas S. Armonas priminė, kad rezoliucija buvo išsiuntinėta delegatams ir pasiteiravo, ar reikia dar kartą ją perskaityti. Atsakymas buvo: "Nereikia". Suvažiavime dalyvavęs piketuotojų atstovas S. Plepys primygtinai reikalavo rezoliuciją perskaityti. Norėdamas išsklaidyti kylančią įtampą delegatas Vladas Bagdonas pasiūlo, kad būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo LASS pirmininku įtraukimo į dienotvarkę. Tai, anot V. Bagdono, visiems delegatams suteiktų daugiau aiškumo: vienoks suvažiavimo darbas, kai pirmininku pasitikima, kitoks - kai dėl to kyla rimtų abejonių. Kad nepasitikėjimo pirmininku klausimas būtų įtrauktas į suvažiavimo dienotvarkę, reikėjo trečdalio balsų. Už šio klausimo įtraukimą balsavo 13 delegatų (truputį mažiau nei ketvirtadalis). Taigi suvažiavimas toliau vyko nekeliant nepasitikėjimo LASS pirmininku ar jo atsistatydinimo klausimo. 

Žodis suteikiamas LASS pirmininkui O. Petrauskui. Trumpame ir glaustame pranešime jis atmeta ir paneigia visus pastarųjų mėnesių kaltinimus bei priekaištus. Pranešimo dvasią nusako kad ir ši nedidelė ištrauka: "...Įstatus keičia ir tvirtina tik suvažiavimas. Prieš trejus metus įstatai priimti vienbalsiai. Įstatai buvo koreguoti ir atitinka asociacijų įstatymą. Alternatyvių siūlymų nebuvo. Nė viename skunde jokių siūlymų nebuvo. O ką pateikė piketo rezoliucijoje ar ką gausime bet kurią dieną iš bet kurio LASS nario iškart svarstom numatyta tvarka ir, jei sutariam, keičiam ir priimam. Dėl nekilnojamojo turto parceliavimo. Negaliu sutikti, nes iš tiesų LASS nekilnojamasis turtas auga ir gerėja. Jei per paskutinių trejų metų šios kadencijos laikotarpį parduota mažiau kaip 0,5 proc. LASS turto, tai iš nuomos ir kitų šaltinių investuota 7,8 mln. Lt. Turtas tokiu būdu padidėjo apie 18 proc. Parduotas nenaudojamas ir nereikalingas, menkavertis turtas. O dabar turimas tapo modernus, išnuomotas ir srautinis. Pajamos ne tik dengia eksploatacines išlaidas, bet kiekvieną dieną neša pajamas LASS." (Visą pirmininko pranešimą bei kitą LASS XX suvažiavimo medžiagą rasite internete www.lass.lt - red. past.). 

XX LASS suvažiavime nebuvo vieno įprasto elemento - ilgo ir nuobodaus ataskaitos skaitymo. Delegatai su ataskaita, kaip ir su pikete priimta rezoliucija, sakėsi susipažinę iš anksto, todėl iškart pereita prie diskusijų. Kaip ir reikėjo tikėtis, diskusijos, ypač pirmojoje suvažiavimo dalyje, vyko ne dėl LASS centro tarybos ataskaitos ir ne apie ataskaitą, bet apie pastarųjų dienų įvykius, kurių liudininkais tiesiogiai ar netiesiogiai visi buvome. Pirmieji bombardavimą pradėjo kauniečiai. LASS pirmininkui kliuvo ir dėl nebendravimo su LASS nariais, ir dėl jo, kaip vadovo, veiklos metodų. R. Ulinskas: "Pirmininko nenoras bendrauti ir iššaukė tą didelį nepasitikėjimą. Mes negauname tikros informacijos iš pirmų lūpų. Apskričių tarybų, kaip tokių, nėra. Nei piketo, nei jame priimtos rezoliucijos nebūtų buvę, jeigu organizacijoje būtų daugiau tikros informacijos." R. Ulinskas: "Ateinančiam suvažiavimui turime gerai pasiruošti. Pakeisti dalį LASS įstatų, įkurti normaliai veikiančią regiono tarybą". 

