LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI - 80

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

PASIRUOŠIMAI: 1927 METŲ KRONIKA


Esame Lietuvos aklųjų organizuoto švietimo išvakarėse: 

2008 metais vasario 27 d. minėsime šio įvykio 80-metį. Niekas prieš 80 metų staiga neatsirado - buvo sudėtingas pasiruošimo laikas, trukęs aštuonetą mėnesių. Sklaidydami ano meto dokumentus, sudarėme pasiruošimo steigti aklųjų institutą 1927 metų kroniką. Tie metai nėra detaliau aptarti, todėl ne vienam kyla klausimas dėl dviejų datų: 1927 m. lapkričio 15 d. aklųjų instituto įsteigimas, o švietimo pradžia laikoma 1928 m. vasario 27 d.  

Čia dabar ir išsiaiškinkime tą "kodėl", apie tai rašydami, rėmėmės pirminiais dokumentais, cituojama kalba netaisyta.  

1926 m. liepos 24 d. vykęs Lietuvos aklųjų pirmasis suvažiavimas priėmė būsimos aklųjų sąjungos įstatus, jais vadovaujantis buvo išrinkta centro valdyba. Liepos 29 d. įstatai buvo įteikti Kauno miesto ir apskrities viršininkui tvirtinti.  

Lietuvos aklųjų sąjungos (LAS) įstatų 6-me paragrafe pasakyta: "Lietuvos aklųjų sąjunga yra visuomeninė organizacija, kurios tikslas... auklėti ir mokyti nepilnamečius akluosius", 2-me paragrafe: "atsiekti tikslui, užbrėžtam 1-me paragrafe, sąjunga steigia aklųjų institutą." Sąjunga, tapusi juridiniu asmeniu, jau galėjo pradėti savo veiklą. Pirmiausia reikėjo lėšų.  

1927 m. sausio 8 d. LAS centro valdyba siunčia raštą švietimo ministeriui: "LAS turi užsibrėžusi tikslą rūpintis materialia ir moralia aklųjų padėtimi. Užbrėžtam tikslui atsiekti sąjunga nusistačiusi steigti aklųjų institutą, tam tikslui jau yra gavusi iš žemės ūkio ministerijos dvaro centrą. Bendrabučio ir instituto įsteigimui vidaus reikalų ministerija skiria tam tikrą sumą.  

Švietimo reikalams turime garbės prašyti jūsų ekselencijos, pone ministeri, irgi paskirti: 1) įgyjimui knygų - 16 000 Lt; 2) žemėlapių ir gamtos mokslo pavyzdžių - 2000 Lt; 3) vieną pianiną - 3600 Lt; 4) vieną fisharmoniją - 1500 Lt; 5) dešimt smuikų - 1000 Lt; 6) dešimt kanklių - 500 Lt. Iš viso: 25 100 Lt.  

Be to, turime garbės prašyti aprūpinti algomis penkis instituto mokytojus: vieną muzikos, du amatų ir du bendro lavinimo... P. Šeštakauskas LAS centro valdybos pirmininkas".  

Taigi iš vidaus reikalų ministerijos gauta 10 000 litų institutui steigti, iš švietimo ministerijos - 15 000 litų organizuojamam institutui pirkti pačias būtiniausias mokslo priemones įsigyti. Nors dar gerai nežinota, kur ir kada bus galima institutą atidaryti.  

Buvo užsakytos mokslo priemonės, kurioms pagaminti reikia ilgo darbo, pavyzdžiui, reljefiniam Lietuvos žemėlapiui, kurį Pranas Baleniūnas apsiėmė padaryti, prižiūrint inžinieriui topografui Rentenui. LAS centro valdyba tą žemėlapį užsakė 1927 m. balandžio 13 d.  

Tą pačią 1927 m. balandžio 13 d. LAS centro valdyba siunčia raštą švietimo ministerijos pradžios mokslo tarėjui: "LAS nuolankiai prašo poną tarėją parėdymo išduoti avanso 5000 litų iš švietimo ministerijos skirtos jai sumos.  

Gautuosius pinigus sąjunga turi tuojau išleisti šiems reikalams:  

1) vienam žemėlapiui - 2500 Lt;  

2) trims rašomosioms mašinėlėms po 150 Lt,  

Iš viso: 450 Lt;  

3) Lentų (lentelių) rašymui penkiolika po 36 litus,  

Iš viso: 540 Lt;  

4) Rašymo lentelių kišeninių penkiolika po 15 Lt,  

Iš viso 225 Lt:  

5) rašymui kotelių (grifelių) penkiolika po 3 litus,  

Iš viso: 45 Lt ir likusius 1240 Lt knygų bei rašomojo popieriaus pirkimui. Be to, pranešame, kad kiekvieno užsakymo ar užpirkimo daikto priėmime sąjunga turės švietimo ministerijos atstovą. LAS centro valdybos pirmininkas." Rezoliucija: "Duoti 5000 litų pašalpos. L. Bistras."  

