NEREGIAI UŽSIENYJE

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

DRAUGIŠKAS MEGAPOLIS

Per daugiau nei dešimt darbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje metų ir rašydama įvairius darbus, nuolat susidurdavau su santrumpa RNIB (Royal National Institute for Blind People - Karališkasis nacionalinis aklųjų institutas), informacija apie šio instituto veiklą, įvairius produktus ir paslaugas. RNIB - viena didžiausių ir geriausių aklaisiais besirūpinančių institucijų pasaulyje. Jam priklauso ir NLB (National Library for the Blind - Nacionalinė aklųjų biblioteka).  

Tad, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba maloniai pasiūlė pasirinkti, kokios užsienio aklųjų institucijos veikla labiausiai domina, nedvejodama pasirinkau RNIB ir NLB. LASS CT vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė nedelsdama ėmėsi organizuoti kelionę, ir vasario 18 dieną jau keliavome į Londoną.  

Pažintį su RNIB pradėjome nuo garsinių knygų studijų, kurios įsikūrusios Londone, Kemdene (Camden), kuriame, beje, neseniai kilęs gaisras rodytas ir per mūsų televizijų žinių programas. Studijų vadovas Daryl Chapman papasakojo apie šio RNIB padalinio, kuriame veikia 7 studijos, veiklą. Profesionalūs aktoriai ir savanoriai čia įskaito garsines knygas, parengiamas garso įrašas - tai atliekama kompiuteriais, taip pat, kaip ir mūsų, Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Tada įrašas verčiamas į DAISY formatą. Priklausomai nuo įrašo trukmės, šis procesas užtrunka apie pusę dienos. Didžiojoje Britanijoje naudojamas tik DAISY formatas. Garsinių knygų DAISY failai elektroniniu paštu siunčiami į RNIB padalinį, esantį Pyterboro (Peterborough) mieste. Ten knygos įrašomos į kompaktines plokšteles, sudedamos į specialius vokelius ir siunčiamos skaitytojams. Daryl pademonstruoja Plextalk - aparatus, skirtus DAISY formato knygoms skaityti. Nuo pirmojo varianto, kurį į Lietuvos aklųjų bibliotekoje 1997 m. vykusią tarptautinę konferenciją atvežė švedas DAISY kūrėjas Kjell Hanson, Plextalk pastebimai patobulėjo - šiuo metu naudojama jau trečia jo modifikacija. Tačiau pagrindinė DAISY formato garsinių knygų ir jų skaitymo aparatų savybė išliko - paieškos pagal skyrius, pastraipas ir net frazes galimybė, taip pat galimybė įrašyti savo pastabas ir atžymas. Pastebėjome, kad mums demonstruotame įraše diktorius skaito dramatiškai, ir pasiteiravome, ar šitaip nepateikiama skaitytojams sava interpretacija? Lietuvoje laikomasi neutralaus skaitymo nuostatų. D. Chapman atsakė, jog jie gauna kontraversiškų skaitytojų atsiliepimų: vieni dėkoja už neutralų skaitymą, kiti - už skaitymą su intonacija. Tačiau, jei diktorius pernelyg įsijaučia skaitydamas, operatorius duoda jam pastabą skaityti neutraliau. 

RNIB centrinėje būstinėje, įsikūrusioje Judd gatvėje, galima susipažinti su įvairiausiomis kompensacinėmis priemonėmis, jas išbandyti ir įsigyti. Čia aktyviai lankosi regos sutrikimų turintys žmonės, kai kurie iš jų ateina su šunimis vedliais. Aklieji mokosi naudotis kompiuteriais su kompensacinėmis technologijomis, didinimo programomis, taip pat - taksofonais ir kitokiais prietaisais. Didinimo programą išbandėme ir mes - puiku ja pasinaudoti ir reginčiajam, jei tekstas išspausdintas labai smulkiu šriftu - kaip mūsų turimas miesto planas. Yra demonstracinė virtuvė su visa įranga ir įrankiais. Čia aklasis gali išmokti naudotis virykle, svarstyklėmis, įvairiais indais ir įrankiais, orientuotis virtuvės erdvėje. RNIB galima įsigyti žaislų, tinkamų įvairaus amžiaus akliems vaikams. Suaugusieji gali nusipirkti kortas brailio raštu, reljefinius domino ir kitų žaidimų. Taip pat čia galima įsigyti ir RNIB leidinių. Parduodamos ir taktilinės - liečiamosios knygelės mažiems neregiams vaikams. Malonu ant kai kurių iš jų buvo pastebėti Marion Ripley pavardę - Marion kartu su kolege iš Suomijos Lietuvos aklųjų bibliotekoje vedė tarptautinį seminarą "Tiflografika aklųjų bibliotekose". Gausu informacijos, išspausdintos padidintu šriftu: įvairių RNIB bukletų, lankstinukų, brošiūrų, produkcijos katalogų.  