Šiaulietis Kazimieras Gailius nepritarė "revoliucinėms" nuotaikoms, raginančioms LASS vadovus tuojau pat atsistatydinti, vidinių organizacijos problemų viešinimui, siūlė pradėti ieškoti žmonių, galinčių ir norinčių tapti naujais lyderiais. Jeigu tokių žmonių atsiras ir jie patys norės, sudaryti kažką panašaus į "šešėlinį kabinetą". "Kitais metais - rinkiminis suvažiavimas. Yra pakankamai laiko, kad rastume naujų žmonių, kad jie išdėstytų savo programas, savo požiūrį, kaip organizacija turėtų gyventi. Tuomet žinotume, už ką balsuojame, ką renkame." 

Delegatų kalbose ne kartą nuskambėjo mintis grįžti prie dviejų kadencijų principo, galiojusio iki 1998 metų. Paklaustas, ką apie tokį siūlymą mano, LASS pirmininkas O. Petrauskas atsakė, jog apsispręsti ir nutarti turėtų suvažiavimas. "Kaip suvažiavimas nuspręs, taip ir bus. Nedaug tikimybės, kad kandidatuosiu dar vienai kadencijai, - teigė pirmininkas. - Pasipylus kaltinimams ragina pasitraukti ir šeima. Tačiau dabar atsistatydinti negaliu dėl vienos labai paprastos priežasties: jeigu atsistatydinčiau, tuo pačiu pripažinčiau savo kaltę." 

V. Bagdonas suvažiavimo dėmesį atkreipė į tai, kad apskričių pirmininkai (dabar - regionų centrų direktoriai) tapo ne renkami, o skiriami. Siūlė papildyti įstatus punktu, kad LASS nekilnojamąjį turtą leisti parduoti gali tik LASS suvažiavimas: "Kai suvažiavimai vykdavo kas ketveri metai, buvo logiška, kad šį klausimą sprendžia LASS centro taryba. Dabargi tokios būtinybės neliko, suvažiavimai vyksta kasmet." Kitas V. Bagdono siūlymas: atskirti VšĮ "LASS centro taryba" nuo įstaigos, kuri rūpintųsi LASS turto nuoma, rekonstrukcija, efektyviu jo valdymu. "Kai ta pati įstaiga darbus ir vykdo, ir juos kontroliuoja, anot V. Landsbergio, kas gali paneigti, kad?.." 

Pirmosios suvažiavimo dalies pabaigoje buvo balsuojama dėl LASS centro tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo. "Už" - 36 balsai. Revizijos komisijos ataskaita, nors ir buvo pavadinta ne ataskaita, o revoliucinio štabo pranešimu, patvirtinta 31 balsu. 

Antrojoje dalyje S. Armonas priminė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Seimas yra gavę kelis grupinius LASS narių pareiškimus dėl LASS veiklos neskaidrumo ir kitų organizacijoje esančių negerovių ir pasiūlė apie tai atvirai diskutuoti. Jis taip pat priminė, kad nė vieno iš šių pareiškimų LASS centro taryba negavo tiesiogiai. Bene trys buvo persiųsti iš SADM ir vienas, pats naujausias, iš LR Seimo audito komiteto. Vėl prasidėjo diskusijos. Ne tiek apie pačius pareiškimus, kiek apie juose keltas problemas. Buvo žmonių, kurie piktinosi, kad visa LASS centro taryba vadinama vagimis, kad viešinant vidines problemas organizacijai daroma nepataisoma žala, kad visi esame įsitepę š... ir turės nutekėti nemažai vandens, kol jį nusiplausime. Buvo ir jiems oponuojančių, sakiusių, kad dėl viso to, kas organizacijoje vyksta, atsakomybę turėtų prisiimti LASS centro taryba su pirmininku priešakyje. Anot V. Gendvilo, iki šiol galėjai susidaryti įspūdį, kad esame ne aklųjų, bet kurčiųjų organizacija: vieni kitų negirdime ir nenorime išgirsti. Suvažiavimas parodė, kad pagaliau pradedame norėti girdėti. 

