SPORTAS

 

NAUJAS SPORTININKŲ PREZIDENTAS


Linas BalsysPernai gruodžio 13 d. įvyko Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Jame buvo svarstyti neregiams ir silpnaregiams sportininkams aktualūs klausimai. Už atliktus darbus atsiskaitė tuometinis LASF prezidentas Raimundas Šimkus. Prasidėjus rinkimams iš pradžių buvo vienas kandidatas - R. Šimkus. Vėliau pasiūlomas Linas Balsys. Kelių balsų persvara naujuoju LASF prezidentu išrenkamas "Šarūno" sporto klubo narys L. Balsys. 

L. Balsys gimė Radviliškyje 1976 metais. Mokėsi Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje (dabartiniame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC). Silpnaregis po vidurinės baigimo studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete kūno kultūros specialybę. 1999 m. įsidarbino LASUC kūno kultūros lavinimo mokytoju. Juo dirba iki šiol. Aktyviai dalyvavo sporto klubo "Šarūnas" veikloje. 1997 metais Linas pradeda aktyviai sportuoti. Greitai tampa LASF lengvosios atletikos rinktinės nariu. Dalyvauja ir laimi apdovanojimus įvairiuose Europos, pasaulio čempionatuose, parolimpinėse žaidynėse. 

Naujasis LASF prezidentas Linas Balsys "Mūsų žodžiui" sutiko atsakyti į kelis klausimus. 

 

"M.Ž." Ar iš anksto ruošėtės LASF prezidento rinkimams ir ar turėjote kitų sporto klubų palaikymą? 

L. B. Kai pats aktyviai sportavau, glaudžiai bendradarbiavau su tuometinės sporto federacijos darbuotojais bei vadovu. Vėliau pats priklausiau sporto klubui "Šarūnas". Jame buvau išrinktas valdybos nariu. "Šarūne" teko dirbti labai panašų darbą kaip dabar sporto federacijoje. Organizavome ir planavome įvairiausius renginius, sporto varžybas. Projektų, programų, planų, paraiškų rašymas man ne naujiena. Paskutiniais metais buvau daug kartų traumuotas. Teko su aktyviuoju sportu atsisveikinti. Tada rimtai susimąsčiau apie savo ateitį. Kuo toliau, vis įkyriau galvoje sukosi mintis, kad galiu būti LASF prezidentas. Kaip jau minėjau, sportuodamas susidurdavau su daugybe problemų. Jas spręsdavome kartu su R. Šimkumi. Retkarčiais pagalvodavau: būdamas prezidentas, šias problemas spręsčiau kitaip. Paskutinės parolimpinės žaidynės tapo lūžio tašku. Po jų iš kai kurių sporto klubų narių gavau pasiūlymą tapti būsimų rinkimų kandidatu. Nusprendžiau mėginti. Galutinius taškus susidėliojau Zelvoje vykusiame bėgime. Tada garsiai pasakiau, jog kandidatuosiu. Netikėtai sulaukiau aktyvaus palaikymo. Nuo tos dienos pradėjau ruoštis rinkimams. Susipažinau su įstatymais, rengiau veiklos planą. Neslėpsiu - į rinkimus atėjau gerai pasiruošęs, teliko laukti.  

"M.Ž." Paaiškėjus rinkimų rezultatams, neišsigandote, neapėmė baimė, juk kritikuoti ir kitų atliekamą darbą stebėti iš šalies yra lengviau? 

L. B. Kandidatuodamas Į LASF prezidentus, žinojau - manęs lauks daug problemų. Ankstesnis prezidentas R. Šimkus turėjo didžiulį įdirbį: gerai pažino ne tik sporto valdininkus, bet turėjo subūręs ištikimų rėmėjų. Na, dabar grįžtant prie rinkimų, - prieš balsavimą aiškinausi, kiek turiu šalininkų. Paaiškėjo, kad mano ir Raimundo galimybės apylygės. Teko pasikliauti Fortūna. Sužinojęs balsavimo rezultatus, nustebau. Nugalėjau didesne persvara negu tikėjausi. Už mane balsavo 22, už R. Šimkų - 16. Po rinkimų supratau, kad žmonės LASF darbe laukia naujų vėjų ir pasikeitimų. Matyt, daugeliui pabodo nusistovėjusi tvarka. Pirmoji aplankiusi mintis hamletiška - ką daryti? Kaip užbaigti metus ir kaip toliau planuoti savo veiklą? Neslėpsiu - šiek tiek buvo nerimo. Nepasakysiu, kad jo neliko. Spręstinų, neatidėliotinų klausimų labai daug. O patyrimo tiek mažai. 

