GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

NELYGIOS NELYGIŲ GALIMYBĖS

"Mūsų žodžio" skaitytojai, tikriausiai, dar prisimena antrajame žurnalo numeryje spausdintą straipsnį "Nelygios nelygių galimybės". Straipsnio tęsinį žadėjome pateikti kitame žurnalo numeryje, tačiau atsitiko taip, kad prie jo grįžtame tik dabar. Tiesą sakant, nepakenktų luktelėti dar kokį pusmetį, bet pažadas lieka pažadu...  

Keletas žodžių tiems, kas pirmojo straipsnio neskaitė arba jau suspėjo jį pamiršti. Nesusipratimai tarp neregių ir AB "Hansabankas" tęsiasi nebe vienerius metus. Ne kartą buvo kreiptasi į patį banką, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tarnyba keletą kartų konstatavo, kad bankas neregiams nesudaro tokių pačių galimybių kaip šios negalios neturintiems savo klientams, patarė tokios praktikos atsisakyti. "Hansabanko" daromi apribojimai neva pačių neregių labui akliesiems galutinai nusibodo praėjusį rudenį ir Lygių galimybių tarnybą jie apipylė skundais. Tarnyba ne juokais ėmėsi šio reikalo tyrimo: tarp jos ir "Hansabanko" vyko intensyvus susirašinėjimas, aiškinimasis. Viename iš tarnybai atsiųstų raštų "Hansabankas" pareiškė, kad esamos aklųjų klientų aptarnavimo praktikos nekeis tol, kol nebus peržiūrėtos atitinkamų teisės aktų nuostatos. Tarnyba tada užklausė, kokius, banko nuomone, įstatymus reikėtų peržiūrėti ir pakeisti. Tuo tąsyk mūsų straipsnis ir baigėsi. Čia prasideda antroji pasakojimo dalis. 

Jeigu klientas žinomas...  

AB "Hansabankas" atsakė operatyviai. Pirmiausia reikėtų pakeisti "Civilinio kodekso" 1.76 straipsnį. Koks gi tas straipsnis ir apie ką jame kalbama? 1.76 CK str. reglamentuoja, kaip turi būti sudaromi rašytinės formos sandoriai. Jame sakoma: "Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas (...)". Pats straipsnis dar šiek tiek ilgesnis, todėl viso jo necituosime. Mums šiame straipsnyje įdomiausia tai, kad jame nė vienu žodžiu neužsimenama, jog aklieji, net jeigu jie gali ir moka pasirašyti, yra priskirtini nemokančių ar negalinčių pasirašyti asmenų grupei. Tokios išvados, prielaidos ar užuominos šiame straipsnyje neįžvelgtų turbūt net pats priekabiausias teisininkas. Išvadą, kad aklieji priskirtini dėl fizinio trūkumo negalinčių pasirašyti asmenų kategorijai, remdamasis sava, tik jam vienam suprantama logika, padarė pats "Hansabankas". Kad minėtas straipsnis aklųjų nepriskiria negalinčių pasirašyti asmenų kategorijai, netiesiogiai liudytų ir faktas, kad kituose bankuose aklieji pasirašo patys, disponuoja savo lėšomis taip, kaip mano esant reikalinga.  

Nors "Hansabankas" iki šiol tvirtino, kad aklieji iš anksto priskirtini dėl fizinio trūkumo negalinčių pasirašyti asmenų grupei, vis dėlto naujose, nuo šių metų balandžio 2 d. įsigaliojusiose klientų aptarnavimo taisyklėse ši nuostata jau gerokai sušvelninta. Padarytas vienas gana svarbus pakeitimas: aklieji banko klientai skirstomi į tuos, kurie nemoka ar nenori pasirašyti ir į tuos, kurie moka ir gali šį veiksmą atlikti. Nemokantiems pasirašyti neregiams ir toliau taikomas tas pats dienos limitas - ne daugiau kaip 200 Lt. Mokantiems ir galintiems pasirašyti akliesiems parašo teisė neatimama, tačiau jų parašą (tiksliau, neregio atliekamo veiksmo tikrumą) savo parašais dar tvirtina du banko darbuotojai. Vienas iš jų - tuo metu vykdantis operaciją, antrasis - banko padalinio vadovas.  

