SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS |
Alvydas VALENTA ATRIEDĖJOME IKI DVIDEŠIMTOJO |
Kalbėti apie tai, kokioms nuotaikoms tvyrant vyko LASS XX suvažiavimas, reikštų nei mažiau, nei daugiau, kaip veltui gaišti laiką. Visi, kas bent kiek domisi organizacijos veikla, joje vykstančiais procesais, tas nuotaikas žino arba bent apie jas yra girdėję, todėl be didelių priešistorijų pereisiu prie paties suvažiavimo. Suvažiavimas vyko birželio 4 d., iš 68 delegatų į jį atvyko 50 (trys, deja, per 2008 metus iškeliavo amžinybėn). Delegatų, dalyvavusių suvažiavime, skaičius nėra vien statistika. Priešingai nei praėjusiuose suvažiavimuose, beveik visais pasiūlytais balsuoti klausimais nuomonės išsiskyrė, todėl tampa įdomus ir svarbus balsuotojų tarpusavio santykis. Suvažiavimo pradžia. Delegatų teiraujamasi, ar jie pritaria LASS centro tarybos pateiktai dienotvarkei. Prasideda pirmieji ginčai ir pirmosios diskusijos. Vienas iš birželio 1 d. vykusio LASS narių piketo reikalavimų buvo suvažiavimo pradžioje perskaityti pikete priimtą rezoliuciją. O vienas iš šios rezoliucijos punktų reikalavo LASS pirmininko O. Petrausko atsistatydinimo. Pirmininkavęs suvažiavimui LASS pirmininko pavaduotojas S. Armonas priminė, kad rezoliucija buvo išsiuntinėta delegatams ir pasiteiravo, ar reikia dar kartą ją perskaityti. Atsakymas buvo: "Nereikia". Suvažiavime dalyvavęs piketuotojų atstovas S. Plepys primygtinai reikalavo rezoliuciją perskaityti. Norėdamas išsklaidyti kylančią įtampą delegatas Vladas Bagdonas pasiūlo, kad būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo LASS pirmininku įtraukimo į dienotvarkę. Tai, anot V. Bagdono, visiems delegatams suteiktų daugiau aiškumo: vienoks suvažiavimo darbas, kai pirmininku pasitikima, kitoks - kai dėl to kyla rimtų abejonių. Kad nepasitikėjimo pirmininku klausimas būtų įtrauktas į suvažiavimo dienotvarkę, reikėjo trečdalio balsų. Už šio klausimo įtraukimą balsavo 13 delegatų (truputį mažiau nei ketvirtadalis). Taigi suvažiavimas toliau vyko nekeliant nepasitikėjimo LASS pirmininku ar jo atsistatydinimo klausimo.
XX LASS suvažiavime nebuvo vieno įprasto elemento - ilgo ir nuobodaus ataskaitos skaitymo. Delegatai su ataskaita, kaip ir su pikete priimta rezoliucija, sakėsi susipažinę iš anksto, todėl iškart pereita prie diskusijų. Kaip ir reikėjo tikėtis, diskusijos, ypač pirmojoje suvažiavimo dalyje, vyko ne dėl LASS centro tarybos ataskaitos ir ne apie ataskaitą, bet apie pastarųjų dienų įvykius, kurių liudininkais tiesiogiai ar netiesiogiai visi buvome. Pirmieji bombardavimą pradėjo kauniečiai. LASS pirmininkui kliuvo ir dėl nebendravimo su LASS nariais, ir dėl jo, kaip vadovo, veiklos metodų. R. Ulinskas: "Pirmininko nenoras bendrauti ir iššaukė tą didelį nepasitikėjimą. Mes negauname tikros informacijos iš pirmų lūpų. Apskričių tarybų, kaip tokių, nėra. Nei piketo, nei jame priimtos rezoliucijos nebūtų buvę, jeigu organizacijoje būtų daugiau tikros informacijos." R. Ulinskas: "Ateinančiam suvažiavimui turime gerai pasiruošti. Pakeisti dalį LASS įstatų, įkurti normaliai veikiančią regiono tarybą". Šiaulietis Kazimieras Gailius nepritarė "revoliucinėms" nuotaikoms, raginančioms LASS vadovus tuojau pat atsistatydinti, vidinių organizacijos problemų viešinimui, siūlė pradėti ieškoti žmonių, galinčių ir norinčių tapti naujais lyderiais. Jeigu tokių žmonių atsiras ir jie patys norės, sudaryti kažką panašaus į "šešėlinį kabinetą". "Kitais metais - rinkiminis suvažiavimas. Yra pakankamai laiko, kad rastume naujų žmonių, kad jie išdėstytų savo programas, savo požiūrį, kaip organizacija turėtų gyventi. Tuomet žinotume, už ką balsuojame, ką renkame." Delegatų kalbose ne kartą nuskambėjo mintis grįžti prie dviejų kadencijų principo, galiojusio iki 1998 metų. Paklaustas, ką apie tokį siūlymą mano, LASS pirmininkas O. Petrauskas atsakė, jog apsispręsti ir nutarti turėtų suvažiavimas. "Kaip suvažiavimas nuspręs, taip ir bus. Nedaug tikimybės, kad kandidatuosiu dar vienai kadencijai, - teigė pirmininkas. - Pasipylus kaltinimams ragina pasitraukti ir šeima. Tačiau dabar atsistatydinti negaliu dėl vienos labai paprastos priežasties: jeigu atsistatydinčiau, tuo pačiu pripažinčiau savo kaltę."
