KAIP PELNOMĖS DUONĄ

Henrikas STUKAS

BESIDARBUOJANTIS GALVA

Dauguma neregių ir silpnaregių kasdieninę duoną pelnosi kurdami įvairias materialias gėrybes. Nemažas būrys pasuko kitu keliu - teikia paslaugas. Ypač daug tokių žmonių dirba medicinoje. Deja, kol kas labai retas neregys ar silpnaregis išgyvena nekurdamas materialių gėrybių, neteikdamas paslaugų. O dar retesnis kuria projektus, kaip neįgaliesiems patiems įsisteigti darbo vietas. Šiuo keliu pirmuosius žingsnius žengia Fortūnatas Grygas. Jis ne tik susikūrė sau darbo vietą, bet ir padeda parengti projektus individualiai darbo vietai įsteigti žmonėms su negalia arba įmonėms, ketinančioms įdarbinti neįgaliuosius. 

Nenoras minti išvaikščiotus takus 

Negalėčiau Fortūnato vadinti maištininku, besistengiančiu visais įmanomais būdais į save atkreipti dėmesį. Aišku, jo nuostatos ir kai kurie pomėgiai šokiruotų ne vieną iš mūsų. Štai kad ir kelionės autostopu. Vaikinas, dar besimokydamas A. Jonyno vidurinėje mokykloje, mėgo keliauti su draugais, o neretai ir vienas. Iš pradžių keliaudavo po šalį autobusais, traukiniais. Greitai tokios kelionės atsibodo. Jos nesuteikdavo taip trokštamo adrenalino. Pamėgino keliauti pakeleivingu transportu. Silpnai matančiam vaikinui - tai tikras iššūkis, savotiškas žaidimas. Šio žaidimo eigą, o ypač pabaigą, labai sunku nuspėti. Įsėdęs į pakeleivingą mašiną, dažniausiai nežinai, kur ji tave nuveš. "Tai buvo savotiškas iššūkis ne tik sau, bet ir stereotipams. Nuolat girdėjau - nedaryk šito, nedaryk ano. Kaip sakoma, uždraustas vaisius skanesnis, tai kodėl jo neatsikandus? Pamėginau. Patiko! Keliavau ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas Baltijos šalis. Kelionės autostopu padėjo lavinti bendravimo su aplinkiniais įgūdžius. Klajonių metu supratau vieną tiesą, kuria stengiuosi vadovautis ir dabar: vidiniai kompleksai trukdo saviraiškai, niekados žmonėms nereikia savęs pateikti kaip neįgalaus ar reikalingo pagalbos. Tai ne tik žemina, bet ir sukelia aplinkinių nepasitenkinimą. Štai nedidukas pavyzdėlis. Keliaudami po Latviją užėjome į geležinkelio stotį. Traukinių tvarkaraščio negalėjome įskaityti. Tuomet priėjęs prie stovinčio vyro paklausiau, kada į tokį ir tokį miestelį išvažiuoja traukinys. Vyras man pasakė. Jeigu klausimą būčiau pradėjęs nuo to, kad esu silpnaregis ir man reikia pagalbos, galėjau jos ir nesulaukti. Protingas žmogus ir taip mato, kad esi kitoks," - pasakojo jaunuolis. 

F. Grygas 2000 metais baigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Tuomet iškilo klausimas, kur toliau mokytis. Fortūnatas pasirinko tarp regos sutrikimų turinčių asmenų netradicinę specialybę. Netikėtai įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 2000 m. rugsėjį vaikinas pradėjo studijuoti chemijos specialybę, o 2004 m. apgynė bakalauro, 2007 m. - magistro diplomą. Silpnaregiui mokytis tiksliųjų mokslų - dvigubai, o gal ir trigubai sudėtingesnis uždavinys negu reginčiajam. Visas mokymo procesas paremtas formulėmis. Dėstytojai jas rašė lentoje. Didesnėse auditorijose būdavo sunku matyti, kas rašoma lentoje. Paprasčiausiai tekdavo daugiau mokytis savarankiškai. F. Grygas pasakojo: "Visko pasitaikydavo. Man chemijos studijos buvo mažiau kenksmingos akims negu humanitarinės ar socialinio darbo. Reikėjo skaityti mažiau knygų nei humanitarams. Tikslieji mokslai yra geri tuo, jog knygose pateikiama tik esminė informacija. Nuolatinis galvojimas, analizavimas bei svarstymas pravertė ateityje. Esminis aplink vykstančių reiškinių suvokimas suteikė galimybę atsirasti naujoms mintims." 