Norint institutui gauti bent kokį dvaro centrą, su žemės ūkio ministerija reikalai ėjo gana sunkiai. Sąjungos centro valdybai prisiėjo daug rašyti prašymų ir sėdėti ministerijos koridoriuose. Buvo prašoma bent vieno iš pageidaujamų dvarų centrų. Tik per nemažą vargą pasisekė gauti Panevėžio apskrityje Anytavos dvaro centrą, kuris nuo geležinkelio buvo labai toli. Pats centras nedidelis, vos 42 hektarai, namas irgi nedidelis, kuriame institutą steigti nebuvo galima, be to, nepatogu pasiekti, neįmanoma būtų rasti kvalifikuotų pedagogų. Vis dėlto, tą žemę išnuomavus, būtų galima sąjungai gauti pajamų.  

Institutui steigti buvo mėginta iš Krašto apsaugos ministerijos gauti kur nors laisvas kareivines, bet nepasisekė. Dar buvo nužiūrėtas Kauno IV fortas, bet specialistų patarimu nuo jo atsisakyta. Pagaliau nutarta namą pirkti Kaune ir čia įsikurti. Tvirtovės alėjoje (dabar - Taikos prospektas) už 33 000 su viršum litų iš piliečio nupirktas namas su žemės sklypu. Institutui įrengti buvo keblumų su pinigais.  

Nupirkus namą, sąjunga turėjo vargo, kol gyventojus iškraustė, net ir patį buvusį šeimininką.  

1927 m. rugpjūčio 2-8 dienomis Karaliaučiuje vyko Vokietijos aklųjų II ir kartu XVII aklųjų mokytojų jungtinis suvažiavimas. LAS centro valdyba į šį suvažiavimą pasiuntė Praną Daunį. Suvažiavime dalyvavo nemažai atstovų ir iš užsienio šalių. P. Daunys rinko žinias apie aklųjų mokymą, aktyviai bendravo ne tik su Vokietijos, bet ir su užsienio šalių atstovais, apžiūrėjo Karaliaučiaus aklųjų institutą, mokymo priemones, jo biblioteką. Grįžęs į Kauną, apie išvyką į Karaliaučių jis parengė ir LAS centro valdybai įteikė išsamią ataskaitą. Tai buvo pirmos žinios apie aklųjų reikalus užsienyje, žinios, itin reikalingos ruošiantis atidaryti aklųjų institutą Kaune.  

Atėjo ypač svarbus lapkričio mėnuo. Pradėti instituto steigimo darbai.  

Paskaitykime Mečislovo Kviklio prašymą, įteiktą LAS centro valdybai: 

"Pasiremdamas Lietuvos aklųjų sąjungos valdybos pirmininko pono Šeštakausko siūlymu, turiu garbės prašyti Lietuvos aklųjų sąjungos valdybą (...) skirti mane steigiamo Kaune aklųjų instituto direktoriumi.  

Esu pabaigęs Simono Daukanto mokytojų seminariją ir dabar lankau Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto pedagogikos-filosofijos skyrių. Pedagoginį darbą dirbu aštuonerius metus: dvejus metus buvau pradžios mokyklos vedėju, trejus metus ėjau bendrų dalykų mokytojo pareigas Antalieptės (Salų) žemės ūkio mokykloje ir treji metai, kaip esu pradžios mokyklų atsargos mokytoju Kaune.  

1927 m. lapkričio 3 d., Kaunas." 

1927 m. lapkričio 14 d. švietimo ministerijos referentas siunčia raštą LAS centro valdybai. "Pranešu, kad pono švietimo ministerio š. m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 239 Kauno miesto atsargos mokytojas Kviklys Mečislovas paskirtas aklųjų instituto vedėju nuo š. m. lapkričio 15 d. ir nuo tos pačios dienos atleistas iš einamų atsargos mokytojo pareigų. J. Sluoksnaitis." 

Aklųjų institutas įsteigtas, patalpos yra, vedėjas paskirtas, nedelsiant pradėtas organizacinis darbas.  

Tą pačią lapkričio 15 dieną vedėjas Mečislovas Kviklys rašo švietimo ministerijai raštą: "Turiu garbės prašyti švietimo ministeriją paskirti savo atstovą į aklųjų instituto sudaromą komisiją pagamintam Lietuvos žemėlapiui priimti. Šis žemėlapis įkainuojamas 3000 Lt. Komisija renkasi š. m. lapkričio 17 d. 12 val. į karo muziejaus raštinę." 

Tai buvo pirmoji Lietuvoje pagaminta mokymo priemonė akliesiems.  

