GYVENIMO AKTUALIJOS

TOKS LAIKAS

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybą pasiekė sunerimusių keturiasdešimt aštuonių panevėžiečių raštas. Būtent tiek žmonių po juo pasirašė. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, jos vadovų veikla. Panašaus turinio laiškai išsiuntinėti ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Į juose minimus bei gyvenimo nūdienos, ekonominės krizės padiktuotus klausimus atsakė LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Klausimus pateikė ir atsakymus užrašė žurnalo "Mūsų žodis" vyriausiasis redaktorius Vytautas Gendvilas. 

Vytautas GENDVILAS. Sakykite, kokia nuotaika šiuo metu vyrauja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje? 

Osvaldas PETRAUSKAS. Sunkmetis visiems turi įtakos. Nuolatinis gąsdinimas per spaudą, radiją ir televiziją didina žmonių nepasitikėjimą, įtarumą. Kyla pasipiktinimas ir natūralus noras kariauti, kažką keisti. Aišku, atsiranda ir pakurstančių tokias "revoliucingas nuotaikas". Sakyčiau, kad mūsų organizacijoje taip pat atsiranda nerimo, abejonių, sumaišties, netikrumo. 

V. G. O kaip gyvena mūsų įmonės? 

O. P. Balandį LASS centro taryba patvirtino LASS įmonių veiklos balansą. Remiantis juo galima sakyti, kad mūsų įmonių 2008 metų veiklos rezultatai yra neblogi. Netgi pirmo šių metų ketvirčio rezultatai nėra tokie blogi, kaip kad buvo galima tikėtis. Lietuvoje kitos, daug galingesnės modernesnės įmonės bankrutuoja, o mūsų - laikosi. 

Gal kiek garsiau skamba tik Panevėžio įmonės "Regovitus" reikalai. Šios mūsų įmonės likimas LASS centro taryboje buvo nuspręstas jau prieš gerus metus. Šiandien žmonės vėl aktyviai diskutuoja šiuo klausimu. Galbūt atsitiko taip, kad jie anksčiau į tai neatkreipė dėmesio ar neįvertino ekonominių aplinkybių. Tačiau, jei pernai būtume nutarę kitaip, tai šių dienų sunkmetis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai būtų buvęs daug skaudesnis: pernai pavyko įmonei uždaryti gauti kreditą - 650 tūkst. litų. Dėl to galėjome atleidžiamiems įmonės darbuotojams išmokėti išeitines kompensacijas. Įmonės "Regovitus" uždarymas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai kainavo per 920 tūkst. litų. Be šios sumos, dar 110 tūkst. litų LASS skyrė buvusioms įmonės skoloms grąžinti. Per paskutiniuosius 3-4 metus įmonei išlaikyti skirta dar 570 tūkst. litų, gautų pardavus turėtą LASS turtą. Tie 680 tūkst. litų skirta konkrečiam tikslui - LASS įmonei "Regovitus" išsaugoti. Tačiau įmonės tai neišgelbėjo. Jei pernai nebūtų priimtas nutarimas įmonę uždaryti, tai iki krizės pradžios įmonės skolos būtų tik padidėjusios. Dabar visiems akivaizdu, kad ji ekonominės krizės pirmosios bangos tikrai nebūtų atlaikiusi. 

V. G. O kokia situacija Panevėžyje dabar? 

O. P. Šiuo metu Panevėžyje situacija tokia: įmonės išsaugoti nepavyko, tačiau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro balanse) liko įmonei priklausęs turtas. Jis išnuomotas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai duoda pajamų. 

Kol įmonė buvo likviduojama, didelių "audrų" nekilo. Turint omenyje mūsų organizacijos narių, ypač vyresnės kartos, nuostatas - jie dar prisimena mūsų turėtų įmonių klestėjimo laikus - galima pasakyti, kad jiems LASS įmonių pardavimas ar likvidavimas tolygus bažnyčios uždarymui ar sugriovimui. Jiems įmonė - šventa ir neliečiama. Tačiau situacija keičiasi ir naujai atėjusių į mūsų organizaciją narių nuomonė kita. Žmonės pagal išsilavinimą, pagal įgytas profesijas savo gyvenimą vis mažiau sieja su mūsų, neregių, įmonėmis. 