"M.Ž." Jūs užsiminėte apie problemas. Pakalbėkime apie jas ir jų sprendimo būdus.  

L. B. Pirmoji ir pati opiausia problema - patalpos. Šiuo metu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centro taryba deramės dėl jų nuomos. Kelis kartus esu susitikęs su LASS centro tarybos pirmininku Osvaldu Petrausku. Derėjomės dėl nuomos kainos. Kaip žinia, LASF įsikūrusi Centro tarybos patalpose Vilniuje, Labdarių gatvėje. Šiuo metu svarstome įvairias galimybes. Likti ten, kur ir buvome, o gal keltis į Naugarduko ar Žemaitės gatvę. Kol kas nesame apsisprendę. Ieškome palankiausio sprendimo. Tikiu, kad greitai šią problemą išspręsime. Kita - žinių stygius ir finansavimas. Neįgaliųjų reikalų departamentas programas tvirtins negreitai. Lėšas gausime tik kovo balandžio mėnesiais. Sportinių varžybų tvarkaraščiai jau patvirtinti. Varžybos vyksta nuo metų pradžios. Reikia verstis iš turimų nebiudžetinių lėšų. Problemos spręstinos, svarbu, kad tik netrukdytų dirbti.  

"M.Ž." Girdėjau - pertvarkote savo darbuotojų komandą?  

L. B. Sporto federacijoje darbuotojų skaičius išlieka toks pat. Pasitraukus iš generalinio sekretoriaus pareigų Rimantui Venckutoniui, jo vietą užėmė Laima Mizgirienė. Projektų koordinatoriaus vieta liko laisva. Dabar ieškome tinkamo žmogaus šioms pareigoms užimti. 

"M.Ž." Kalbėjote apie rimtą pasirengimą šioms pareigoms. Gal jau turite numatęs naują LASF strategiją? 

L. B. Kol kas naujos strategijos diegimą tenka atidėti. Jau 2009 metams programa yra priduota. Tai padarė dar tuometinis prezidentas R. Šimkus. Dėl naujosios LASF strategijos bus tariamasi ir diskutuojama dar ne vieną kartą. Čia ne vien prezidento prerogatyva. Ją derėtų priimti kolektyviai. Būtina išklausyti visų LASF priklausančių sporto klubų narių nuomones bei samprotavimus. Tada toliau diskutuoti LASF vykdomajame komitete.  

"M.Ž." Nejaugi iš anksto atsisakote naujovių? 

L. B. Tikrai neatsisakau. Jeigu norėčiau dirbti pagal senuosius metodus, neužimčiau šios vietos. Naujovės bus diegiamos ne iš karto, o tam tikrais etapais. Viena svarbiausių - jaunų žmonių įtraukimas į sportinę veiklą. Ketiname į aktyvią LASF sporto klubų veiklą įtraukti integruotai besimokančius moksleivius. Dabar gi jie yra atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų arba sporto salėse sėdi ant suoliukų. Nemanau, kad šie moksleiviai negali sportuoti. Paprasčiausiai jų niekas nesudomina sportu. O tai daryti yra mūsų neatidėliotinas uždavinys. Kita naujovė - bendradarbiavimas su klubų vadovais. Ši sritis apleista. Planuoju važiuoti į visus Lietuvos miestus, bendrauti su klubų vadovais bei jų nariais. Tik apsilankęs vietoje gali spręsti apie konkretų klubą ir jo poreikius. Išsiaiškinęs, kokios sporto šakos populiariausios, kreipsiuos į miestų sporto skyrius dėl bendradarbiavimo, dėl neregių bei silpnaregių sportininkų treniruočių - galimybės naudotis turimomis sporto bazėmis.  