M. Kviklys antruoju mokytoju pakvietė Bronių Gustaitį.  

Namas buvo su erdviomis mansardomis ir rūsiu. Pastatą reikėjo pritaikyti mokymo reikalams, sutvarkyti aplinką, įsigyti baldų ir kito inventoriaus. Pertvarkymo darbai truko trejetą mėnesių. Mansardoje buvo įrengtas mokinių bendrabutis, pirmajame aukšte - raštinė, klasės, salė, butas vedėjui, rūsyje buvo įrengta virtuvė, valgykla, sandėliai, kieme buvo šulinys su pompa ir kt. Bendrabutyje vietų užteko tik 20-25 auklėtiniams. Patalpos buvo šildomos krosnimis.  

Aklųjų instituto - pagrindinio dokumento - statuto projektą priėmė LAS centro valdyba 1927 m. lapkričio 24 d. posėdyje, kuriame dalyvavo centro valdybos pirmininkas Petras Šeštakauskas, valdybos nariai ir aklųjų instituto vedėjas Mečislovas Kviklys. Statute atsispindėjo aklųjų instituto struktūra, mokymo programos, visa veikla ir t. t. Iš jo skyrių ir paragrafų matyti, kad aklųjų institutas yra švietimo ministerijos žinioje, institute mokoma bendro lavinimo, muzikos ir amatų; institutą steigia ir laiko švietimo ir vidaus reikalų ministerijoms padedant, Lietuvos aklųjų sąjunga ir taip toliau. Institute einami šie mokslo dalykai: tikyba, lietuvių kalba, skaičiavimas, krašto mokslas, geografija, istorija, gamtos mokslas, higiena, lipdyba, muzika, dainavimas, kūno kultūra, darbeliai ir neprivalomi dalykai - vokiečių kalba ir esperanto. Instituto dirbtuvėse mokoma šepečius daryti, krepšius, kėdes pinti, tinklus megzti ir virves vyti. Šis statutas veikė iki 1940 metų, ne kartą buvo tikslinamas, derinamas prie naujų aplinkybių.  

1927 metų gruodžio 2-10 dienomis M. Kviklys buvo Latvijos aklųjų institute, kur susipažino ne tik su šios įstaigos istorija, bet ir su jos struktūra, mokymo programomis, biblioteka, administracijos darbu, su etatais, algomis, su muzikos ir amatų mokymu, dirbtuvėmis. Iš Rygos grįžęs, jis, kaip ir P. Daunys iš Karaliaučiaus, parašė ataskaitą LAS centro valdybai. Taigi centro valdyba jau turėjo būtiniausios medžiagos besikuriančiam Kauno aklųjų institutui.  

1927 m. gruodžio 12 d. LAS centro valdybos posėdyje apsvarstė Prano Daunio lietuvių kalbai pritaikytą brailio rašto abėcėlę, pripažino ją tinkamą akliesiems mokyti. Netrukus abėcėlę pristatė Švietimo ministerijai aprobuoti.  

Apie aklųjų instituto įsteigimą spaudoje pasirodė pirmosios žinutės: lapkričio 21 d. "Ryte", lapkričio 27 d. "Lietuvos ūkininke", "Švietimo darbe", pagaliau gruodžio 23 "Lietuvos žiniose" pasirodė vedėjo M. Kviklio "Pranešimas", kviečiantis vaikus ir jaunuolius į aklųjų institutą duotu adresu siųsti prašymus.  

LAS centro valdybos 1927 m. gruodžio 28 d. rašte švietimo ministrui paaiškinama, kad "aklųjų institutų programos, kaip svetur, taip ir pas mus, tenka daryti skirtingos nuo normalių mokyklų programos. Paprastai aklųjų institutai turi specialių mokyklų pobūdį. Mokymas juose būna dalykinis, o ne klasinis, nes sunku rasti mokytoją, kuris galėtų tinkamai visus dalykus dėstyti." Ir toliau "norėdami, kad institutas juo greičiau galėtų pateisinti dedamas lėšas ir juo greičiau atneštų pageidaujamų vaisių, maloniai prašome ekselenciją poną švietimo ministerį pripažinti instituto vedėjui ir mokytojams valdžios mokyklų mokytojų teises, mokėti jiems atlyginimą einant vidurinių mokyklų mokytojų atlyginimo normomis, patiekti ministerių kabinetui aklųjų instituto mokymo dalies sąmatą 1928 metams ir patvirtinti centro valdybos priimtą aklųjų instituto statutą, pamokų lentelę ir Lietuvių kalbos raidyną akliesiems. P. Šeštakauskas, LAS centro valdybos pirmininkas."  

Švietimo ministro rezoliucija: "Susilaikyti. 1928. I. 2." 

Tuo baigėsi 1927 metai. 

 

(Bus daugiau) 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]