Netrukus susitinkame su J. Whitehead, kuri dirba RNIB išteklių centre. Guvi silpnaregė moteris mums išsamiai pristato garsinio aprašymo (Audio Description - AD) programą, skirtą televizijai: filmams, įvairioms laidoms ir programoms. Jill teigia, kad naujos kartos televizoriai jau yra pritaikyti šiai programai. Vartotojams, turintiems senesnius televizorius ir norintiems naudotis AD, tektų įsigyti papildomą prietaisą. Programos esmė - akliesiems žiūrovams pasakojama, kas vyksta ekrane. Jill šypsosi, kad RNIB gauna daugybę teigiamų atsiliepimų ne tik iš sutrikusios regos vartotojų, bet ir iš reginčiųjų - programos padeda atkreipti dėmesį į įvairius aspektus, kurių patys gal net ir nepastebėtų. J. Whitehead teigimu, su garsiniu aprašymu Didžiojoje Britanijoje išeina kol kas tik apie 10 procentų televizijos programų. 

Jill pakeičia nuorodų bibliotekos (Research Library - LAB tiflotyros skyriaus atitikmuo) bibliotekininkas Robert Saggers, kuris papasakoja apie šios bibliotekos veiklą, domisi LAB veikla.  

Kitą dieną vykstame į Peterborough. Keliauti traukiniu iš Londono į šį miestą tenka 50 minučių. RNIB Peterborough padalinyje praleidžiame labai intensyvią dieną, susitinkame su daugeliu darbuotojų. Prieigos ir inovacijų grupės direktorius Stephen King pasakoja apie pokyčius RNIB veikloje - visų pirma, patį padalinio perkėlimą iš Londono į Peterborough. Tai susiję su finansinėmis priežastimis - pastato Londone išlaikymas labai brangus. Pokyčiai buvo skausmingi personalui - padalinyje iš 80 darbuotojų vienu metu buvo likę tik 8. S. King mini įspūdingus skaičius - RNIB turi 45 tūkstančius vartotojų, kasdien čia išleidžiama 8 - 13 tūkst. knygų kopijų... Nauja mums tai, kad RNIB leidžia knygas, kurias parduoda savo akliesiems skaitytojams. Išgirdęs mūsų abejones, S. King sako, jog yra leidinių, kuriuos aklieji skaitytojai nori turėti savo lentynoje, - mėgstami grožinės literatūros kūriniai, medicinos patarimai, kulinarijos receptai ir pan. Lietuvoje tokią komerciją draudžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kurio laikydamiesi, LAB ir kiti leidėjai gali leisti literatūrą alternatyviais formatais tik nekomerciniais tikslais. Kol kas nejuntame ir didelio poreikio - vienas kitas aklasis skaitytojas paprašo išspausdinti brailio raštu ar įgarsinti jam reikalingą tekstą.  

Kadangi LAB galvojama apie garsinių knygų duomenų bazės kūrimą, domimės, ar anglų kolegos neturi panašaus projekto. Nors visos sąlygos teikti tokias paslaugas RNIB yra, tačiau virtualiai aptarnauti savo skaitytojų, bent jau artimiausiu metu, RNIB neketina - viena vertus, dėl autorių teisių, kurios Didžiojoje Britanijoje yra skrupulingai saugomos, kita vertus, didelė dalis RNIB vartotojų yra vyresnio amžiaus žmonės, nemokantys naudotis kompiuteriais. Skaitytojas, gavęs iš RNIB knygą, perskaitęs ją turi grąžinti į RNIB, kur ji paprasčiausiai sunaikinama. Jei skaitytojas bandytų knygą kam nors persiųsti (tai būtų nelegalu), būtų nustatyta, kad būtent tas skaitytojas padarė šį nusižengimą. 

Mus visada stebino vakarietiškas aklųjų skaitytojų aptarnavimo modelis: skaitytojai neina į biblioteką, o gauna knygas paštu. Tačiau tiesioginį sutrikusios regos skaitytojų bendravimą su personalu kompensuoja pokalbiai telefonu. 50 darbuotojų nuolat pasiruošę atsiliepti į daugybę vartotojų skambučių. Žmonės skambina įvairiausiais tikslais - ir sužinoti įvairią informaciją, ir pareikšti savo nuomonę apie akliesiems pritaikytus produktus ir paslaugas, pateikti pasiūlymų, ir tiesiog pabendrauti. Darbuotojai tokiam darbui rengiami tris mėnesius - tai gana įtemptas ir daug žinių reikalaujantis darbas. Skambučių iš tikrųjų labai daug, pasitaiko ir klientų, su kuriais itin nelengva bendrauti.  

