IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Alvydas VALENTA

LABAI MAŽA EUROPA

Pasaulyje esama muziejų, įsteigtų specialiai akliesiems. Toks yra Ispanijos aklųjų sąjungos (ONCE) žymiausių pasaulio architektūros paminklų maketų muziejus Madride, Homero vardo muziejus Ankonoje (Italija). Kituose muziejuose, pavyzdžiui, Luvre, akliesiems liesti skirta tam tikra, dažniausiai gana nedidelė, turimos kolekcijos dalis. Vis daugiau muziejų leidžia liesti savo eksponatus tada, kai iškyla tokia būtinybė. 

Belgijos sostinėje Briuselyje, kuriant parką po atviru dangumi "MiniEuropa", galvoje turėti ne aklieji ir silpnaregiai - norėta pademonstruoti valstybių, Europos Sąjungos narių, vienybę, jų bendrumą, o kartu atskleisti ir etninius, kultūrinius savitumus. Parke sukaupti valstybių, ES narių, garsiausių architektūros paminklų, charakteringiausių etnografinių statinių maketai. Tiksliau pasakius, kiekviena valstybė čia pristato, jos manymu, svarbiausius savo architektūros, kultūros paminklus. Paminklų maketai įvairūs - nuo keliasdešimt centimetrų iki dviejų ar trijų metrų aukščio, bet visi ar beveik visi apimami rankomis, pasiekiami, todėl juos nesunku paliesti, susipažinti su atskiromis dalimis ar detalėmis ir jų visuma. Šiaip maketus liesti draudžiama ir turbūt suprantama kodėl: vaikai po gabalą išnešiotų ar bent jau stogus tikrai aplaužytų, tačiau neregiams daroma išimtis. Išimtis buvo padaryta ir mūsų grupei: galėjome "persikelti" per vandens pilnus kokio pusmetrio pločio sąsiaurius ir apžiūrėti vikingų įtvirtinimus, liesti garsiausias Europos katedras, bažnyčias, pilis, miestų rotušes, palyginti, kuo skiriasi, pavyzdžiui, Eifelio ir Pizos bokštai, kaip atrodo garsioji Paryžiaus Dievo Motinos katedra ar Triumfo arka. Lietuvai "MiniEuropoje" atstovauja Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis. Viena yra po tą universitetą vaikščioti ir šiek tiek kita lyg kokiems Rablė "Gargantiua ir Pantagriuelio" milžinams jį apžiūrėti iš viršaus... Italijai skirtame plote galima susipažinti ne tik su svyrančiu Pizos bokštu, bet ir pastovėti prie "rūkstančio" Vezuvijaus, paspaudus specialų mygtuką pajusti, kaip po kojomis dreba žemė... Beje, Vezuvijaus dūmai netikri ir visai neaitrūs, o jo maketas - tik kokių dviejų metrų aukščio. Todėl šių eilučių autorius visiškai lengvai užsikorė ant jo viršūnės ir bandė įkišti ranką į vidų, tačiau šitokiai negirdėtai avantiūrai sutrukdė per siauros - vos dviejų ar trijų centimetrų pločio - skylės Vezuvijaus krateryje.  

Pastatų maketai "MiniEuropos" parke padaryti išlaikant visas proporcijas, puošybos ar tuo metu vyravusio architektūros stiliaus detales, todėl kiekvieną galima skaityti tarytum kokią knygą. Kiekvienai tokiai knygai "perskaityti" nepakaktų ne tik dviejų ekskursijai skirtų valandų, bet ir dviejų savaičių. Aišku, tokios galimybės neturėjome, todėl su "MiniEuropa" susipažinome tik paskubomis. Tačiau įspūdžių pakako...  

Kaip ir kodėl atsidūrėme Briuselyje? "MiniEuropos" parkas tiek Lietuvos neregiams, tiek kai kuriems LASS centro tarybos darbuotojams ramiai gyventi jau nedavė keletą metų. Buvo rengiami kelionės projektai, teikiami Neįgaliųjų reikalų departamentui, tačiau finansavimo kaip nebuvo, taip nebuvo. Šiais metais Departamentas LASS pateiktą projektą iš dalies finansavo. Iš dalies todėl, kad likusius pinigus - lygiai pusę kelionei reikalingos sumos - kiekvienas jos dalyvis turėjo susimokėti pats. Šitaip ankstyvą liepos 8-osios rytą autobusu pajudėjome Briuselio link. Pakeliui dar aplankėme buvusią Prūsijos karalių rezidenciją - Potsdamą, o grįždami pusdienį praleidome Drezdene. Ko važiavome į Briuselį ir ką ten matėme, jau pasakojau. Galima tik pridurti, kad ši kelionė buvo viena iš ilgalaikio LASS vykdomo projekto "Pažinti meną pojūčiais" dalių. Briuselyje be "MiniEuropos" ir įprastos tokiais atvejais ekskursijos po senamiestį, dar lankėmės Europos Parlamente. Buvo numatytas susitikimas su kuriuo nors iš Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų. Deja, tą savaitę Europos Parlamentas dirbo ne Briuselyje, o Strasbūre, todėl susitikome tik su Parlamento vizitų ir seminarų skyriaus vadove Kristina Štelmokaite bei parlamentarės Laimos Andrikienės padėjėja, kurią visi vadino tiesiog Ievute. Lankėmės salėje, kurioje vyksta Europos Parlamento posėdžiai.  

Skeptikams, jau dabar pradedantiems niurnėti, ko jiems tame Briuselyje ir tame Europos Parlamente reikėjo, ko jie ten važiavo, pasakysime, kad važiavome anaiptol ne tik pramogauti ir "laipioti" bažnyčių stogais. Jauniems gabiems žmonėms, net ir turintiems negalią, atsiranda vis daugiau galimybių išvykti į užsienį, jame padirbėti, pasimokyti kalbų, pasisemti patirties. Ne išimtis ir Europos Parlamentas ar Europos Komisija. Nuo 2006 metų, skatindamas neįgaliųjų integraciją, Europos Parlamentas paskelbė šiai tikslinei grupei skirtą stažuočių programą, be to, ši institucija nuolat skelbia konkursus tam tikrų specialybių darbuotojams. Žinoma, daugelis specialybių mums yra ir liks neprieinamos, tačiau žmonės, turintys socialinio darbuotojo kvalifikaciją, apie darbą Europos Parlamento pašonėje galėtų pagalvoti visai rimtai. Mūsų grupėje taip pat buvo jaunuolių, kurie domėjosi galimybe stažuotis ES institucijose. Kai kurie jų jau yra užpildę reikalingus dokumentus ir laukia atsakymo. Ką gi, belieka palinkėti sėkmės ir paraginti abejojančius.  

Daugiau informacijos apie galimybę įsidarbinti ES struktūrose galima rasti į interneto paieškos programą www.google.lt įvedus raidžių junginį "epso". Tai keturių angliškų žodžių pirmosios raidės, išvertus juos į lietuvių kalbą - Europos Parlamento atrankos tarnyba. Viena iš lietuviškų interneto svetainių, kurioje skelbiamos naujausios žinios apie įsidarbinimą ES struktūrose - www.es-isidarbinimas.lt. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]