GYVENIMO AKTUALIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

PAŠTO PASLAUGOS PAKIBO ANT PLAUKO


2008 metų sausio 31 diena buvo labai nesėkminga Europos akliesiems ir silpnaregiams. Tą dieną Europos Parlamentas balsavo už visų pašto paslaugų direktyvą, kuri visiškai atvers pašto rinką konkurencijai. Europos Parlamentas atmetė Europos aklųjų sąjungos pataisą, kuri būtų garantavusi, kad konkurencingoje ir liberalizuotoje rinkoje ES šalys užtikrins nemokamas pašto paslaugas akliesiems ir silpnaregiams.  

Pašto rinkos liberalizavimas Europos Sąjungos šalyse yra prasidėjęs jau senokai. Pirmoji direktyva pasirodė dar 1997 metais, antroji - 2002 metais, o visiškam rinkos liberalizavimui buvo nustatytas 2009 metų terminas, nors vėliau Europos Parlamente buvo rastas kompromisas - senosiose ES šalyse pašto paslaugos turės būti liberalizuotos vėliausiai nuo 2010 gruodžio 31 d., o 2004 metais į ES įstojusios valstybės - nuo 2012 m. gruodžio 31 dienos.  

Europos aklųjų sąjunga (EAS), pasitelkusi visas jai priklausančias nacionalines organizacijas, gana aktyviai kovojo už nemokamų pašto paslaugų išsaugojimą. Buvo parengta išsami informacija, susisiekta su europarlamentarais, parengti kreipimosi laiškai didžiausioms EP frakcijoms. Ir iš tiesų yra ko nerimauti. Anksčiau, prieš liberalizuojant pašto rinką, nemokamas pašto paslaugas teikė monopoliniai pašto operatoriai. Jiems nekildavo didesnių finansinių sunkumų akliesiems teikti nemokamas paslaugas. Dabar gi, monopolijoms išnykus, situacija keičiasi. Akivaizdi tiesa, kad didėjant konkurencijai, visad stengiamasi mažinti išlaidas, o lengvatos dingsta. 2007 metais Lietuvos pašto ir siuntinių rinkoje veikė net 78 įmonės, iš jų vienuolika turėjo leidimus teikti pašto paslaugas. Ir iš tiesų mažos įmonės turi daug mažiau galimybių teikti lengvatas, jei jos nėra kompensuojamos valstybės. 

Sekograma. Sergejaus MECHO iliustracijaEAS atstovams, gynusiems būtinybę apsaugoti nemokamas pašto paslaugas akliesiems per direktyvą, dažnai buvo priekaištaujama, kad reikalavimas yra daugiau emocinis, kad iš tiesų problemos nėra ir, kad klausimai vienaip ar kitaip palankiai sprendžiami visose šalyse. Iš tiesų patirtis rodo ką kita, ir nuogąstaujama ne veltui. Štai kai Naujojoje Zelandijoje pašto rinka buvo atverta visiškai konkurencijai, Naujosios Zelandijos paštas pareiškė, kad nemokamas paštas akliesiems buvo viena iš "labdaros" formų Naujosios Zelandijos aklųjų organizacijai ir ta parama kiekvienais metais buvo įvertinta 500 000 JAV dolerių per metus. Jie grasinosi tokią labdarą nutraukti iki 2000 metų, nors vėliau ją pratęsė iki 2003 metų. Vėliau šį reikalą ėmė reguliuoti vyriausybė, kuri priėmė įstatymą, reguliuojantį nemokamas pašto paslaugas akliesiems, o paslaugoms kompensuoti pašto paslaugų teikėjams įsteigė atskirą fondą. Ar visos ES šalys sugebės taip sėkmingai išspręsti analogišką problemą, jei tokia iškiltų, kaip tai padarė Naujoji Zelandija? Būtent dėl to buvo kovojama, kad naujojoje pašto paslaugų direktyvoje būtų straipsnis, kalbantis apie privalomas nemokamas pašto paslaugas akliesiems. 

Daugelyje šalių nacionalinės aklųjų bibliotekos yra vienintelės įstaigos, galinčios naudotis nemokamomis pašto paslaugomis, ir be jų negalėtų išgyventi. Pavyzdžiui, Nacionalinė Anglijos aklųjų biblioteka yra paskaičiavusi, kad jeigu ji nebūtų atleista nuo pašto paslaugų mokesčio, tai garsinėms ir knygoms brailio raštu akliesiems ir silpnaregiams siųsti kiekvienais metais turėtų išleisti nuo dviejų iki trijų milijonų svarų sterlingų - sumos, kurios niekaip negalėtų surinkti pati. 

Tikriausiai skaitytojas gali pasiteirauti, ką gi veikė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga žinodama šias problemas. Žinoma, nelikome nuošalyje, nes be įsipareigojimų Lietuvos akliesiems, turime įsipareigojimų ir tarptautinei aklųjų bendruomenei. Dar Europos Komisijai rengiant direktyvą, LASS oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Petrą Čėsną (Lietuvos paštas yra šios ministerijos dispozicijoje), kad jis palaikytų EAS siūlymus dėl nemokamų pašto paslaugų akliesiems. Gavome oficialų atsakymą, kad Lietuva pritaria šiai idėjai. Deja, Europos Parlamentas pirmojo svarstymo metu 2007 rudenį atmetė EAS pataisas. Sausio pabaigoje iš Europos aklųjų sąjungos buvo gauta informacija, kad 2008 m. sausio 31 dieną Europos Parlamentas vėl balsuos už pašto paslaugų direktyvą. Šį kartą dauguma šalių padarė viską, t.y. susisiekė su savo šalių parlamentarais ir prašė balsuoti už pataisas, garantuojančias nemokamų pašto paslaugų išlaikymą. LASS taip pat kreipėsi į visus 13 Lietuvos europarlamentarų, prašydama balsuoti už mums naudingą pataisą.  

Mes nežinome, kaip balsavo mūsų europarlamentarai, bet tikimės, kad už mums palankų variantą. Žinoma tik tiek, kad per antrąjį balsavimą tokių žmonių buvo daug daugiau, nors jų balsų ir neužteko, kad direktyvoje atsirastų straipsnis, užtikrinantis nemokamas pašto paslaugas akliesiems. Itin nejaukiai jaučiasi Vokietijos aklųjų sąjunga, nes būtent vokietis M. Ferber, pranešėjas šiuo klausimu, labai kategoriškai pasisakė prieš aklųjų išskyrimą. Vokietijos aklųjų sąjunga, beje, išsiuntė jam "gėdos" laišką. 

Tai, kad direktyva mums nepalanki, nereiškia, kad Lietuvos aklieji tikrai neteks nemokamų pašto paslaugų. Tik bus daug sunkiau jas apginti Lietuvoje, kai ateis laikas. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]