MUMS RAŠO

Juozas BARTKUS

GRAŽIAI PASIŠNEKĖJOM


"Kitam krašte Tėvynės ar vilties 

Ūla, gegutė, šilas ir Aputis..." 

(Vladas Braziūnas "Tėvyne mūsų, kur esi danguos") 

 

Šią raiškia ir talpia poetine metafora sveikinam ir dėkojam savo mieliems svečiams: gerbiamam rašytojui Juozui Apučiui ir puikiam skaitovui Vytautui Širkai. 

Negali atsidžiaugti, koks geras, naudingas, sėkmingas ir reikalingas, o ypač akliesiems, Lietuvos aklųjų bibliotekos sumanymas "Knyga kalba tau." Ačiū už tą ypatingą progą, kai gali susitikti su knygų kūrėjais, su jais pasišnekėti, pasmalsauti, išgirsti jų subtilią nuomonę, o ir sykiu pagodoti. 

Mūsų gerbiamas svečias rašytojas Juozas Aputis labai šiltas ir jaukus žmogus, jis seniai seniai pažįstamas su mūsų mieluoju, amžinos atminties žurnalistikos "asu", rašytoju, LASS veikėju Adolfu Venckevičiumi, jie buvo bendrakursiai lituanistai ir geri bičiuliai, gelbstintys vienas kitą. Dabar, pasirodo, Kauno aklųjų mokyklos pirmieji abiturientai pradėjo toli nusidriekusią draugystę. Žmogus, kuris supranta keblesnę aklojo padėtį, kuriam brailio raštas nėra jokia naujiena, išsyk yra mums artimesnis. Mūsų svečias taip pat gerai pažinojo ir mūsų mąstytoją, poetą ir rašytoją Antaną Jonyną, nors jų pažiūros ir skyrėsi, bet žinojo jį esant supratingą ir patikimą žmogų. 

O dabar artuma tarp mūsų gražiai mezgasi, kai rašytojas be jokių įmantrybių kalba apie pačius žemiškiausius, visiems suprantamus dalykus, tik daug subtiliau į juos žvelgia. Skaitovas Vytautas Širka perskaitė jautriai parašytą apsakymą "Dobilė" apie šventą artimų žmonių meilės ryšį, savišką ir paprastą žemės žmonių žvilgsnį į gamtos ir gyvenimo reiškinius. Na, ir dar vienas apsakymas, kurį išgirdome, buvo apie dramatiškus pokarinės Lietuvos dalykus "Kojaitės, porykit", kai senyvos moterys prisimena savo patirtus sielvartus ir baisybes, - taip ir gyvena, kol nugyvena. O patį rašytoją jaudina, kad komercializacija sudarkė ne tik žmonių santykius, apslopino istorinę atmintį, subjaurojo gamtą: jei myli tėvynę, tai mylėk viską - ne tik jos žmones, bet ir gamtą. 

Malonu, kad Juozas Aputis 1964 - 1965 m. bendradarbiavo ir "Mūsų žodžio" redakcijoje. Ačiū svečiams už nuoširdumą ir žmogišką, jaukią susitikimo atmosferą, o LAB Panevėžio filialo darbuotojams už kruopštų triūsą vykdant projektą "Knyga kalba tau", už palankų dėmesį savo skaitytojams. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]