NEREGYS IR VISUOMENĖ

Gražina SIDEREVIČIENĖ

PRIPAŽINIMO LINK

Sodriomis rudens spalvomis pasipuošusi rašytojo Petro Cvirkos sodyba - muziejus spalio 3-iąją pasitiko iš visos Lietuvos sugužėjusius novelės kūrėjus. Šioje sodyboje 1976 metais įvyko pirmoji novelės šventė. Svetingai sutikti muziejaus šeimininkės Kristinos, rašytojai mintimis sugrįžo į anuos tolimus prieškario laikus, kai čia gyveno ir kūrė didelis mažosios prozos meistras. Trumpai paviešėję, išskubėjo į Veliuoną. Aplankė P. Cvirkos laureatų premijos sodelį, kuriame savo medelį pasodino jau septintasis laureatas, knygos "Lietaus dievas" autorius Alvydas Šlepikas.  

Pažintį su Veliuona, šiemet pelniusia gražiausios Lietuvos gyvenvietės vardą, svečiai pradėjo nuo dvaro rūmų, kuriuose įkurtas Krašto muziejus, pasigrožėjo parke augančiais rausvažiedžiais tulpmedžiais, maumedžiais ir kita reta augalija. Seniūno Mindaugo Šlepsevičiaus vedami pasuko Ramybės kalno link - čia, kai buvo kovojama su kryžiuočiais, stūksojo sunkiai prieinama Junigedos pilis. Nuo kalno atsivėrė įstabus Veliuonos kraštovaizdis. Rašytojai pagerbė tautosakos rinkėjų Antano ir Jono Juškų, palaidotų Veliuonos bažnyčios šventoriuje, atminimą. 

Novelės vakaras vyko nedidukėje, bet labai jaukioje, rudens lapais padabintoje Veliuonos kultūros centro salėje. Renginio vedėja rašytoja V. Šoblinskaitė džiaugėsi vėjo atpūstais margaspalviais lapais, džiaugėsi ir gausiu veliuoniškių, panorusių išgirsti literatūrinį žodį, būriu. 

Kultūros savaitraštis "Nemunas", LR Seimo narė, poetė D. Teišerskytė, rašytojai V. Šoblinskaitė ir G. Aleksa bei Jurbarko bendruomenė 2007-2008 m. paskelbė P. Cvirkos novelės konkursą. Pasak savaitraščio vyr. redaktoriaus V. Rudžiansko, pradžioje nenoriai dalyvavę konkurse novelistai vėliau suskubo teikti savo kūrybą, taigi viename numeryje reikėjo spausdinti po kelias noveles. Keturi profesionalūs rašytojai "liko už borto". Atrinkti keturi pačių geriausių novelių autoriai: Stasys Babonas, Gintarė Adomaitytė, Irma Labokė, Šarūnas Navickis. Laureatu paskelbtas Stasys Babonas. Laureato diplomą ir pagrindinį prizą autoriui įteikė konkurso mecenatė D. Teišerskytė. S. Babono novelę "Bulviakasis", už kurią jis pelnė laureato vardą, perskaitė aktorius Antanas Siderevičius. 

Šventei pasibaigus pakalbinau laureatą Stasį Baboną. 

- Sveikinu sulaukus pirmojo pripažinimo. O kada ir kas paskatino kūrybai? 

- Jau pradinėse klasėse bandžiau eiliuoti. Besimokydamas ketvirtoje klasėje pirmąjį eilėraščių rinkinį išleidau pats. Pavadinau "Gegutė - kū-kū". Knyga išėjo vieno egzemplioriaus tiražu. Paskutinę irgi išleisiu vieno egzemplioriaus tiražu. Galbūt per anksti supratau, kad realybė yra ribota. Už tave kažkas parinko laiką gyventi. Dar ir šiandien "neperkandu", kas man skyrė likimą. Ne tiek jau daug gali, žmogau, po šia saule. Iš žodžių kuriu virtualią realybę - joje mano galimybių ribos prasiplečia. 

- Ar lengvai rašote? 

- Lengvai. Svarbiausia ne tai. Atsisėdi ir... Arba "bėga" tušinukas tuščiu popieriaus lapu arba ne. Jeigu "nebėga", tai nei lengvai, nei sunkiai neparašau nė žodžio. Braukau ir taisau kūrinius daug ir ilgai. Kartais net to kūrinio nelieka. Mėgstu parašytus kūrinius plėšyti. Man tai suteikia daug malonumo.  

- Ar daug skaitote ir kaip pasirenkate knygas? Ar turite savo ypač mėgstamą rašytoją (-us)? 

- Skaitau nemažai. Džiaugiuosi mūsų literatų išleistomis knygomis, perskaitau po kelis kartus. Knygų skaitymui neieškau. Jas lyg bičiulius sutinku, dažniausiai atsitiktinai. Gal ir yra kažkokie dėsningumai. Knygos primena žmones, žmonės - knygas: jos turi gimimą, gyvenimą, mirtį ir viltį, kad kažkas mylės. Tobulo prozos kūrinio dar neskaičiau, eilėraštį - vieną kitą. Patinka F. Dostojevskio prozos magija, Strazdo, S. Gedos eilėraščiai, P. Venclovo ankstyvoji proza. 

- Kada ir kaip vyksta pats kūrybos procesas? Gal turite savo įkvėpimo šaltinį? 

- Kai rašau, turiu būti vienas. Rašau naktį, žinoma, po vidurnakčio. Kūryba padeda gyventi. Įkvėpimas ateina stebint gyvenimą, žmones. Užplūdusias mintis tiesiog išguldau popieriuje ir paleidžiu į pasaulį. 

- Ką dar norėtumėte pasakyti skaitytojui? 

- Neskaitykite mano knygų, yra už jas daug geresnių. Parašiau jas todėl, kad kūrybos procesas man teikia daug malonumo, yra mano hobis. 

- Dėkoju už malonų pokalbį. Visgi drįstu paprieštarauti ką tik pasakytai minčiai: knygos juk tam ir rašomos, kad jas skaitytų.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]