TIFLOLOGIJA

Audronė BAKŪNAITĖ

MAŽINA ILIUSTRUOTŲ KNYGŲ STYGIŲ

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje akliems ir silpnaregiams vaikams nepaprastai trūksta reljefiškai iliustruotų knygų. Svarbiausia priežastis - didelė tokių knygų kaina ir žinių stoka, kaip jas gaminti. Tarptautinis "Tiflo-taktus" projektas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aklųjų biblioteka, siekė patenkinti išaugusį sutrikusio regėjimo vaikų poreikį reljefiškai iliustruotoms - taktilinėms - knygoms.  

Norint suprasti, kodėl taktilinių knygų Lietuvoje trūksta, reikėtų papasakoti apie sunkią padėtį, į kurią pateko knygų neregiams leidyba po 1990 metų. 1991 m. pabaigoje uždarius LAD leidyklą, vadovėlių brailio raštu leidybą perėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC), grožinės literatūros knygų - "Brailio spauda" ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Grožinių knygų su reljefinėmis iliustracijomis leidyba Lietuvoje buvo atgaivinta 2000 metais tuometinės UAB "Brailio spauda" pastangomis.  

Kadangi cinkografijos metodas iliustracijoms gaminti brangus, buvo pasirinktas pigesnis būdas - spausdinti taškines iliustracijas brailio popieriuje. Šiuo metodu 2000 - 2002 metais UAB "Brailio spauda", remiant Korėjos Samsung fondui, išleido keturias knygas su taškinėmis iliustracijomis, jų autorius - Vytautas Gendvilas: "Mano skaitymėliai" (2000); Janošo "Panama labai graži" (2000); Josefo Čapeko "Apie šuniuką ir katytę" (2001, 14 reljef. iliustr.); Margarita, pasakos "Stebuklai žaliam darže" (2002, 15 reljef. iliustr.) (LAB katalogas). 

Dar vieną eilėraščių knygelę vaikams brailio raštu su taškinėmis iliustracijomis 2006 m. išleido Lietuvos aklųjų biblioteka - Zenės Sadauskaitės "Vaikystė svajonėmis žydi" (2006, 5 reljef. iliustr., aut. V. Gendvilas, tir. 25 egz.). 2007 m. kovo mėn. "Litexpo" parodų centre vykusioje Vilniaus knygų mugėje buvo surengta pirmoji personalinė V. Gendvilo taktilinių iliustracijų paroda. Taškines iliustracijas dabar piešti gali kiekvienas, naudodamasis nemokama kompiuterine programa "BrlPaint", kurią sukūrė VšĮ "Brailio spauda" techninis redaktorius Sergejus Mechas. "BrlPaint" skelbiama LASS internetinėje svetainėje http://www.lass.lt/soft/brlpaint_lt.htm. Tereikia rasti brailio popieriaus ir spausdintuvą! 

Kitu reljefinių iliustracijų gamybos metodu - ant terminio popieriaus - 2002 m. UAB "Brailio spauda" išleido dvi knygeles - "Gyvoji gamta" (16 reljef. iliustr. lapų) ir Otfriedo Preussler'io "Vaiduokliukas" (2004, reljef. iliustr. Audronės Gendvilienės). Lietuvos aklųjų biblioteka 2006 m. taip pat išbandė terminį popierių ir išleido Dalios Milukaitės-Buragienės knygelę "Medžių abėcėlė: eilėraščiai vaikams" (2007, 5 reljef. iliustr.; iliustr. autorė Mira Genė Giedrienė; tir. 17 egz.). Nepaisant šių kelių leidinių, Lietuvos sutrikusio regėjimo vaikams nepaprastai trūksta reljefiškai iliustruotų knygų.  

"Tiflo-taktus" trejų metų (2005-2007) projektas (žr. www.tactus.org), iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos "Kultūra-2000" programos, skirtas pagyvinti reljefiškai iliustruotų knygų, skirtų akliems ir silpnaregiams vaikams, leidybą Europos šalyse. Tokį pavadinimą sugalvojo ir patį projektą parengė Filipas Klodė (Philippe Claudet) - Prancūzijos Dižono mieste veikiančios taktilinių knygų leidyklos "Svajojantys pirštai" direktorius. Taktilinė knyga - tai beveik vien iš reljefinių iliustracijų sudaryta knyga, kur tekstui - brailio raštu ir stambiu šriftu - skiriama labai mažai vietos. 