Galima tokį banko žingsnį vertinti įvairiai, tačiau negalima nesutikti, kad tam tikrų nuolaidų padaryta, tam tikro judėjimo tarpusavio supratimo link esama. Tiesa, pati procedūra, kai tavo parašą dar turi patvirtinti du banko darbuotojai, - ne iš maloniųjų. Tuo šių eilučių autoriui teko įsitikinti pačiam: jautiesi kaip koks viešai rinkoje nuplakti išstatytas nusikaltėlis, kurio "nusikaltimą" dar turi įvertinti du nepriklausomi ekspertai. Todėl net ir šis lyg ir kompromisinis "Hansabanko" sprendimas daugelio neregių netenkina. Tačiau norėdami iki galo likti objektyvūs, visas neigiamas emocijas palikime už "Hansabanko" durų. Bene įdomiausia ir labiausiai nesuprantama tai, kad naujosiose taisyklėse esama gana keistų išlygų. Štai skaitome: "4.1.4. Jei klientas yra neregys, tačiau gali ir pageidauja dokumentus pasirašyti pats, jo pajamas į banko sąskaitą ir/ar išlaidas iš banko sąskaitos patvirtinančius dokumentus gali pasirašyti pats klientas, tačiau tame pačiame dokumente turi pasirašyti du banko darbuotojai (vienas iš jų - padalinio vadovas), kurie savo parašais patvirtintų kliento parašą bei dokumente nurodytos operacijos turinį. Aukščiau paminėtų operacijų, kurias patvirtinantys dokumentai pasirašomi šiame punkte nurodytu būdu, bendra suma negali viršyti 5 tūkst. Lt per dieną. Jeigu banko padalinio vadovas ar kitas klientą aptarnaujantis specialistas tokį klientą neregį žino bei tokio kliento ketinimai minėtiems banko darbuotojams nekelia jokių abejonių, bendra šiame punkte paminėtų būdu pasirašomų operacijų suma gali būti padidinta iki 10 tūkst. Lt per dieną. 

Banko darbuotojai šiame punkte nurodytais atvejais už klientą turi pasirašyti operacijos dokumente įrašydami tokį tekstą: "Patvirtinu, kad šiame dokumente nurodytas operacijos turinys atitinka nereginčio kliento žodžiu mano akivaizdoje bankui pateiktą nurodymą, šį dokumentą mano akivaizdoje savarankiškai pasirašė pats dokumente nurodytas klientas" ir nurodyti savo vardą, pavardę bei pasirašyti." 

Ką reiškia taisyklėse vartojamos sąvokos "žino", "nežino"? Banko darbuotojas neregį turi pažinti asmeniškai, būti su juo bent kartą bendravęs, gėręs kavos ar užtenka jį pažinti tik iš veido? Jeigu neregį penkis kartus aptarnavo vienas banko darbuotojas, o šeštą - kitas ir tas kitas jo nėra matęs akyse, ar toks banko klientas yra jau nežinomas ir todėl nekeliantis pasitikėjimo? Jeigu apie žmogų tenka spręsti "savas" jis ar "svetimas", ar ne objektyviau tai būtų daryti pagal kompiuteryje esančius įrašus, iš kurių kiekvienas operaciją atliekantis darbuotojas galėtų matyti ar dažnai neregys X arba Y lankosi banke ar konkrečiame jo poskyryje? Šiek tiek juokaujant, tačiau kartu ir visai rimtai galima sakyti, kad "Hansabankas" savo klientams neregiams pradėjo taikyti naktiniuose baruose taikomą "face control", kada apie kliento patikimumą ir lojalumą sprendžiama iš jo veido. 

