NAUJI LEIDINIAI

Andrius VAINORAS

ŠVIESI DOVANA

"Įdomus, intriguojantis darbas, skatinantis mąstyti ir pažinti! Šį darbą sumanė ir parengė Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto dekanas profesorius daktaras Eugenijus Jovaiša ir jo bendraminčiai. Tai - "Įdomioji Lietuvos istorija". Istorija skirta visiems, taip pat ir žmonėms su regėjimo negalia. Medžiaga joje pateikiama ir vaizdu, ir balsu. Kompiuteris tampa puikiu pagalbininku atskleidžiant istorijos paslaptis, bandant įminti sunkesnes istorijos mįsles. Intelektualios, pažintinės vertės nestokojantis darbas mums, sutrikusio regėjimo žmonėms, turi dar ir kitą - žmogišką vertę: pirmą kartą esame pakviesti į pažinimo šventę drauge su reginčiaisiais. Ačiū jums, profesoriau Eugenijau, už šį nuoširdų raginimą pažinti, šviestis, tobulėti."  

Tokį gražų laišką į redakciją atsiuntė panevėžietis Juozas Bartkus. Džiaugiamės kartu su jo autoriumi ir su visais, kurie neabejingi savo krašto istorijai ir kuriems žodžiai "istorinė savimonė" nėra vien tuščiai skambanti frazė. Šių metų pradžioje profesorius E. Jovaiša už darbų ciklą "Istorija ir kompiuteriai" (į jį įeina ir "Įdomioji Lietuvos istorija") apdovanotas Lietuvos valstybine mokslo premija. 

Kalbiname profesorių E. Jovaišą prašydami plačiau papasakoti apie pačią knygą: jos formatą, struktūrą, turinį. "Įdomiąją Lietuvos istoriją" sudaro trys DVD plokštelės. Kiekviena plokštelė skirta atskirai temai: pirmoji - valstybingumo istorijai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, antroji - meno istorijai, trečioji - visuomenės istorijai. Plokštelėse pateikta ir garsinė, ir vaizdinė medžiaga, todėl jos turėtų būti įdomios, naudingos ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tekstus labai gražiai įskaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Be to, galima rinktis ir kalbas - lietuvių arba anglų. Angliškai skaitomi tekstai ypač pravers tiems, kas šios kalbos mokosi, - kalbama apie daugiau ar mažiau žinomus dalykus, žmogus kartu mokosi ir kalbos, ir geriau pažįsta savo krašto istoriją. Rengiant "Įdomiąją Lietuvos istoriją" dalyvavo apie 60 bendradarbių: čia ir Darius Kuolys, ir Romualdas Ozolas, ir žymiausi Lietuvos istorikai, archeologai, dailėtyrininkai. Rengdami knygą norėjome, kad ji būtų prieinama ir regėjimo problemų turintiems žmonėms. Konsultavomės su šios srities kompiuterių specialistais. Gal ne į visas jų rekomendacijas pavyko atsižvelgti, bet šį tą padarėme: knygoje galima pasirinkti raidžių spalvą, dydį, fono spalvą."  

Profesorius ilgai gali pasakoti tiek apie šią, tiek apie kitas jo parengtas elektronines knygas. Kaip pats sakėsi, kompiuteriais jau domisi apie dvidešimt metų - nuo tada, kai Lietuvoje ši sritis dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Nuo 1998 m. pradėjo leisti elektronines knygas kompaktinėse plokštelėse taikydamas multimedijos principus, t. y. derindamas vaizdą, garsą ir tekstą. Pirmosios tokiu principu išleistos knygos - "Žvilgsnis į Baltų aukso amžių", "Lietuva iki Mindaugo". Prieš "Įdomiąją Lietuvos istoriją" dar buvo trys kompaktinės "Gimtosios istorijos" plokštelės. Tiek viena, tiek ir kita knyga rengta kaip vadovėlis mokykloms, bet įdomios, naudingos informacijos jose gali rasti kiekvienas, besidomintis savo šalies istorija. Nesunku įsitikinti: profesorius ir jo bendraminčiai pasistengė, kad pasakojimai apie Lietuvos istorijos įvykius, atskiri epizodai būtų įdomūs, gyvi, neretai net su nemenku žiupsniu ironijos. Štai kad ir epizodas iš "Įdomiosios Lietuvos istorijos", kur kažkoks Abiejų Tautų Respublikos šlėktelė Prancūzijos pasiuntiniui įrodinėja, kad Respublika turi būti silpna, nekelti pavojaus aplinkinėms valstybėms, tada ir jos (Respublikos) niekas nebijos, nepuls ir gyvens su ja santaikoje...  

Tiek "Gimtąją istoriją", tiek ir "Įdomiąją Lietuvos istoriją" galima skaityti ar pasiklausyti ne tik kompaktinėje plokštelėje, bet ir internete: mkp.emokykla.lt. Ir šią, ir kitas profesoriaus parengtas knygas išleido leidykla "Elektroninės leidybos namai". Tad norintys jas įsigyti į šią leidyklą turėtų ir kreiptis arba užeiti į Lietuvos aklųjų biblioteką - vieną savo "Istorijos" egzempliorių profesorius mielai padovanojo šios bibliotekos skaitytojams.  

Tiesa, kalbant "Apie įdomiąją Lietuvos istoriją", tenka konstatuoti: knygos rengėjai ar leidėjai vis dėlto padarė ne viską, kad ji būtų prieinama ir visai nematantiems žmonėms, o ne tik silpnaregiams. Naudojantis vien tik kalbos sintezatoriumi, joje orientuotis neįmanoma. Bent jau šių eilučių autoriui to padaryti nepavyko. Bet neskubėkime priekaištauti rengėjams, o pirmiausia paklauskime savęs, ką padarėme, kad apie tai, jog aklieji, kaip ir regintieji, savo darbe, mokymosi procese jau neapsieina be kompiuterių, kad įvairios elektroninės knygos - žodynai, enciklopedijos, vadovėliai - labai nesunkiai gali būti pritaikyti ir jiems, sužinotų bent jau svarbiausios leidyklos ar kitos leidybą vykdančios institucijos? Atvirai uždavę sau šį klausimą, atvirai į jį ir atsakykime - nieko arba beveik nieko! Žinoma, galima rasti ir priešingų argumentų: įvairios akcijos, informacinė medžiaga, parodos "Litexpo" rūmuose ir pan. Bėda čia tik ta, kad kalbėti visiems - beveik tas pat, kaip kalbėti niekam. Ką reikėtų daryti - jau kitas klausimas. Manau, pirmiausia informuoti svarbesnes leidyklas, universitetų, institutų leidybos skyrius, kitas leidybines institucijas, kad jų išleistomis elektroninėmis knygomis, padedami naujausių informacinių technologijų, gali naudotis net visiškai nematantys žmonės. Ir nepamiršti pridėti trumpo apibūdinimo, kaip tokie leidiniai turėtų būti rengiami, kad maksimaliai atitiktų visų vartotojų poreikius. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]