Bakalauro darbą vaikinas parengė Biotechnologijos institute. Kitos išeities nebuvo. Daugelis studentų chemikų, rašydami bakalauro darbus, stengiasi juos susieti su būsima veikla. Kitais žodžiais tariant, teoriją pagrįsti praktika. F. Grygui buvo pasiūlyta kreiptis į DNR modifikacijos tyrimų laboratoriją, kuriai vadovavo žymus mokslininkas, habilituotas mokslų daktaras Saulius Klimašauskas. Laboratorijos vadovas pakvietė pokalbio. Studento mintys ir įžvalgos laboratorijoje kuriamos formulės tema įtikino mokslininką. Jaunasis chemikas įsitraukė į darbą kuriant vienos biologiškai aktyvios molekulės sintetinius analogus. "Baigiamojo darbo rezultatai buvo teigiami. Tai paskatino ir toliau dirbti šioje laboratorijoje, tačiau po kurio laiko planus teko keisti dėl finansinių ir sveikatos problemų", - pasakojo pašnekovas.  

Savojo kelio paieška 

F. Grygas, atsisveikinęs su moksliniu tiriamuoju darbu, pasuko priešinga kryptimi. Jis pasirinko vadybininko darbą. 2005 m. įsidarbino kredito valdymo ir skolų išieškojimo bendrovėje "Žvilgsnis iš arčiau". Pasak Fortūnato, jam šis darbas buvo naudingas - susipažino su pagrindiniais šiuolaikinio verslo principais. Silpnaregis turėjo gerą progą išmokti dirbti kolektyve. Jis pamažu perprato komandinį darbą, susipažino su teisiniais verslo aspektais. Teko pardavinėti kreditų valdymo ir skolų išieškojimo paslaugas. Tai padėjo pramokti bendrauti su įvairių įmonių vadovais. 

Po to metus F. Grygas dirbo UAB "Žinių amžius" projektų vadovu. Šis darbas buvo kitoks. Su klientais tekdavo bendrauti mažiau, tačiau pamažu formavosi įmonių veiklos administravimo įgūdžiai. Be vadovavimo projektams, F. Grygas įsijungė ir į veiklą kuriant lietuvišką sintezatorių. "Dabar šioje srityje dirbu tik konsultantu ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu personaliai darbo vietai įsisteigti," - teigė vaikinas. 

Fortūnatas turi kelias veiklos kryptis. Pirmiausia jis dirba korepetitoriumi - moko chemijos bei matematikos. Kol kas turi tik kelis mokinius. Vaikinas pasakojo: "Papildomas litas niekada nemaišo. Korepetitoriaus darbas yra savotiška smegenų mankšta. Mokydamas kitus pats prisimenu pamirštus dalykus. Mokinių ieškau internete. Tiksliau sakant, ne pats ieškau, o mane suranda. Internete - mano skelbimas. Aišku, paieškos sistemas sukūrusioms firmoms sumokėjau už tai, kad vienus iš pirmųjų skelbtų mano duomenis. Kol kas mokinių nedaug. Kainos yra sutartinės. Ir ne itin didelės. Pirmiausia reikia rasti mokinių, o tada ir apie didesnį atlygį galima pagalvoti." 

Antra kryptis - darbo vietų steigimas neįgaliesiems. "Kaip žinia, 2006 m. Lietuva nusprendė prisijungti prie Lisabonos strategijos, kurios tikslas - socialiai atskirtų grupių integracija į darbo rinką ir visuomenę. Lietuva šia kryptimi priima tam tikrus teisinius aktus. Vienas iš jų - Užimtumo rėmimo įstatymas. Šį įstatymą realizuojant kyla daug problemų ir viena pagrindinių priežasčių yra prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas. Kitaip sakant, valstybė pradėjo taupyti ir teritorinės darbo biržos tapo atsargesnės, priekabesnės tiems, kurie prašo paramos. Užuot mažinus biurokratinį aparatą, taupoma skriaudžiant labiausiai pažeidžiamas socialines rizikos grupes. Nereikia būti neregiu ar silpnaregiu, užtenka nevairuoti automobilio ir įsidarbinti akivaizdžiai sunkiau. Užimtumo rėmimo įstatyme aptarta galimybė pačiam neįgaliajam įsisteigti darbo vietą. Retas kuris savarankiškai tai gali padaryti. Tam reikia ne tik geros idėjos, bet ir teisinių, administracinių žinių," - teigė verslininkas.  

Fortūnatas Grygas pasirengęs pagelbėti neįgaliesiems, ketinantiems steigti darbo vietas sau.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]