IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

TYLOS, ATSKAMBA KAMUOLYS...

Manau, kad ne vienas skaitytojas, pamatęs straipsnio pavadinimą, pamanė - bus rašoma apie golbolą. Iš tiesų, jeigu taip pamąstėte, - neapsirikote. Ir proga, tiksliau pasakius, graži sukaktis, yra minėtina - būtent prieš dvidešimt metų tokiu pavadinimu "Tylos, atskamba kamuolys..." buvo sukurtas pirmasis Lietuvoje kino filmas apie aklųjų riedulį - taip tuo metu vadintas golbolas. Dokumentinis filmas buvo sukurtas Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos užsakymu. Jame pasakojama apie Lietuvos aklųjų riedulio rinktinę, jos narius ir trenerį Raimundą Šimkų, apie tai, kaip mūsų komanda 1988 m. tapo Sovietų Sąjungos aklųjų riedulio čempionato nugalėtoja, apie pirmąjį socialistinių šalių turnyrą, kuris vyko 1989 m. kovo mėnesį Vilniuje. Tačiau dabar pasakojimą apie filmą atidėkime ir prisiminkime šio žaidimo pradžių pradžią.  

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1946 m. jį sukūrė austras Hanz Lorenzen ir vokietis Sepp Reindle. Žaidimas buvo skirtas akliesiems karo veteranams kaip mokymo ir reabilitacijos priemonė. Neregiams žaidimas labai patiko ir jie noriai žaisdavo net pabaigę reabilitacijos kursus. Apie naująjį komandinį žaidimą greitai sužinojo bendro likimo žmonės ir pradėjo juo domėtis - ypač jis išpopuliarėjo Vokietijoje. Kiek vėliau - ir kitose Europos šalyse. Buvo patobulintos žaidimo taisyklės, patikslinti aikštelės ir vartų matmenys, leista žaisti ne tik vyrų, bet ir moterų komandoms. Sunkų kimštinį kamuolį pakeitė lengvesnis - skambantis, barškantis kamuolys. Žaidimo taisyklės buvo išverstos į daugelį pasaulio kalbų. 

1976 m. golbolas oficialiai buvo pristatytas parolimpinėse žaidynėse Toronto mieste Kanadoje. Ši sporto šaka greitai tapo populiari visame pasaulyje. Po dvejų metų, 1978 m., Austrijoje įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. 1983 m. Danijoje vyko pirmasis Europos golbolo čempionatas. 

Kaip šis žaidimas atkeliavo į Lietuvą, kaip tobulėjo?  

Apie 1959 m. Kauno aklųjų internatinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoja Aldona Kaulakienė sužinojo apie komandinį aklųjų žaidimą su kamuoliu. Matyt, šią informaciją mokytojai pateikė jos kolega, vokiečių kalbos mokytojas, poliglotas Alfonsas Valašinas. Mokytoja šiek tiek supaprastino ir pritaikė šį žaidimą moksleiviams. Galėjo žaisti ir mergaitės, ir berniukai. Būdavo, suburia porinį skaičių moksleivių, paskirsto į dvi komandas ir prasideda žaidimas. Viename salės gale atsitūpusi viena komanda, kitame - antra. Vartų nebuvo, reikėjo saugoti visą sieną, priešininko smarkiai paridentas kamuolys turėjo būti sugautas, turėjo nepaliesti sienos. Buvo žaidžiama su kimštiniu trijų kilogramų kamuoliu. Laimėdavo ta komanda, kuri praleisdavo mažiau įvarčių. Tuo metu šis žaidimas vadintas holbolu. Tarp moksleivių jis buvo gana populiarus, vykdavo tarpklasiniai turnyrai. Vilnietis Povilas Buivydas prisimena, kad jų VIII b klasė 1959 m. buvo stipriausia mokykloje, nugalėjo kitų klasių komandas.  

1969 m. Lietuvos aklųjų draugijos delegacija lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir iš ten parsivežė tuo metu galiojančias aklųjų riedulio taisykles. Po metų vilniečiai pradėjo komplektuoti reikalingą žaidimo įrangą, buvo pagaminti metaliniai vartai su paminkštinta apsauga, LAD Vilniaus įmonės patalpose surasta vieta treniruotėms, suburtas sportininkų entuziastų kolektyvas. Taip šią sporto šaką pradėjo kultivuoti ir Lietuvos suaugusieji neregiai bei silpnaregiai. Didžiausi entuziastai, be abejo, buvo Kauno aklųjų mokyklos absolventai. Pirmuoju treneriu tapo Petras Čyžius. Gana greitai ir kituose miestuose pradėjo kurtis rolinkbolo - taip tuo metu Lietuvoje buvo vadinamas šis žaidimas - komandos. Po kelerių metų pradėtos organizuoti varžybos. Rolinkbolas buvo labai populiarus turistiniuose sąskrydžiuose. Jį žaisdavo tiesiog ant žolės. Vykdavo Pabaltijo respublikų aklųjų draugijų komandinės varžybos. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje buvo pradėti organizuoti ir Sovietų Sąjungos čempionatai. Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio P. Čyžiaus, pora kartų yra tapusi tokių varžybų prizininke.  

