VIRŠELIS

F. LIPPI. ŠV. LIUCIJA

Ypač populiarią Šv. Liucijos temą savo darbuose įamžino ir žymus italų ankstyvojo Renesanso Florencijos mokyklos tapytojas Fra Filipo Lippi (1406-1469). Šis dailininkas buvo karmelitų vienuolis. 1434-37 metais kūrė Paduvoje, nuo 1437 - Florencijoje. Nutapė monumentalių freskų Prato ir Spoleto katedrose. Jo freskos pasižymi ryškiu koloritu, ritmingomis linijomis, o figūrų judesiai harmoningi ir plastiški. Dailininkas mėgo tapyti nedideles poetiškas kompozicijas ir lyriškus madonų paveikslus ("Marijos vainikavimas", apie 1447; "Madona", 1452; "Kūdikėlio pagarbinimas", apie 1460; "Madona su kūdikėliu ir dviem angelais" ir kt.), kurie pasižymėjo subtilia tapysena ir sodriu koloritu. Jo kūryboje religinės temos neretai buvo traktuojamos pasaulietiškai. Būtent tokios tapybos pavyzdys yra freska "Šv. Liucija".  

Liucija - išmintinga mergaitė, laukusi savo sužadėtinio su žibintu rankose, už tikėjimą Kristumi buvo nukankinta Diokletiano laikais, 304 metais. Liucijos kultas greitai išplito, ir tikima, kad ji gydo ne tik fizinę, bet ir dvasinę neregystę. Yra tradicija Šv. Liucijos dieną duoti vaikams dovanų. XII ar XIII amžiuje vieno Sicilijos kaimo vaikus ištiko kažkokia epidemija, nuo kurios jie apako. Tėvai basi nuėję meldėsi prie Šv. Liucijos altoriaus kartu su vaikais, kuriems pažadėję, kad grįžę iš bažnyčios ras kurpes, pilnas dovanų. Liucija juos ne tik išgydė, bet ir pasirūpino, kad tėvų pažadas būtų ištesėtas. Nuo tada ši tradicija gyvuoja daugelyje šalių.  

F. Lippi freskoje Šv. Liucija pavaizduota su raudonu apsiaustu. Tai akcentuoja mergelės pralietą kraują. Ištiestoje į priekį rankoje Liucija laiko degančią žvakę. Krikščionybės simbolikoje žvakė plačiąja prasme simbolizuoja šviesą ir tikėjimą. Kartu tai žmogaus sielos simbolis. Mergelės kakle styro kankinimo ir egzekucijos priemonė - durklas. Kaip ir deganti žvakė, taip ir durklas, o neretai ant padėklo pavaizduotos akys, yra Šv. Liucijos atributai. Freska įrėminta ovalo formos papuoštu aukso žvaigždėmis mėlyno fono rėme simbolizuoja dangų. 

Šis meno šedevras saugomas Operos muziejuje, Prate (Italija). 

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]