LASS LITERATŲ KŪRYBA

Irena BLAŽEVIČIENĖ

MŪSŲ ELENUTĖ

Elena Balčiūtė gimė Žemaitijoje, Gėčiuose (Telšių raj.), baigė Kauno suaugusių aklųjų mokyklą, dirbo Kauno aklųjų kombinate, dalyvavo saviveikloje, dainavo chore. Apie 1970 metus įsijungė į literatų būrelio, veikusio LAB Kauno filiale, veiklą. Tuo metu būrelio vadovu, jo siela buvo rašytojas Aleksas Dabulskis. Pirmieji E. Balčiūtės eilėraščiai pasirodė "Mūsų žodyje" 1970 metais. Vėliau spausdinti antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą", almanachuose "Vaivorykštė", "Žodžio spalvos I", Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poezijos almanache "Ten, sidabro vingy..." 2005 m. kartu su kitų neregių kauniečių literatų kūryba. 

1999 m. LAB išleido garsinę knygą "Lyg vyturio daina" - jos rankraštis buvo pateiktas aklųjų ir silpnaregių literatų konkursui. Paruošti šią knygelę Elenutei padėjo tuometinis kauniečių literatų konsultantas Petras Venclovas. Į klausimą, kas gi paskatino kurti eilėraščius, Elenutė ilgai negalvodama atsako, jog tai gamta: "Iš jos visada semdavausi stiprybės, ją apdainavau savo posmuose". Savo eilėraščiuose ji pasako daug daugiau, negu kam nors pasipasakoja. "Likę vienu du su eilėraščiu galime daugiau paatvirauti. Mano gyvenime ir skausmas, ir viltis, ir tikėjimas, svarbiausia, kad dar esu kam nors reikalinga, galiu kam nors pagelbėti, padėti," - sako Elenutė. 

Kovo 14 dieną Elena Balčiūtė atšventė savo 80-metį. Pagerbta bičiulių literatų, aklųjų bibliotekos darbuotojų, LASS įstaigų vadovų, jubiliatė jautėsi puikiai: deklamavo jaunystėje išmoktas eiles, dėkojo visiems už suteiktą džiaugsmą. Renginyje buvo ir staigmenų: nuskambėjo daina "Ateik iš pasakos" pagal to paties pavadinimo eilėraštį - muziką sukūrė šviesios atminties kompozitorius Juozapas Kairys. Perkopusiai per 80-mečio slenkstį, Elenutei belieka palinkėti sveikatos, neblėstančios energijos, žmonių meilės, nes šios moters meilė visiems yra begalinė. 

Elena BALČIŪTĖ 

ATEIK IŠ PASAKOS 

O tu ateik iš pasakos 

Žaliuojančių laukų. 

Ir atsinešk pavasarį, 

Ir bus čia vėl jauku. 

Ateik padange mėlyna 

Su ryto vėjeliu. 

Ateik nepasivėlinus 

Tau žinomu keliu. 

O tu ateik su saulele, 

Ateik su lietumi. 

Ateik ir apkabink mane 

Su meile, viltimi. 

Aš lauksiu čia su ilgesiu 

Ateinančios tavęs. 

Ir ašarom suvilgysiu 

Pirmąsias žibutes. 

ŽEMĖ 

Nors ir sunki žiemos ranka 

Speigais paglostė tavo plaukus, 

Tu vėlei atgimei daina, 

Džiugaus pavasario sulaukus. 

Žiedais pasipuošei visa, 

Skaidrios rasos lašeliais. 

O rytmečio gaivaus šviesa 

Nušvito tavo kelias. 

Tave prikėlė vyturys 

Ir pakvietė gyventi. 

Šviesa pabeldė į duris - 

Atėjo tavo šventė. 

 KUR TA GIMTINĖ 

Kur brangi gimtinė, kur vaikystė mano? 

Ten dangaus mėlynėj vieversiai čireno, 

Tenai aukštas klevas suposi be vėjo, 

Motinos daržely žolynai žydėjo. 

O rasotoj pievoj tėvas dalgį plakė. 

Tenai mano mintys skraidė lyg plaštakės. 

Niekada negrįšiu į gimtinę brangią, 

Nelemtis užtemdė mėlyną padangę. 

Nebėra ir klevo - kas užstos nuo vėjo? 

Motinos daržely gėlės nužydėjo, 

Nebėra takelių, pramintų vaikystėj, 

Ir žalioj pievelėj jau neteks man krykštaut. 

Nėr sraunaus upelio, nėr skaidraus šaltinio, 

Niekas į pavėsį jau nebevadina, 

Vien apmiręs laukas, vien keliai dulkėti, 

Jau neteks sodely prie namų sėdėti. 

GIMTIEJI NAMAI 

Čia mano gimtinė - ant smėlio kalvos, 

Sukrypęs namelis pelynų spalvos, 

Takelis pramintas į vieškelį platų, 

Ir beržas, palinkęs nuo vėtrų ir metų. 

Vingiuoja upelė. Tiltukas per ją. 

Ant kranto žaliuoja rasota veja. 

Nuo rytmečio saulės čia žvilga dangus. 

Kampeli mažyti, tu man toks brangus. 

NIEKAS TAIP NEMYLĖS 

Kaip toli bebūčiau nuo gimtų namų, 

Visada ilgėsiuos vyturio dainų, 

Tų siaurų takelių, gelstančių linų, 

Jų žiedų akelių, skaisčiai mėlynų. 

Skamba sutartinės dainos iš širdies, 

O tavęs, gimtine, nieks taip nemylės. 

Liepom apsodinta, uosiais, ąžuolais, 

Lauksi tu kol rytas žemėj išsiskleis. 

Po langais jazminų krūmas pražydės, 

O tavęs, gimtine, nieks taip nemylės. 

NEGRĮŽTANTI VAIKYSTĖ 

Marguos žieduos rasoti toliai, 

Medum kvepės laukai žali, 

O aš nešiosiu kaip lig šiolei 

Neramų ilgesį širdy. 

Ilgėsiuosi sraunaus upelio, 

Prie kelio topolių žalių 

Ir mažo tėviškės namelio, 

Kurio pamiršti negaliu. 

Sapnuosis man basa vaikystė, 

Takai į sodą praminti... 

Norėčiau vėl į ją sugrįžti, 

Bet viskas liko praeity. 

KUR SKUBA LAIKAS 

Temsta naktys, švinta dienos, 

Laikas bėga kaip vanduo. 

Ak, jau skleidžiasi purienos, 

Čia, žiūrėk, ir vėl ruduo. 

Jau pavasaris žaliuoja, 

Sodai puošiasi baltai, 

Čia ruduo jau atšuoliuoja, 

Noksta soduos obuoliai. 

Pamažu iškrinta sniegas, 

Žemė klojasi ledu. 

Laikas skuba, laikas bėga. 

Čia nušvito, čia tamsu. 

SUGRĮŽIMAS 

Aš sugrįšiu į gimtinę 

Saulės nutviekstais takais, 

Ten, kur šulinys be svirties, 

Sklidinas tamsaus vandens, 

Kur mažytės sodžiaus pirtys, 

Auga kerpės ant akmens. 

Vakarais tenai nuo vėtrų 

Linksta šakos ąžuolų, 

Ten pulkai baltų žuvėdrų 

Skraidžioja virš vandenų. 

Naktimis žvaigždes skaičiuosiu, 

Man prie šono jūra oš, 

Plaukiantiems laivams pamosiu 

Ir laiminga būsiu aš. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]