V. G. Ar Panevėžyje buvo kitokia alternatyva? 

O. P. Nė vienas centro tarybos narys nepasiulė kitos alternatyvos. Panevėžiečių "Regovitus" bankrutavo todėl, kad nebuvo užsakymų. Kai nėra ką parduoti ir nėra ką gaminti, kai slegia milžiniškos skolos, tai ir jokios įmonei valstybės teikiamos lengvatos, subsidijos nepadės. 

Prasidėjus šalyje ekonominei krizei paskolų iš bankų nebūtume gavę. O jei nebūtume gavę paskolos įmonei uždaryti, tai būtume buvę priversti atsisveikinti ir su įmonei priklausiusiu turtu. Be to, įmonės darbuotojai vargu ar būtų sulaukę išeitinių kompensacijų, nes būtų tekę pasinaudoti bankroto įstatymu. Visi žinome, ką jis reiškia darbininkams. 

V. G. O kaip tada su kalbomis, kad panevėžiečių produkciją dabar tose pačiose patalpose gamina kiti? 

O. P. Remiantis man žinomais skaičiais, mūsų įmonė per mėnesį pagamindavo 30-40 tūkstančių ričių. Naujieji gamintojai per pusę metų pagamino du tūkstančius tokių pačių ričių. Tokia gamybos apimtis mūsų įmonės tikrai nebūtų išgelbėjusi. Be to, sutartis su mūsų įmone buvo nutraukta. Yra tai patvirtinantys dokumentai ir laikinai ėjusio direktoriaus pareigas žmogaus atsistatydinimo pareiškimas. Jis nematė jokios išeities ir pats liko be darbo. 

V. G. Įmonių Lietuvos aklieji bei silpnaregiai turi ir kituose miestuose. Jų ateitis kaip panevėžiečių? 

O. P. Jei pasižvalgysime po Europą, tai panašių į mūsiškes įmonių ten buvo nedaug. Jų taip pat sparčiai mažėja. Latvijoje ir Estijoje aklųjų ir silpnaregių įmonių jau seniai nebėra. O pas mus jos dar veikia. Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai taip pat nėra beviltiški. Galima sakyti, kad mūsų įmonės krizę atlaiko netgi geriau nei kitos šalies įmonės. 

Įstatyminė bazė socialinėms įmonėms Lietuvoje yra gana palanki, tačiau prieš visuotinius globalizacijos dėsnius ir ji nėra visagalė. Jei dėl globalizacijos Lietuvoje smarkiai mažės bet kokia gamyba, tai nebus lengva ir LASS įmonėms. Mums reikia šiek tiek plačiau žiūrėti į tai, kas vyksta pasaulyje. Gamyba per Rytų Europą, Kiniją, Indiją keliasi į Vietnamą ar dar toliau. Net ir geros vadybos Lietuvoje, valstybės teikiamų lengvatų gali neužtekti. Mūsų įmonėse vyravo rankų darbas. O jo reikia vis mažiau. 

Kol turime užsakymų, tol dirbame, o kaip bus ateityje, niekas nežino ir nepasakys. Kol yra užsakymų, reikia ne panikuoti, o ramiai dirbti. 

V. G. Jūs teigiate, kad Panevėžio įmonė likviduota pačiu laiku. Gal ekonominės krizės akivaizdoje taip reikia pasielgti ir su kitomis LASS įmonėmis? 

O. P. Gal nereikėtų bėgti prieš traukinį. Esu girdėjęs žmones kalbant, kad panevėžiečiams pasisekė, nes jie gavo išeitines kompensacijas. Sąjunga kitoms įmonėms suteikti tokių pat sąlygų šiuo metu jau negali. Įmonės turtui išsaugoti ir atsiskaityti su darbininkais išleista apie pusantro milijono litų. O joje dirbo tik 55 žmonės. Ir tai buvo mažiausia mūsų gamybinė įmonė. Bet kuriai kitai įmonei reikėtų daug daugiau lėšų. Mes dabar ypač griežtai kontroliuojame, kad įmonės nekrautų pagamintos produkcijos į sandėlius. Kitaip tariant, įmonės turi gaminti tai, ką žmonės perka. Tik taip galima išlikti. Gamyba tik dėl pačios gamybos - tai jau bankroto ženklas. Pasikartosiu: jei įmonės laikysis, kaip laikėsi per pirmąjį šių metų ketvirtį, dar šiek tiek pagerins veiklos rezultatus, vengs panikos, vieningai dirbs, tai gali laikytis dar ilgai. 