Pirmosios suvažiavimo dalies pabaigoje buvo balsuojama dėl LASS centro tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo. "Už" - 36 balsai. Revizijos komisijos ataskaita, nors ir buvo pavadinta ne ataskaita, o revoliucinio štabo pranešimu, patvirtinta 31 balsu. Antrojoje dalyje S. Armonas priminė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Seimas yra gavę kelis grupinius LASS narių pareiškimus dėl LASS veiklos neskaidrumo ir kitų organizacijoje esančių negerovių ir pasiūlė apie tai atvirai diskutuoti. Jis taip pat priminė, kad nė vieno iš šių pareiškimų LASS centro taryba negavo tiesiogiai. Bene trys buvo persiųsti iš SADM ir vienas, pats naujausias, iš LR Seimo audito komiteto. Vėl prasidėjo diskusijos. Ne tiek apie pačius pareiškimus, kiek apie juose keltas problemas. Buvo žmonių, kurie piktinosi, kad visa LASS centro taryba vadinama vagimis, kad viešinant vidines problemas organizacijai daroma nepataisoma žala, kad visi esame įsitepę š... ir turės nutekėti nemažai vandens, kol jį nusiplausime. Buvo ir jiems oponuojančių, sakiusių, kad dėl viso to, kas organizacijoje vyksta, atsakomybę turėtų prisiimti LASS centro taryba su pirmininku priešakyje. Anot V. Gendvilo, iki šiol galėjai susidaryti įspūdį, kad esame ne aklųjų, bet kurčiųjų organizacija: vieni kitų negirdime ir nenorime išgirsti. Suvažiavimas parodė, kad pagaliau pradedame norėti girdėti. S. Armonas, apibendrindamas susidariusią situaciją, sakė, kad vieną kartą pribrendo laikas viską įvardyti atvirai. Jis siūlė prisiminti ir palyginti tai, kas vyko maždaug prieš 20 metų, tada, kai LASS pirmininku buvo Juozas Dzidolikas: "Tada organizacija buvo turtinga, mokėjo už darbo stažą, dalino paskolas sodo nameliams, skyrė pinigų kitiems narių poreikiams tenkinti. Kaltinimų vagystėmis, turto iššvaistymu tam žmogui irgi nebuvo, o vis tiek atsirado streikuojančių, piketuojančių. Tarp didžiausių J. Dzidoliko kritikų buvo tie patys žmonės, kuriuos matome vandenį drumsčiant ir dabar." Kaip didžiausią destrukcijos ir sumaišties židinį įvardijo Lietuvos aklųjų biblioteką ir joje dirbančius keletą asmenų. LAB direktorė R. Januševičienė atsakydama pareiškė, kad bibliotekos ir LASS santykiai visą laiką buvo tik geri ir draugiški, todėl šio priekaišto ji negalinti priimti, o už tai, ką ir kaip bibliotekos darbuotojai veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, biblioteka negalinti būti atsakinga. Suvažiavimo pabaigoje delegatai paprašyti dar kartą balsuoti dėl LASS centro tarybos pasiūlytos rezoliucijos. (Tą pačią dieną rezoliucijos tekstas paskelbtas internete: www.musuzodis.lt su komentaru "mąstyti dar leista..."). Nuomonės dėl rezoliucijos nesutapo. Delegatai sutiko, kad rezoliucija, kurioje atsispindėtų oficiali LASS centro tarybos pozicija dėl pastarųjų mėnesių įvykių, reikalinga. Abejota, ar tikrai ji turėtų būti tokia, kokia yra pasiūlyta? Ne vienas delegatas manė, kad šiais laikais tiesiog juokinga ir kvaila žmonėms nurodinėti, kaip ir kur apie organizaciją jie turėtų kalbėti, o kur - neturėtų. Ginčą išspręsti pasiūlyta balsuojant. 28 delegatams balsavus "už", rezoliucija buvo priimta.
|