LASS CENTRO TARYBOJE

Įvyko net trys LASS centro tarybos posėdžiai - gegužės 8 d. (telefoninis), birželio 18 d. (pusiau uždaras, kuriame dalyvavo tik LASS centro tarybos nariai, LASS revizijos komisijos pirmininkas Henrikas Balandis bei "Mūsų žodžio" redaktorius Vytautas Gendvilas) ir liepos 2 d. (telefoninis). Telefoniniai LASS centro tarybos posėdžiai vyksta tais atvejais, kai reikia priimti neatidėliotiną sprendimą. Tokiu atveju LASS centro tarybos pirmininkas ar jo įpareigoti asmenys skambina visiems LASS centro tarybos nariams, pristato problemą ir išklauso jų nuomonę. Telefoniniai posėdžiai protokoluojami kaip ir įprasti protokole nurodant, kad posėdis - telefoninis. Jie yra įteisinti LASS centro tarybos darbo reglamente, patvirtintame 2006 m. spalio 4 d.  

Visuose trijuose posėdžiuose kalba sukosi apie UAB "Regovitus".  

UAB "Regovitus" 2008 m. pradžioje dirbo 61 darbuotojas, iš jų 32 - turintys regėjimo negalią. Paskutinius 4-5 metus bendrovės gamybos rodikliai buvo silpni, UAB "Regovitus" kiekvieną ketvirtį laviravo ties pelno ir nuostolio riba. Nuo 2007 m. vidurio dėl mažėjančių užsakymų bendrovės gamybiniai rodikliai pradėjo sparčiai blogėti. Du paskutiniai 2007 m. ketvirčiai buvo nuostolingi, prasidėjo įsiskolinimai kreditoriams. LASS centro taryba 2007 m. spalio mėn. leido UAB "Regovitus" parduoti dalį nenaudojamų patalpų ir taip išspręsti laikinus, kaip teigė tuometinis direktorius, finansinius sunkumus. Iš viso per tuos kelerius paskutinius metus bendrovė darbo vietoms išsaugoti su LASS centro tarybos leidimu yra pardavusi nekilnojamojo turto daugiau kaip už 570 tūkst. litų. Deja, finansiniai sunkumai pasirodė esantys toli gražu nelaikini, o padėtis - kur kas sudėtingesnė. Ūkinei finansinei padėčiai negerėjant net ir tada, kai nuo 2008 m. pradžios padidėjo valstybės teikiamos darbo užmokesčio subsidijos socialinei neįgaliųjų įmonei, bendrovės veikla dar kartą buvo nagrinėjama LASS turto ir ūkio komisijoje. Gegužės 8 d. LASS centro tarybos posėdyje UAB "Regovitus" direktorius Alfonsas Kudaras atleistas iš pareigų, laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas Viktoras Mirašničenko.  

Birželio 18 d. pusiau uždarame posėdyje vėl svarstyta UAB "Regovitus" veikla bei ūkinė finansinė padėtis. LASS centro taryba išklausė direktoriaus pateiktą informaciją, jos nariai buvo supažindinti su UAB "Regovitus" darbuotojų prašymu išsaugoti įmonę. Apsvarstytos galimybės prijungti UAB "Regovitus" prie kitos įmonės, parduoti 50 proc. įmonės akcijų, sumažinti gamybą, tačiau nė vienas iš šių pasiūlymų dėl vienos ar kitos priežasties nepasirodė tinkamas. Pavyzdžiui, pardavus 50 proc. akcijų, įmonės valdymas taptų pernelyg sudėtingas, be to, toks veiksmas dar negarantuotų geresnės jos padėties. Išlaikyti nuostolingą įmonę taip pat nėra prasmės - nuostolius reikia padengti, o jiems kompensuoti lėšų įmanoma gauti tik parduodant nekilnojamąjį turtą, kuris, be abejonės, baigtinis.  

LASS centro taryba, įvertinusi UAB "Regovitus" buhalterinių balansų duomenis, darbuotojų kreipimąsi bei direktoriaus pateiktą informaciją, konstatavo: UAB "Regovitus" 2007 m. dėl nepajėgumo konkuruoti atviroje rinkoje iš gamybinės veiklos patyrė 221,2 tūkst. Lt nuostolio. 2008 metais per pusę sumažėjo gamybos apimtys, sutartį su UAB "Regovitus" nutraukė pagrindinis produkcijos užsakovas - UAB "Lietkabelis". Anksčiau UAB "Lietkabelis" įmonei pateikdavo užsakymų už keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį, o, pavyzdžiui, birželį užsakymas pateiktas tik 5 tūkst. Lt sumai. Per mėnesį UAB "Regovitus" skolos didėja po 26-30 tūkst. Lt. Jos posėdžio dieną jau buvo 435,3 tūkst. Lt. Bendrovė nepajėgia darbininkų aprūpinti darbu, atsiskaityti su kreditoriais.  

