VIRŠELIS

M. NESTEROVAS. LIAUDIES SIELA

Rusų dailininkas Michailas Nesterovas (1862 - 1942) gimė Orienburgo gubernijos Ufos mieste, pirklio šeimoje. Tapybos mokėsi Maskvos meno mokyklose pas tokius žymius dailės pedagogus kaip V. Perovą, A. Savrasovą, P. Čistiakovą. Ankstyvajame kūrybos periode pastebima ryški V. Perovo žanrinės dailės įtaka. Nesterovas mėgo ir knygų grafiką: iliustravo romaną "Kapitono duktė", beveik visas A. Puškino pasakas, ypač mėgo pasakų siužetus. 1888 - 1889 metais dailininkas sukuria vieną iš geriausių savo paveikslų "Atsiskyrėlis", kurį iš parodos nupirko P. Tretjakovas. Už šiuos pinigus dailininkas pabuvojo Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kur domėjosi tiek klasikinių, tiek to meto menais. 1890 - 1904 metais dekoravo ne vieną rusų cerkvę. Nuo 1905 metų dailininkas ypač aktyviai ėmėsi portreto žanro. Įsimintini 1915 m. sukurtas autoportretas bei 1917 m. P. Florenskio ir S. Bulgakovo dvigubas portretas - paveikslas "Filosofai". 

1898 metais M. Nesterovui buvo suteiktas dailės akademiko vardas. Jis daugelio, tarp jų ir tarptautinių parodų dalyvis: pasaulinė paroda Paryžiuje (1900, sidabro medalis), tarptautinės Miunchene (1898; 1909 - aukso medalis), Romoje (1911) ir kitose. 

1914 - 1916 metais M. Nesterovas nutapė monumentalią, įspūdingo dydžio (206,4 x 483,5 cm) drobę "Liaudies siela". Apie šią įspūdingą drobę sakoma: "Liaudies siela" - lyg visų rusų bendruomenės sluoksnių - nuo caro iki aklo kario - kolektyvinis portretas". Dailininkas apakusį karį, kurį lydi baltais drabužiais apsirengusi gailestingoji sesuo, nutapęs paveikslo pirmame plane - tai tikrai ne žemiesiems visuomenės sluoksniams priklausantis žmogus. M. Nesterovas šiam personažui skiria ypatingą dėmesį. Tretjakovo galerijoje yra išlikęs 1916 metais aliejumi nutapytas (24,7 x 18,5 cm) apakusio kario eskizas. Šis eskizas pavadintas "Aklas kareivis". Į kariuomenę aklųjų neima. Šis karys regėjimo neteko kare, todėl eskizui geriau tiktų "Apakusio kareivio" pavadinimas. Dailininkas suprato: šis karys dėl tėvynės paaukojo regėjimą, todėl jis itin nusipelnęs - paveiksle jam skirta garbinga vieta. Akivaizdi analogija apie Biblijoje minimą našlę, paaukojusią paskutinį skatiką, jos auka buvo didžiausia - ji atidavė viską. Neramiu Pirmojo pasaulinio karo metu dailininkas kvietė savo tautą kreiptis į Dievą, tačiau liko neišgirstas. O po metų buvo griaunamos cerkvės, tremiami į Sibirą šventikai... 

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]