V. G. Žmonės klausia, ar Panevėžyje viskas buvo padaryta remiantis įstatymais, tinkamu būdu ir geromis kainomis? 

O. P. Visą laiką buvo griežtai laikomasi įstatymų. Žmonės gavo išeitines kompensacijas. Nusiskundimų nebuvo. Uždarant įmonę ją tikrino visas būrys institucijų. Tikrintojai pretenzijų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai neturėjo. Dėl parduoto turto kainų abejonių buvo, yra ir bus. Parduodant LASS turtą centro taryba visada viską organizuoja viešai ir rekomenduoja pardavėjams organizuoti aukcionus. Tačiau bėda ta, kad LASS centro taryba leidžia parduoti tik tą turtą, kuriam turto valdytojai randa vos vieną pirkėją. Tai kaip tada organizuoti realų aukcioną? Reikėtų atidžiau pasižiūrėti ir į tai, kas buvo parduota. Niekada nevėlu abejojantiems pažiūrėti į turtą, kurį LASS centro taryba leido parduoti. Iš esmės visada parduodama tai, kas nereikalinga, mažai vertinga, reikalauja didelių investicijų. Jei kalbėtume apie Panevėžio įmonės turėtus įrengimus, reikia pasakyti, kad jie kažkada buvo vertingi. Bet tai buvo "kažkada". Įrengimų pagaminimo datos - nuo 1960 iki 1980 metų - daug ką sako. Be to, prieš parduodama kitiems Panevėžio įmonė pasiūlė visus įrengimus pirkti kitoms LASS įmonėms. Jos nemažai ir nupirko , o kas liko - įmonė pardavė viešai kiekvienam norinčiam. Dėl pirkėjų siūlytos mažos kainos kai ką naudingiau buvo parduoti metalo laužo supirkėjams. 

V. G. Jei Panevėžyje viskas padaryta teisingai, tai kodėl yra nepatenkintų? 

O. P. Įvyko staigi įmonės griūtis, todėl veikti reikėjo nieko nelaukiant. Kodėl žmonės nepatenkinti - sunku pasakyti. Jei nepasitenkinimas būtų susijęs su įmonės uždarymu, tai jis turėjo kilti prieš metus, kai įmonė buvo uždaroma. Įmonės darbininkai gavo išeitines kompensacijas ir neteko darbo beveik prieš metus. Praėjus metams atsirado daugybę institucijų pasiekęs 48 panevėžiečių kreipimasis. Jame žmonės išdėstė savo klausimus ir nuogąstavimus. LASS centro taryba jiems pateikė atsakymą ir, manau, daugumai viskas taps aišku. Sakyčiau, kad prie kreipimosi atsiradimo prisidėjo ir Lietuvoje tvyrančios "krizinės nuotaikos". 

V. G. Mūsų organizacijos nariai klausia, kodėl yra parduodamas LASS turtas? 

O. P. Per paskutinę kadenciją centro taryba leido turtą parduoti tik Panevėžio ir Šiaulių įmonėms. Parduoti mūsų turėtų patalpų nedideli ploteliai. Pasižiūrėjus į nutarimų kiekį, atrodo, kad turto parduota daug. Tačiau, jei jį įvertinsime kvadratiniais metrais, tai per šią LASS centro tarybos kadenciją parduota tik 2 proc. viso LASS nekilnojamojo turto. Jei skaičiuosime pagal turimo turto vertę, tai parduota mažiau nei pusė procento LASS turto. O šis turtas buvo parduotas todėl, kad tos patalpos įmonėms ir LASS veiklai buvo nereikalingos, nuomai netiko, reikalavo didelių investicijų. Kadangi mūsų įmonėms tiek Šiauliuose, tiek Panevėžyje išlikti reikėjo papildomų lėšų, tai LASS centro taryba ir leido parduoti šią nedidelę turto dalį. Po paskutinių pardavimų uždarant Panevėžio įmonę jau beveik metai nė viena LASS įmonė ar įstaiga centro tarybos leidimo parduoti turtą neprašo. Nesigirdi ir svarstymų, kad artimiausiu metu kas nors tokio leidimo prašytų. 