Be abejo, egzistuoja ir tokia "logika", tačiau kažin ar solidžiam bankui ji pati tinkamiausia? Na, bet jeigu taip svarbu, pažįsta neregį banko darbuotoja ar nepažįsta, tuomet galbūt LASS filialams reikėtų pradėti rengti su "Hansabanko" damomis bendrus susipažinimo vakarėlius. Pabendrautų, susipažintų, pašoktų - kitą dieną mažiau problemų kiltų. Prieš pakviesdamas damą šokio, neregys pasisako savo vardą ir pavardę, žavi banko darbuotoja - savąją ir dar būtinai priduria, kuriame banko skyriuje ir kokiomis valandomis dirba... 

Be notaro vis tiek neišsiversite  

Bendri vakarėliai - pernelyg asmeniškas juos rengiančiųjų ir juose dalyvaujančiųjų reikalas, todėl šią veiklos sritį jiems ir palikime. Rengdami šį rašinį spaudai, "Hansabankui" uždavėme keletą papildomų klausimų. Mūsų nuomone, atsakymai pernelyg diplomatiški, aptakūs ir kažin ar aptariamoms problemoms suteiks daugiau aiškumo. Bet tai tik mūsų nuomonė ir nebūtinai ji turi būti teisinga! Į klausimus atsako "Hansabanko" skyrių tinklo departamento direktorė Odeta Čičkauskaitė (atsakymus spausdiname kiek sutrumpintus).  

- Naujosiose klientų aptarnavimo taisyklėse aptariami tik atvejai, kada neregys disponuoja savo sąskaitoje esančiais pinigais ir neaptariami kiti atvejai: pavyzdžiui, ar tokių pačių nuostatų bus laikomasi ir neregiams išduodant "kalbančius" kodų generatorius, banko korteles, sudarant kreditines sutartis ir pan.?  

- Vykdydamas savo veiklą ir vadovaudamasis LR Aukščiausiojo teismo praktika, "Hansabankas" privalo būti ypač atidus, rūpestingas, saugoti kliento, savo bei kitų asmenų interesus. Bankas siekia kuo geriau patenkinti klientų su regėjimo negalia poreikius, taip pat apsaugoti banko kliento turtą ir interesus, siekiant kuo veiksmingiau užtikrinti, kad tretieji asmenys neturėtų galimybių piktnaudžiauti aptarnaudami asmenį su regėjimo negalia. Kadangi šiuo metu nėra įstatymiškai patvirtinto mechanizmo, nustatančio, kaip įrodyti, kad išduodant PIN kodų generatorius, mokėjimo korteles ir sudarant kitas sutartis neregys susipažino ir sutiko su atitinkamos sutarties sąlygomis, bankas savo veikloje privalo į šį faktą atsižvelgti ir laikytis egzistuojančių teisės normų. Tad išduodant "kalbančius" kodų generatorius, banko korteles, sudarant kreditines sutartis banke ir toliau bus laikomasi iki šiol egzistavusios įprastos, galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančios tvarkos. 

- Klientų aptarnavimo taisyklėse kalbama apie tai, kad tuomet, kai banko darbuotojas ar padalinio vadovas pažįsta neregį ir jo valia atlikti sandorį nekelia abejonių, tai vieno sandorio metu leidžiama išsigryninti didesnę sumą nei tada, jeigu neregio šie darbuotojai nepažįsta. Ar teisiniu požiūriu tokia nuostata išlaiko kritiką? Kaip reikėtų suprasti pačią sąvoką "pažįsta"? Banko darbuotojas su klientu yra bendravęs asmeniškai, jį yra aptarnavęs ar tiesiog jį matęs banke? Kokią didesnę riziką prisiimtų bankas šią nuostatą pakeisdamas ir taikydamas visiems banko klientams neregiams tokias pačias taisykles (juk vis tiek jų parašas tvirtinamas dviejų darbuotojų parašais). Ar pagaliau negalima apie kliento patikimumą spręsti ne iš jo veido, bet pagal banko kompiuteryje esančius įrašus? O tai nesunkiai gali patikrinti bet kuris bet kurio banko skyriaus darbuotojas.  

