SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Vesta GALČIENĖ

REABILITACIJA IR INTEGRACIJA AUSTRIJOJE

Jau keletą metų vasarą, per atostogas, padedant amerikiečiams, mokytojai skatinami gilinti savo profesines žinias Pedagogų profesinės raidos centre. Šiemet tą patirtį perėmė ir VšĮ "Valakupių reabilitacijos centras". Liepos mėnesį šis centras suorganizavo seminarą apie aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos patirtį Austrijoje. Seminare paskaitas skaitė lektorė Waltraud Strohmaier, kuri buvo atvykusi iš Linco aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos ir integracijos centro, turinčio jau 20 metų darbo su aklaisiais ir silpnaregiais patirtį. Kol įspūdžiai neišblėsę, pasidalinsiu naujienomis. 

Austrija, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė. Gal todėl šioje šalyje, kaip ir Lietuvoje, silpnaregiais laikomi asmenys, kurių regėjimo likutis yra ne daugiau kaip 30 procentų. Valstybė yra dvigubai didesnė nei Lietuva - apie 8 mln. gyventojų, suskirstyta į 9 administracinius vienetus, panašius į mūsų apskritis. Ankstesnių metų duomenimis, Austrijoje yra apie 407 tūkst. asmenų, turinčių kokių nors regėjimo problemų, t.y. apie 5,7 proc. visų gyventojų. 12 tūkst. 300 nemato visiškai. 9 procentai aklųjų yra akli nuo gimimo. 65 procentai aklųjų yra vyresni nei 60 metų. 

Pasak lektorės, Austrijoje maždaug prieš 20 metų daug dėmesio buvo skiriama socialinei aklųjų reabilitacijai, vėliau atsirado ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. 

Austrijoje laikomasi požiūrio, kad tik nedidelė grupė žmonių visiškai neturi jokio regėjimo likučio, todėl daug dėmesio skiriama pritaikytai aplinkai ir specialioms optinėms priemonėms. Kiekvienas aklasis ar silpnaregis pirmiausia patenka pas optikos specialistą, kuris individualiai parenka optines priemones. Austrijoje vyrauja požiūris, kad nepritaikyta aplinka tave privers tapti "akluoju". Tad čia visi neįgalieji, turintys regėjimo sutrikimų, gauna papildomą pašalpą reikalingoms techninėms priemonėms įsigyti. 

Šiuo metu šalyje veikia vienas - Linco profesinio mokymo ir reabilitacijos centras akliesiems ir silpnaregiams (toliau - PMRC). Yra ir keturios aklųjų profesinės reabilitacijos mokyklos. Be jų, kai kurias reabilitacijos paslaugas teikia kiekvienoje žemėje esantys Austrijos aklųjų sąjungos filialai. 

Linco PMRC yra du atskiri skyriai - jie įsikūrę atskiruose pastatuose, esančiuose 15 min. kelio pėsčiomis vienas nuo kito. Viename pastate yra skyrius, skirtas pagrindinei, socialinei, aklųjų ir silpnaregių reabilitacijai, kitame pastate - profesinės reabilitacijos skyrius. PMRC veiklą finansuoja pensijų draudimo įstaigos, darbo rinkos tarnybos, federalinės socialinės tarnybos, federalinės žemės valdžia, taip pat gaunama parama iš ES fondų. 

PMRC socialinės reabilitacijos skyriuje lavinami orientacijos ir mobilumo, praktiniai gyvenimo įgūdžiai, mokoma brailio rašto bei dirbti su elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pagrindinė reabilitacija trunka apie vienerius metus. Baigiantis metams rašoma ataskaita ir pasitaiko, kad socialinės reabilitacijos kursas pratęsiamas dar 3-6 mėnesius. Tada aklajam ar silpnaregiui skiriama profesinė reabilitacija. Skyriuje dirba 20 darbuotojų ir dar 5 specialistai samdomi dirbti pagal sutartis, pavyzdžiui, vokiečių kalbos mokytojai, logopedai, ergoterapeutai, laisvalaikio praleidimo specialistai. 

PMRC profesinė reabilitacija susideda iš keleto paslaugų. Visų pirma tai profesijos paieška.Ji trunka apie 12 savaičių. Klientai - apie 6 asmenys - apsigyvena profesinės reabilitacijos centre. Čia jie testuojami, susipažįsta vieni su kitais, leidžia kartu laisvalaikį ir bando ieškoti srities, kurioje galėtų dirbti arba mokytis. Jei kuris klientas jau supranta, kokios srities turi gebėjimų, jam sudaromos sąlygos išbandyti profesiją praktiškai. Po 12 savaičių aklieji ar silpnaregiai nukreipiami mokytis profesijos, dirbti arba socialinės reabilitacijos. 

Antra paslauga - tai parama akliesiems, ieškantiems darbo, norintiems išlaikyti darbo vietą. Parama trunka vienus metus. Kiekvienas aklasis ar silpnaregis gauna asmeninį padėjėją, kuris padeda bendradarbiauti su gydytojais, šeimos nariais, įstaigomis ir žinybomis, įmonėmis, pagalbines priemones teikiančiomis įmonėmis, optikos specialistais, kompiuterinės technikos specialistais, profesinėmis mokyklomis. Padaroma viskas, kad aklasis ar silpnaregis rastų darbą ar sugebėtų toliau dirbti jau turimą darbą. Šioje srityje Austrijoje sistema veikia taip gerai, kad per metus mažiausiai 15 asmenų iš 20 sėkmingai reabilituojasi ir išlaiko turėtas darbo vietas. 

Trečia - tai profesijos mokymas. Pagrindinės specialybės, kurių šiuo metu Austrijoje mokomi aklieji ar silpnaregiai, yra biuro administratorius, buhalteris, biuro administratoriaus padėjėjas, kompiuterių tinklo administratorius( tik silpnaregiams). Neretai žmogus tiesiog mokomas dirbti su informacinėmis technologijomis.  

Profesijos mokomasi nuo 8 iki 30 mėnesių, be to, dar teikiama 2-5 savaičių trukmės pagalba. Teikiama pagalba asmenims, pasirinkusiems mokytis profesijos kitur. 

Seminare lektorė taip pat pasakojo, ko ir kaip mokomi aklieji. Visiems seminaro dalyviams teko būti ir aklųjų mokytojais, ir "aklaisiais". Trys dienos pralėkė tikrai turiningai. 

Mano nuomone, Austrija turi gerą aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos ir integracijos patirtį. Lietuva galėtų ją perimti ir įgyvendinti. Neseniai Lietuvoje lankęsi olandų specialistai taip pat pasiūlė panašų variantą ir savo pagalbą. Gerai būtų, kad aklųjų ir silpnaregių reabilitacijai ir integracijai mūsų šalyje būtų skiriama daugiau dėmesio. Neužtenka vien Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bei VšĮ "Valakupių reabilitacijos centro". Reikia Švietimo ir mokslo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutarimo. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]