2004 metais rengdamas "Tiflo-taktus" projektą, F. Klodė kvietė Lietuvos aklųjų biblioteką jame dalyvauti. Tačiau pagal ES "Kultūra 2000" programos reikalavimus reikėjo įmokėti 5 proc. nuo projekte numatytos sumos. Tai tikrai buvo pernelyg griežtas ES reikalavimas, kadangi tokią sumą galėjo mokėti tik turtingų Europos šalių, bet ne Rytų Europos valstybių aklųjų organizacijos. Taip ir atsitiko: iš pradžių projekte dalyvavo aklųjų mokyklų, leidyklų, draugijų, bibliotekų atstovai iš keturių šalių - Britanijos, Prancūzijos, Suomijos ir Vokietijos, vėliau prisijungė Belgijos, Čekijos, Italijos, Olandijos ir Lenkijos organizacijos. 2007 metais dalyvauti "Tiflo-taktus" renginiuose buvo pakviestos Estija ir Lietuva asocijuotų narių teisėmis, be finansinio įnašo. 

Svarbiausias "Tiflo-taktus" projekto tikslas - aprūpinti Europos šalių aklus ir silpnaregius vaikus reljefiškai iliustruotomis knygomis. Todėl kasmet skebiamas taktilinių knygų konkursas. Iš pristatytų knygų atrenkamos dvi ir išspausdinamos apie 500 egzempliorių tiražu. Konkurso knygos skirstomos į dvi kategorijas - laisva tema ir atskleidžiančias šalies kultūrinį paveldą. Knygų, apdovanotų pagrindiniu prizu, autoriai gauna 600 eurų premiją. Tiražuojant knygą, jos tekstas išverčiamas į kalbas tų šalių, kurios dalyvauja projekte: anglų, prancūzų, suomių, vokiečių ir t.t. Kiekviena šalis užsisako, kiek egzempliorių ji pageidaus įsigyti, ir nuperka jai skirtą tiražą maždaug po 20 eurų už knygą. 

Kitas ne mažiau svarbus "Tiflo-taktus" projekto tikslas - keistis idėjomis ir patirtimi, siekiant gerinti reljefinių iliustracijų kokybę. Todėl taktilinių knygų leidybos ekspertai rengia seminarus, kuriuose nagrinėja reljefinių iliustracijų gamybos ir kokybės klausimus. 2005 m. birželio 5-7 dienomis "Tiflo-taktus" seminare Prahoje dalyvavo LAB darbuotojos Ina Praprovienė ir Stasė Ingaunytė. 2007 m. Erfurte birželio 6-7 d. vyko kitas "Tiflo-taktus" projekto dalyvių seminaras, į kurį Lietuvos atstovai nenuvyko, tačiau organizatorių pageidavimu buvo nusiųstas A. Gendvilienės pranešimas "Tiflografikos raida Lietuvoje". Kitas toks seminaras vyks Rumunijoje, jame pranešimą skaitys Filipas Klodė ir Klodetė Krėmer iš Prancūzijos. 

2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos aklųjų biblioteka surengė tarptautinį seminarą "Tiflografika aklųjų bibliotekose", kur pranešimus perskaitė "Tiflo-taktus" projekto dalyvės Mariona Ripli iš "Clear Vision Project" (Britanija), ir Paivi Voutilainen iš Celia aklųjų bibliotekos (Suomija). Pranešėjos atsivežė parodyti taktilinių knygų, todėl bibliotekos skaitykloje buvo surengta gausi taktilinių knygų paroda, į kurią darniai įsiliejo ir lietuviškajam konkursui pristatytos taktilinės knygos. Siekdama sudominti Lietuvos žmones šiomis knygomis, supažindinti su jų gamybos technologija ir pasiekti, kad tokių knygų šalies neregiai vaikai turėtų daugiau, 2006 m. rudenį LAB atskiru leidiniu lietuvių ir anglų kalbomis išleido seminaro "Tiflografika aklųjų bibliotekose" medžiagą.  

Laikydamasi "Tiflo-taktus" projekto nuostatų, Lietuvos aklųjų biblioteka paskelbė ir surengė du taktilinių knygų konkursus. Pirmąjį konkursą biblioteka paskelbė 2005 m. rudenį. 2006 m. balandžio 10 d. komisija iš pristatytų 11 taktilinių knygelių atrinko geriausias, kurios buvo apdovanotos piniginėmis premijomis. Pirmąja premija apdovanotos dvi knygos - Ingos Praprovaitės "Marmelado skonis" ir B. Grincevičiūtės memorialinio buto - muziejaus "Beatričės namai" autorių kolektyvo dviejų dalių taktilinė knyga su kompaktinėmis plokštelėmis "Padainuok man apie aveles". Antrasis taktilinių knygų konkursas paskelbtas 2007 m. birželio mėnesį LAB interneto svetainėje http://labiblioteka.lt. Matyt, todėl, kad nebuvo pažadėta piniginių premijų, o galbūt todėl, kad konkursui knygutes reikėjo gaminti vasarą, rugsėjo 15 dieną konkursui tebuvo pristatyta vienintelė taktilinė knygutė - LASUC technologijų mokytojos Giedrės Rečiūnienės skiautinių technika pasiūta knygutė "Geležinis vilkas". G. Rečiūnienės išpopuliarinta skiautinių technika pasiūtų knygų paroda šių metų vasarą vyko Aklųjų bibliotekos skaitykloje. 