Siekdama išvengti didesnių nuostolių, LASS centro taryba nutarė, nors ir esant blogai finansinei būklei, UAB "Regovitus" nelikviduoti, tačiau nuo 2008 m. liepos 1 d. nutraukti jos nuostolingą gamybą ir steigėjo (LASS) lėšomis visiškai atsiskaityti su bendrovės darbuotojais. Kadangi UAB "Regovitus" savo sąskaitose neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais, nuspręsta UAB "Regovitus" priklausančias patalpas parduoti VšĮ "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centrui". Taip būtų išsaugotas LASS turtas: jis neatitektų tretiesiems asmenims, o vis dar liktų sąjungos nuosavybė, be to, būtų gauti reikalingi pinigai. Kadangi VšĮ "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras" neturi lėšų patalpoms įsigyti, LASS centro taryba liepos 2 d. posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo leido VšĮ "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centrui" paimti kreditą iš banko, užstatant nekilnojamąjį turtą. Kreditą bei palūkanas grąžinti LASS centro taryba įpareigojo VšĮ "PBC" (Panerių biurų centrą), administruojantį LASS priklausantį turtą Vilniuje, Kauno gatvėje.  

Centro taryba taip pat įpareigojo direktorių Viktorą Mirašničenko Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įspėti bendrovės darbuotojus apie būsimą atleidimą iš darbo ir su jais atsiskaityti. Direktorius taip pat įpareigotas ieškoti investitorių ar partnerių gamybai atnaujinti, be to, pasiūlyta nagrinėti naujos socialinės įmonės steigimo galimybes panaudojant turimus įrengimus bei priimant norinčius naujai įsidarbinti regėjimo negalios žmones. Dėl šių priežasčių bei dėl to, kad UAB "Regovitus" sandėliuose dar liko nerealizuotos produkcijos, įmonės administracija ir dalis cecho darbininkų kol kas tęsia darbą. LASS centro taryba priėmė nutarimą, kuriuo Viktoras Mirašničenko paskirtas UAB "Regovitus" direktoriumi. Dėl pasikeitusio įmonės veiklos pobūdžio naujam direktoriui nustatytas mažesnis darbo užmokestis.  

Birželio 18 d. posėdyje LASS centro taryba patvirtino LASS Neįgaliųjų socialinės integracijos programos paraiškas 2009 metų finansavimui - Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paraišką ir Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto paraišką. Pirmoji - 6 mln. Lt suma - apima 7 projektus: 1) viešosios įstaigos "Brailio spauda" drauge su VšĮ "LASS centro taryba" leidybos programa - 710 tūkst. Lt; 2) viešosios koncertinės įstaigos "Choras Vilnius" - 1 mln. 500 tūkst. Lt; 3) viešosios įstaigos "Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras" (drauge su "Kauno aklųjų ir silpnaregių centru" bei visais filialais) - 830 tūkst. Lt; 4) viešosios įstaigos "Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras" (drauge su visais filialais) - 670 tūkst. Lt; 5) viešosios įstaigos "Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras" (drauge su visais filialais) - 690 tūkst. Lt; 6) viešosios įstaigos "Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras" (drauge su Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namais bei visais filialais) - 600 tūkst. Lt; 7) viešosios įstaigos "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras" (drauge su "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centru, visais filialais) - 1 mln. Lt.  

Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto paraišką parengė VšĮ "LASS centro taryba", jos suma - 1,5 mln. Lt. Lėšų prašoma neįgaliųjų teisėms ginti (teisių gynimo darbo grupės veiklai, naujų technologijų darbo grupės veiklai, akcijoms, renginiams, konferencijoms, seminarams), LASS socialinių darbuotojų kvalifikacijai kelti, aktyvaus poilsio bei savarankiškumo ugdymo stovykloms, kuriose dalyvaus regėjimo negalią turintys asmenys, tarptautiniam bendradarbiavimui, kultūriniams, sociokultūriniams renginiams organizuoti. Manoma, kad Neįgaliųjų reikalų departamento parinkti ekspertai projektus įvertins 2008 metų pabaigoje, o jiems skirtas finansavimas vėliausiai turėtų paaiškėti 2009 m. pradžioje. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]