"M.Ž." Mūsų sportininkų amžius apsunkina kovą dėl medalių. Ką manote apie naują pamainą? 

L. B. Sportininkų rezultatams turi įtakos ne tik amžius. Aklųjų ir silpnaregių sportas labai profesionalėja. Nusilpus regėjimui, į mūsų sportą ateina daug žmonių iš sveikųjų sporto. Todėl konkurencija dar sustiprėja. Žvelgdamas į mūsų senbuvių pasiekimų lenteles, galiu drąsiai teigti - rezultatai tikrai geri. O pasaulio neįgaliųjų sporte - didelis rezultatų pagerėjimas. 

Kalbėdamas apie naujų sportininkų parengimą, galiu pasakyti - ši sritis buvo apleista. "Šarūno" sporto klube ruošiami beveik visi jaunieji sportininkai. Kol jie sportuodavo mūsų klube, pasiekdavo neblogų rezultatų. Išėję į kitus sporto klubus - prapuldavo. Visos mūsų pastangos nueidavo vėjais. Matyt, kiti klubai bei tuometiniai federacijos vadovai nesugebėjo jauniems sportininkams sudaryti palankių sąlygų treniruotis. Pasaulyje rengiamos jaunimo žaidynės. Mes į jas retai kada siuntėme savo sportininkus, nors jų rezultatai buvo geri. Sportininkai tikrai būtų grįžę su apdovanojimais. Man visuomet sakydavo - nėra pinigų. Aišku, tolimos kelionės daug kainuoja. Ogi 2003 metais žaidynės organizuotos kaimyninėje Lenkijoje. Į varžybas važiuodavo ne jauni sportininkai, pasiekę tikrai gerų rezultatų, o iš kitų sporto klubų vyresni. Ta pati situacija - 2005 metais Helsinkyje. Viliuosi - daugiau tokių nesusipratimų nebus. Dabar yra nemažas jaunų, gabių sportininkų būrys. Tikiu - juos pavyks išsaugoti. Manau, kad Graikijoje vyksiančiame lengvosios atletikos čempionate dalyvaus dvi jaunos lengvaatletės. Štai neseniai jaunieji dziudoistai grįžo iš tarptautinio turnyro, vykusio Maskvoje. Mūsų sportininkai atsivežė kelis apdovanojimus.  

"M.Ž." Dabar daugelio lūpose žodis "krizė". Kaip ji paveiks mūsų sportą?  

L. B. Kaip ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, sumažintas finansavimas. Jeigu anksčiau gaudavome 260 tūkstančių litų, tai šiemet gausime 50 tūkstančių mažiau. Šios sumos pakanka vidinėms varžyboms organizuoti. Deja, nelieka lėšų tarptautiniams turnyrams. Žinoma, pasistengsime išsaugoti tradicinius tarptautinius turnyrus. Lėšų ieškosime kitur. 2009 metais varžybų neketiname mažinti. Lietuvos čempionatai bus įdomesni - juose dalyvaus kitų šalių sportininkų. Mūsų sportininkai galės varžytis kaimyninių šalių čempionatuose. 

"M.Ž." O kaip reikalai su naujomis sporto šakomis? 

L. B. Viena iš jauniausių sporto šakų - šoudaunas (aklųjų tenisas). Anksčiau vienintelį stalą turėjo "Šarūno" sporto klubas. Prieš kelerius metus įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas. Šia sporto šaka susidomėjo ir kitų klubų sportininkai. Dabar žaidimo stalus turi "Pamario", "Perkūno" sporto klubai. Mes nusiteikę šio žaidimo geografiją plėsti. Šoudauno čempionatus organizuosime ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose. Bus organizuojami seminarai, kuriuose mokysime šios sporto šakos teisėjus. Šoudauno čempionatai jau rengiami ir Europoje. Ruošiamose kitų metų programose - sportininkų dalyvavimas tarptautinėse varžybose.  

"M.Ž." Linkime sėkmės! Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]