- Banko klientų aptarnavimo taisyklėse numatyta, kad banko padalinyje žinomam neregiui klientui sudaroma galimybė vieno sandorio metu išsigryninti didesnę pinigų sumą. Žinomas klientas yra toks klientas, kuris atitinkamame banko poskyryje yra lankęsis ne vieną kartą ir kurį banko padalinio darbuotojai pažįsta - kitaip tariant, atitinkamas banko padalinys ir neregys klientas jau turi tam tikrą bendradarbiavimo istoriją, kuri ir lemia šiek tiek didesnį lankstumą su banko poskyryje žinomu klientu. 

- Visada iškyla ir iškils nestandartinių situacijų. Pvz., neregys gyvena Vilniuje, bet jo vardu kitame mieste perkamas butas ar kitoks turtas. Reikia sumokėti grynaisiais arba į kito žmogaus sąskaitą pervesti didesnę sumą pinigų. Tame mieste ir tame banko skyriuje niekas neregio nepažįsta - ką tokiu atveju reikėtų daryti, kad nekiltų problemų?  

- Bankas, išmokėdamas pinigines lėšas klientams, įskaitant ir asmenis, turinčius regėjimo sutrikimų, ir siekdamas užsitikrinti įrodymus, kad pinigus klientui išmokėjo ar kitą sandorį sudarė kliento nurodymu ir/ar kliento sutikimu, savo sandorius su klientais sudaro raštu. Tais atvejais, kai klientas negali pats pasirašyti, bankas, sudarydamas raštu sandorius su tokiu klientu, privalo vadovautis LR civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.76 straipsniu, pagal kurį už klientą gali pasirašyti kitas asmuo, tačiau tokio asmens parašo teisėtumas turi būti patvirtintas notaro ar kitų minėtame LR CK straipsnyje numatytų asmenų.  

Teisės aktų nustatyta tvarka, neregiams klientams suteikiama galimybė atlikti operacijas ir sudaryti sandorius per atstovą. Tačiau tokiu atveju kliento atstovui išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Bankas neturi teisės nustatyti kitokių reikalavimų kliento įgaliojimo formai (pvz., priimti žodinius įgaliojimus ar paprastos rašytinės formos įgaliojimus) ir/ar taikyti išimčių. Tad tam, kad ruošiantis atlikti didesnės sumos pinigų operaciją būtų išvengta papildomų rūpesčių, rekomenduojame klientams iš anksto apsilankyti pas notarą ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. 

- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai atsiųstame rašte teigiama, kad reikėtų keisti CK 1.76 str., tada neregiams, atėjusiems į banką, neiškiltų ar iškiltų mažiau problemų. Kaip jūsų nuomone, turėtų atrodyti šis CK straipsnis?  

- Rekomendavome, kad LR CK 1.76 straipsnis galėtų būti išdėstytas taip:  

"1.76 straipsnis. Rašytinės formos sandorių pasirašymas. 1. Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba komercinio banko sudaryta ne mažiau kaip dviejų banko darbuotojų komisija, kai sandorį su tokiu banku sudaro neregys ar kitas negalintis pasirašyti asmuo, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti".  

Bankas aptarnaudamas savo klientus privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais bei nustatyta tvarka aprobuota teismų praktika. Tad įstatymų leidėjui priėmus anksčiau nurodytą LR CK 1.76 straipsnio pakeitimą, bankas vadovautųsi LR CK įtvirtinta neregių sandorių sudarymo taisykle.  

Redakcijos prierašas. Pasakojimas ir šįsyk išėjo be pabaigos. Galimi du jos scenarijai: 1) susirenkame savo santaupas ir keliaujame į kitą banką; 2) priimame "Hansabanko" siūlomas žaidimo taisykles ir toliau liekame jo klientais. Liekame žinodami, kad ateityje, greičiausiai, niekas arba beveik niekas nesikeis.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]