Knygutę "Geležinis vilkas" LAB pristatė "Tiflo-taktus" konkursui, kuris vyko Dižone 2007 m. lapkričio 8-10 dienomis. Be galimybės siųsti knygutę į konkursą, Lietuvos ir Estijos atstovai buvo pakviesti šiame konkurse teisėjauti. Lietuvai atstovavo "Tiflo-taktus" projekto Lietuvoje koordinatorė A. Gendvilienė ir tiflopedagogė G. Rečiūnienė. Tačiau organizatoriai neįspėjo, kad konkursui pristatytų knygų autoriai negalės būti teisėjai, ir abiejų šalių atstovės atsidūrė keblioje padėtyje - į Dižoną atvyko po vieną žmogų, kuris buvo drauge ir teisėjas, ir autorius. Komisijos pirmininkė K. Krėmer pasiūlė kompromisą - tegul lietuviai ir estai nebalsuoja už savo šalies knygą. Tačiau taip pataisius konkurso nuostatus, lietuviškoji ir kelios estiškos knygos surinko mažiau balsų.  

Konkursui buvo pristatytos 68 taktilinės knygos, jų kokybė - labai nevienoda. Daugiausia buvo ant kartono lapų koliažo būdu pagamintų iliustracijų, kurios buvo įrištos metalinėmis arba plastmasinėmis šukomis. Kitos knygos, daugiausia suomiškos, estiškos ir mūsų lietuviškoji, buvo tekstilinės knygos - tai ilgaamžės, tvirtos knygos, kurias netgi galima skalbti. Knygas atrinkti reikėjo remiantis keletu kriterijų: ar reljefinės iliustracijos tinka tiražuoti, ar jų reljefas pakankamai raiškus, ar tekstas yra brailio ir reginčiųjų padidintu šriftu, ar iliustracijos yra kontrastingos - tinkamos silpnaregiams.  

Konkursas vyko šešiais etapais. Iš pradžių, norint sumažinti komisijai teksiantį darbo krūvį, kiekvienos šalies teisėjai turėjo patys atrinkti knygas, kurias norėtų teikti konkursui. Taigi konkurse liko 36 knygos. Iš tų 36 atviru balsavimu reikėjo atrinkti konkurso kriterijus atitinkančias kokybiškas knygas. Įdomu tai, kad po šio turo iškrito tik viena knyga. Trečiajame ture iš likusių 35 turėjome atrinkti penkias pačias geriausias, tarp kurių turėjo būti viena kultūrinį paveldą atspindinti knyga. Regintieji teisėjai užsidėjo tamsius akinius, kad suprastų, ar knyga tinkama neregiams skaitytojams. Taip buvo atrinkta 20 knygų. Ketvirtajame etape iš tų dvidešimties reikėjo atrinkti tris, iš jų vieną - kultūrinio paveldo knygą. Buvo atrinktos 9 knygos, iš jų buvo trys, priklausančios kultūriniam paveldui.  

Penktąjį ir šeštąjį etapą galima būtų pavadinti konkurso finalu. Slaptu balsavimu iš trijų kultūrinio paveldo kategorijos knygų daugiausia balsų surinko britės Siuzanos Filips knyga "Džekas ir pupa". Ji apdovanota prizu kultūrinio paveldo kategorijoje. O šeštajame etape slaptu balsavimu teisėjai atrinko dvi geriausias knygas. Daugiausia balsų surinkusiai italų autoriaus Mauro Evangelistos knygai "Akmens širdis" ("Cuore di Pietra") skirtas pagrindinis prizas. Joje pasakojama, ką jaučia akmuo skulptoriaus rankose. O estės Lisos Raudsep knygai "Juustujaht" apie pelytę ir sūrį skirtas specialusis prizas. Ji nebus tiražuojama, kadangi yra pernelyg sudėtinga. Kiekviename knygos puslapyje yra iškirsta anga, per kurią pelytė turi išlįsti į kitą puslapį. Pelytė patiria įvairių nuotykių, kol paskutiniame puslapyje aptinka spintelėje paslėptą sūrį. 

Labai norisi tikėtis, kad gelbstint "Tiflo-taktus" projektui ir Lietuvoje atsiras daugiau reljefiškai iliustruotų knygų, padedančių užpildyti mažų aklų ir silpnaregių vaikų žinių spragas apie pasaulį. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]