V. G. O kur dedami gauti už pardavimus pinigai? 

O. P. LASS centro taryba, svarstydama įmonės ar įstaigos prašymą parduoti turtą, kartu svarsto ir priima nutarimą, kur ir kaip bus panaudoti gauti pinigai. Iš esmės visi pinigai ir lieka įmonės ar įstaigos reikmėms. Pinigų panaudojimo prioritetas visais laikais buvo investicijos nekilnojamajam turtui pagerinti. Pardavus prastas patalpas buvo tvarkomos kitos. Kadangi per šią LASS centro tarybos kadenciją buvo parduota tik dalis mūsų įmonių patalpų Šiauliuose ir Panevėžyje, tai pinigai liko tose įmonėse skoloms grąžinti, nekilnojamojo turto investicijoms. Niekada nė lito iš šių pinigų nebuvo skirta kokiems nors atlyginimams ar šiaip išsidalinti. Valdžios institucijoms išsiuntinėtuose raštuose priekaištaujama, kad trūksta skaidrumo parduodant turtą ar panaudojant lėšas. Nepamirškime, kad LASS centro taryba apie visus savo priimtus sprendimus (tarp jų ir apie leidimus parduoti turtą, panaudoti už jį gautas lėšas) atsiskaito LASS suvažiavimui, o suvažiavimas pritaria arba nepritaria tai pateiktai ataskaitai. Iki šiol visos LASS centro tarybos suvažiavimams pateiktos ataskaitos patvirtintos vienbalsiai. 

V. G. Skundai ir peticijos yra rašomi įvairioms šalies institucijoms. Ar tai reiškia, kad eiliniai LASS nariai netiki Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga? 

O. P. Logiška būtų manyti: jei žmonėms kažkas neaišku, tai jie turėtų atsakymų ieškoti pačioje organizacijoje, išnaudodami turimas visuomeninės organizacijos struktūras. Tačiau yra ir tokių LASS narių, kurie nori sukelti daugiau triukšmo nei siekia aiškumo ar rezultatų. Jei būtų buvęs noras viską išsiaiškinti, tai ir būtų galima buvę padaryti. Esame visuomeninė organizacija ir nieko čia nenuslėpsi. Manau, tokiais veiksmais visuomenėje siekiama sukelti kuo didesnį triukšmą. Kartu tai galimybė atkreipti dėmesį į save, pasirodyti aktyviu aklųjų ir silpnaregių bendruomenės veikėju. Tiesą sakant, man labai nepatinka, kad mes negalime kylančių klausimų išsiaiškinti vieni su kitais. Ieškant tiesos galima eiti ir iki Strasbūro. O dabar... LASS revizijos komisijos pirmininkas dar nespėjo dorai susipažinti su jam skirtu raštu, o jau tą patį raštą studijuoja Seimo nariai ir ministerijų atstovai. Tai verčia manyti, kad organizatoriams reikėjo ne atsakymų, o triukšmo. 

Raštas parašytas labai netinkamu laiku, kai vyko LASS ir jos struktūrinių padalinių pateiktų programų finansavimo svarstymai. Mūsų nedraugams tai yra labai paranku, nes "blogiems" neskirti pinigų yra daug lengviau. Kuo jų mažiau skirs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, tuo daugiau liks kitiems. Buvo sunku "kautis" už mums skiriamas lėšas. Džiaugiuosi, kad kol kas mūsų pozicijas apginti pavyko. 