Nuo 1988 m. pradžios, Sovietų Sąjungoje, aišku, ir Lietuvoje, buvo pradėta žaisti pagal oficialiai Tarptautines aklųjų sporto asociacijos (IBSA) patvirtintas golbolo taisykles. Esminis skirtumas buvo tas, kad vietoje kimštinio sunkaus kamuolio buvo pradėtas naudoti skambantis kamuolys, kurio svoris - 1,250 kg. Patikslinti vartų ir aikštelės matmenys, žaidėjų skaičius. Pirmasis pagal IBSA patvirtintas žaidimo taisykles Lietuvoje neregius pradėjo treniruoti vilnietis Raimundas Šimkus. Jo treniruojama vyrų komanda tais pačiais 1988 metais netikėtai, visų nuostabai ir džiaugsmui, tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Todėl Lietuvai ir buvo patikėta 1989 m. surengti tarptautinį golbolo turnyrą Vilniuje. Tais pačiais metais Lietuvoje jau buvo ir pirmieji IBSA licencijas gavę golbolo teisėjai. Jais tapo vilnietis Rimantas Venckutonis ir klaipėdietis Rimantas Kerpys.  

Po tokio istorinio ekskurso vėl grįžkime prie kino filmo. Nors filmo trukmė - tik keturiolika minučių, tačiau jis yra pakankamai įdomus ir informatyvus. Filmo kūrėjai labai objektyviai atspindėjo to meto golbolo situaciją Lietuvoje bei užsienyje. Užfiksuoti svarbūs įvairių rungtynių momentai aiškiai parodo šios sporto šakos specifiką ir didelį žaidėjų entuziazmą. Žiūrint filmą, jaučiama tų dienų Atgimimo laikotarpio euforija ir laisvėjimo troškimas Lietuvoje. Net keliose vietose komandos treneris R. Šimkus, duodamas interviu, pasiguodžia, kad komanda neturi gerų sąlygų treniruotis bei galimybių dalyvauti įvairiuose turnyruose. Tuo metu Lietuvai atstovavo penki žaidėjai: klaipėdiečiai Jonas Buivydas ir Stasys Blyža, kauniečiai Vytautas Girnius ir Valdas Bubnys bei vilnietis Algis Montvydas. Filme užfiksuotas dar vienas įdomus faktas. Paruošti aikštelę varžyboms turėjo patys Lietuvos rinktinės sportininkai. Jie turėjo sumontuoti vartus, prie grindų pritvirtinti virves, kurios ženklino vartų aikštelės ribas, atlikti kitus darbus. Filmo pabaigoje visi rinktinės nariai parodomi buitinėje ar gamybinėje aplinkoje.  

Šio kino filmo vienintelę kopiją išsaugojo Lietuvos aklųjų biblioteka. Siekdami, kad toks įdomus dokumentas nesunyktų ir neprapultų, bibliotekos darbuotojai šiais metais jį jau perrašė į skaitmeninį DVD formatą, taigi filmą gali pasižiūrėti visi, kuriuos jis domina. Šiuo metu Lietuvos vyrų golbolo rinktinė yra gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Mūsų sportininkai jau tapo tikrais šios sporto šakos profesionalais. Jie yra tapę Europos ir pasaulio čempionais bei parolimpinių žaidynių vicečempionais. Manytume, kad Lietuvos vyrų golbolo rinktinė tikrai nusipelnė, jog apie ją būtų sukurtas naujas filmas, o šis, pirmasis, galėtų būti panaudotas kaip istorinis dokumentas, iliustruojantis golbolo pradžią Lietuvoje. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Birželio 8 d. sukanka 120 metų, kai mirė (1838 - 1889) Vladislovas Šachna, žymus XIX a. neregys vilnietis, pianistas ir kompozitorius.  

Birželio 21 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Sigitas Armonas, LASS veikėjas, LASS centro tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas. 

Birželio 21 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1939) Jevgenijus Smirnovas, šachmatininkas, aktyvus įvairių varžybų dalyvis ir prizininkas.  

Birželio 26 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1914 - 2008) Teofilė Žemaitytė, poetė, išleidusi penkias poezijos knygas, jos tekstais yra sukurta beveik dvidešimt religinio turinio giesmių. 

Birželio 28 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Alma Čekanauskienė (Vaičiulytė), edukologijos mokslų magistrė, aklųjų ir silpnaregių mokytoja Šiaulių krašte.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]