S. Armonas, apibendrindamas susidariusią situaciją, sakė, kad vieną kartą pribrendo laikas viską įvardyti atvirai. Jis siūlė prisiminti ir palyginti tai, kas vyko maždaug prieš 20 metų, tada, kai LASS pirmininku buvo Juozas Dzidolikas: "Tada organizacija buvo turtinga, mokėjo už darbo stažą, dalino paskolas sodo nameliams, skyrė pinigų kitiems narių poreikiams tenkinti. Kaltinimų vagystėmis, turto iššvaistymu tam žmogui irgi nebuvo, o vis tiek atsirado streikuojančių, piketuojančių. Tarp didžiausių J. Dzidoliko kritikų buvo tie patys žmonės, kuriuos matome vandenį drumsčiant ir dabar." Kaip didžiausią destrukcijos ir sumaišties židinį įvardijo Lietuvos aklųjų biblioteką ir joje dirbančius keletą asmenų. LAB direktorė R. Januševičienė atsakydama pareiškė, kad bibliotekos ir LASS santykiai visą laiką buvo tik geri ir draugiški, todėl šio priekaišto ji negalinti priimti, o už tai, ką ir kaip bibliotekos darbuotojai veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, biblioteka negalinti būti atsakinga. Suvažiavimo pabaigoje delegatai paprašyti dar kartą balsuoti dėl LASS centro tarybos pasiūlytos rezoliucijos. (Tą pačią dieną rezoliucijos tekstas paskelbtas internete: www.musuzodis.lt su komentaru "mąstyti dar leista..."). Nuomonės dėl rezoliucijos nesutapo. Delegatai sutiko, kad rezoliucija, kurioje atsispindėtų oficiali LASS centro tarybos pozicija dėl pastarųjų mėnesių įvykių, reikalinga. Abejota, ar tikrai ji turėtų būti tokia, kokia yra pasiūlyta? Ne vienas delegatas manė, kad šiais laikais tiesiog juokinga ir kvaila žmonėms nurodinėti, kaip ir kur apie organizaciją jie turėtų kalbėti, o kur - neturėtų. Ginčą išspręsti pasiūlyta balsuojant. 28 delegatams balsavus "už", rezoliucija buvo priimta. 

Suvažiavimas baigėsi, bet apie jame keltas problemas turbūt diskutuosime dar ilgai. Norėtųsi, kad tai būtų daroma ne tik interneto komentaruose. Norime ar nenorime, diskusijose, tiek viešose, tiek ir privačiose, neapeisime LASS vadovų ir pasitikėjimo jais klausimo. Per paskutiniuosius du mėnesius ant jų galvos užgriuvo didžiulė kaltinimų banga. Oponentai ir priešininkai neabejoja jų pagrįstumu, šalininkai ir bendražygiai klausia: "Kas jums davė teisę mus vadinti vagimis?" Tokios teisės, žinoma, niekam niekas nedavė, bet kaltinimai tebesipila ir neatrodo, kad greitai liausis. Vienas iš birželio 1 dieną pikete priimtos rezoliucijos punktų skelbė, jog bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl LASS turto iššvaistymo, skaidrumo jį parduodant ir kitų galimų nusikalstamų veiksmų ištyrimo. Jeigu kas paklaustų mano nuomonės, kaip elgčiausi šioje situacijoje, atsakyčiau taip: "Būdamas LASS pirmininku, padaryčiau viską, kad tas kreipimasis kuo greičiau pasiektų teisėsaugos institucijas. Tuomet ir išsiaiškintume, kas yra vagys, kas - šmeižikai ir intrigantai." Kai kas,išgirdęs šią mano mintį oponavo, kad rimtų kaltinimų nėra, o gandais, spėliojimais teisėsaugos institucijos neužsiims. Jeigu taip, tada vis tiek turime rasti kokį nors akivaizdų ir didžiajai daugumai LASS narių priimtiną būdą patvirtinti ar paneigti LASS vadovams keliamus kaltinimus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]