V. G. LASS centro taryba kaltinama tuo, kad ji nutolusi nuo paprastų LASS narių. Ką manote apie tai? 

O. P. Arti, toli, daug, mažai - sąvokos reliatyvios. Dirbant LASS centro taryboje svarbiausia yra gauti informaciją. Seniau pats daug važinėdavau į regionines organizacijas. Tačiau informacijos gaunu tiek pat, kiek ir dabar, kai važinėju po rajonus rečiau. Man talkina LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas, vien per praėjusius metus apsilankęs 26 iš 48 rajonų organizacijų susirinkimų. LASS centro tarybos darbuotojos kasmet detaliai susipažįsta su daugiau nei 10 savivaldybių ir rajonų organizacijų bendra veikla. Vyksta konferencijos, seminarai. Su aktyviais mūsų organizacijos nariais mes tikrai susitinkame. 

Turėtų būti taip, kad žmonės savo problemas spręstų ne pas LASS pirmininką atėję, o vietoje, pas rajono organizacijos vadovą. Rajonų organizacijos turėtų bendrauti su regioninėmis organizacijomis. O šios kylančias problemas turėtų spręsti LASS centro taryboje ar suvažiavimuose. Kiekvienas turėtume veikti savo lygmenyje. 

V. G. Vadinasi, žmonės su savo problemomis turėtų kreiptis ne į LASS pirmininką, o savo rajono filialo vadovą? 

O. P. Taip, žinoma. Jei matome, kad rajono pirmininkas problemos neišsprendžia arba negali išspręsti, tada bandome padėti mes. 

V. G. Jei LASS pirmininkas atvažiavo į rajono organizaciją, tai yra dvi galimybės: arba šioje organizacijoje viskas labai gerai, arba viskas labai blogai. 

O. P. Būtent taip. Labai norisi nuvažiuoti į tuos rajonus, kur viskas klostosi labai gerai. Mano darbe su valdžios institucijomis labai praverčia ir yra būtini mūsų gero darbo su savivaldybėmis pavyzdžiai. Beje, ir Tarptautinei baltosios lazdelės dienai skirtus renginius darome ten, kur mūsų organizacijos padaliniai yra stiprūs. O ten, kur yra blogai, aišku, važiuoti norisi mažiau, bet... 

V. G. Kalbama, kad LASS neliko demokratijos, nes pirmininkas į valdžią pasiskiria tuos, kurie jam palankūs. 

O. P. Manau, kad tai tik kalbos dėl kalbų. Tegu tie, kurie kalba, pateikia konkrečių pavyzdžių. Naujovių į mūsų gyvenimą įnešė visuomeninių organizacijų įstatymas. Tačiau visi keitimai nebuvo vykdomi slapta. Visiems buvo paaiškinta, kas ir kodėl yra keičiama LASS įstatuose. Mano noras buvo ir lieka toks - kuo ilgiau išlaikyti visiems jau gerai žinomą ir įprastą organizacijos struktūrą, tačiau prie naujų įstatymų taip pat reikia taikytis. Vieninteliai mes - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - turime regioninius ir rajonų padalinius, nes taip buvo nuo senų laikų. Kitos žmonių su negalia organizacijos savo struktūroje regioninių centrų neturi. Mūsų turima sistema, nors ir ekonomiškai brangesnė, tačiau efektyvesnė. Kiek prisimenu, tai praėjusiame suvažiavime nebuvo didelių diskusijų ar alternatyvių balsavimų. Visi pritarė šiems įstatams. Jei tik yra naujų siūlymų, tai visada juos galima svarstyti, taisyti įstatus. O minimų skyrimų tikrai nebuvo ir nereikia be reikalo gąsdintis. 

V. G. Ką pasakytumėt jaunimui? 

O. P. Mane džiugina jaunimo pasiekimai. Jaunimas siekia mokslo, įsidarbina, yra savarankiškas. Jaunimas beveik neprašo pagalbos iš LASS. Pagalbos jiems reikia siekiant mokslo, įsigyjant kompensacinę techniką. Susiradę vietą gyvenime jauni žmonės nori turėti kuo mažiau reikalų su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Jauni žmonės individualėja ir nori spręsti tik savo problemas, todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje vyrauja veteranų balsas. 

O mums būtų labai naudinga jaunų aklųjų ir silpnaregių parama. Jie galėtų būti panašūs į masažuotojus: susivieniję kalbėtų apie bendras problemas visiems. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai tai būtų tikrai naudinga. 

V. G. Ačiū už atsakymus į žmonių keliamus ir laiko padiktuotus klausimus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]