Leidybos mastai RNIB yra iš tikrųjų milžiniški. Vadybininkas Simon Thompson teigia, kad RNIB - didžiausias leidėjas brailio raštu pasaulyje. Ir tuo tikrai galima patikėti, esant didžiuliame plote, kurį užima brailio rašto spaustuvės įrengimai, ir matant didžiulius produkcijos kiekius. Garsinės knygos, išleistos per dieną, užpildo didžiulį konteinerį. Kitame - specialūs vokeliai, į kuriuos sudedamos išsiųsti paruoštos kompaktinės plokštelės. Kasdien RNIB išsiunčia po konteinerį vien garsinių knygų!  

Kalbamės su daugeliu RNIB darbuotojų, domimės knygų atranka garsinimui, katalogavimu, leidybos procesais, įranga... Teko pastebėti, kad leidybiniuose RNIB padaliniuose dirba ir nemažai sutrikusios regos darbuotojų - taip pat, kaip ir LAB. 

Bendravome su produktų ir publikacijų skyriaus vadovu John Godberiu. "Pasigirsta nuomonių, kad brailio raštas yra senamadis," - sako John. - Tada aš sakau, kad senamadės yra ir spausdintos reginčiųjų raštu knygos". J. Godber domisi sutrikusios regos skaitytojų aptarnavimu Lietuvoje, LAB leidybine veikla, aklųjų situacija mūsų šalyje. Pademonstruoja mums virtualią paieškos sistemą, kurioje sutrikusios regos vartotojas, kaip ir pats John, gali rasti jį dominančią literatūrą, nežinodamas jokių tikslių knygos duomenų. Lietuvoje, naudojantis LIBIS sistema, reikia žinoti bent vieną tikslų požymį - autoriaus pavardę, knygos pavadinimą, leidyklą ar pan. RNIB sistema vykdo paiešką tiesiog pagal temą. Mums pasiūlius "history of London", sistema pateikia 48 nuorodų sąrašą.  

Grįžę į Londoną, susitinkame su Nacionalinės aklųjų bibliotekos (NLB) direktore Helen Brazier. NLB dabar patiria sudėtingą permainų laikotarpį. Susijungus dviems aklųjų bibliotekoms, kyla įvairių problemų. Biblioteka priklauso ir yra išlaikoma RNIB. Numatytas jos ateinančių trejų metų finansinis planas. Pats RNIB negauna jokio valstybinio finansavimo. Finansavimas "ateina" iš įvairių fondų, rėmėjų, vartotojų mokesčių ir komercinės veiklos. 

Helen nuoširdžiai palinki Lietuvos aklųjų bibliotekai įstoti į IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija) aklųjų bibliotekų sekciją.  

Londonas mums pasirodė labai draugiškas miestas - tiek londoniečiams, tiek atvykėliams. Draugiškas jis ir akliesiems - daugumoje rajonų iškloti reljefinių plytelių takai. Metro, skelbiant sustojimą, pasakoma ir daugiau informacijos, pvz.: čia išeisite į tokias gatves / muziejus ir pan. Kings Cross sustojime paskelbiama: čia - į Karališkąjį nacionalinį aklųjų institutą.  

Į ką Londone atkreiptų dėmesį bet kuris bibliotekininkas - londoniečiai skaito. Visas peronas, laukiant metro - vien tik išskleisti laikraščiai. Pats metro taip pat pilnas skaitančių žmonių. 

Eidamos į RNIB centrinę būstinę Judd gatvėje, praėjome naująjį Britų bibliotekos pastatą. Jis - tikras traukos centras. Į biblioteką traukia būriai jaunų žmonių. Kiemelis pilnas lauko baldų - staliukų ir kėdžių, ir nors tą dieną pūtė žvarbokas vėjelis, ten sėdėjo ir bendravo jauni žmonės. Žvilgtelėjome į bibliotekos vidų - balto marmuro laiptai taip ir traukia lipti aukštyn. Labai norėtųsi, kad ir Lietuvos bibliotekos taptų tokiais traukos centrais. 

Viešnagė buvo iš tikrųjų naudinga, labai įdomi ir reikalinga. Anglų kolegos mielai dalijosi patirtimi, suteikė daug informacijos, buvo labai paslaugūs ir malonūs. Tikimės, kad užsimezgę ryšiai tęsis ir toliau, ketiname konsultuotis su kolegomis ir perimti inovatyvią jų patirtį.  

Besidomintiems RNIB veikla siūlau panaršyti RNIB tinklalapyje: www.rnib.org.uk. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]