IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

 

VIEŠNAGĖ PAS ČEKIJOS NEREGIUS


Rudenį Usti nad Labem mieste (Čekija) vyko Tarptautinis neregių festivalis "Tifloart - 2007", kuriame dalyvavo ir Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folklorinis ansamblis "Sedula", vadovaujamas Virginijos Gintilaitės. Ta proga "Mūsų žodžio" neetatinis korespondentas Juozas Ežerskis kalbina ansamblio vadovę, prašydamas ją pasidalinti ten patirtais įspūdžiais.  

Festivalio “Tifloart - 2007” scenoje - šiauliečių “Sedula”

J. E. Kaip kilo sumanymas dalyvauti šiame "Tifloart - 2007" festivalyje? 

V. G. Sausio 26 d. jubiliejiniu koncertu paminėjome "Sedulos" įkūrimo 25 - metį. Į šį renginį atvyko nemažai garbingų svečių. Tarp jų buvo ir LASS CT patarėja kultūros klausimais Danutė Cidzikienė. Po šio koncerto pageidavau, kad būtų sudaryta galimybė mūsų kolektyvui išvykti koncertuoti kur nors toliau už Lietuvos ribų, taip sakant, išplaukti į platesnius vandenis. Danutė informavo mane, kad Čekijoje kasmet vis kitoje respublikos vietoje vyksta tarptautiniai regėjimo neįgaliųjų festivaliai ir pasiūlė mums ten nuvykti ir atstovauti Lietuvai. Ji parūpino reikalingus festivalio dalyvio dokumentus, informavo apie festivalio stojamąjį mokestį, padėjo užmegzti tiesioginius ryšius su organizatoriais Čekijoje.  

J. E. Ar visi ansamblio dalyviai galėjo vykti į Čekiją, ar buvo kokia atranka? 

V. G. Vykti galėjo visi kolektyvo nariai, nes man kiekvienas dainininkas ar muzikantas vienodai brangus ir reikalingas, todėl nenorėčiau ir nepajėgčiau vieno ar kito žmogaus išskirti. Taigi, į Čekiją važiavo visi, kurie norėjo ir sveikata jiems leido, - iš viso 16 žmonių, nes autobusu teko važiuoti daugiau nei 1200 kilometrų per 20 valandų, be ilgesnio sustojimo. Kai kas dėl savo sveikatos ar kitų priežasčių pabūgo leistis į tokį tolimą kelią.  

J. E. Ši kelionė tikriausiai nemažai kainavo, kas parėmė?  

V. G. Kainavo tikrai brangiai. Didžiąją lėšų dalį skyrė LASS CT, be to, parėmė Šiaulių miesto savivaldybė bei Šiaulių LIONS "Alka" klubas. 

J. E. Kaip ruošėtės festivaliui? 

V. G. Trumpiau atostogavome ir jau rugpjūčio 16 d. vėl pradėjome repetuoti. Paruošėme specialią programą, kuri atspindėtų arčiau Šiaulių esančių Lietuvos regionų - aukštaičių ir žemaičių - folklorą, užsakėme ir pagaminome lankstinukus lietuvių bei anglų kalbomis apie Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namus bei jų būrelių veiklą, pasiėmėme "Sedulos" ansamblio išleistas kompaktines plokšteles ir įvairių suvenyrų apie Šiaulius, iš anksto susimokėjome stojamąjį mokestį.  

J. E. Kaip Jus priėmė šeimininkai Čekijoje? 

V. G. Priėmė gerai: nuvykę į Usti nad Labem buvome apgyvendinti universiteto kolegijos bendrabutyje po 2 viename kambaryje, maitinami, taigi turėjome progos susipažinti su kiek mums neįprasta čekų virtuve. To paties bendrabučio kavinėje buvo eksponuojama neregių meno dirbinių paroda. Tai dirbiniai iš molio, medžio, tekinti iš akmens, siuviniai, mezginiai ir t.t. Čia pat vyko šios parodos pristatymas, taip pat šioje kavinėje vyko ir visos dalyvių vakaronės.  

J. E. Papasakokite plačiau apie festivalio dalyvius ir mūsų kolektyvo pasirodymą. 

V. G. Festivalyje dalyvavo 80 žmonių iš Švedijos, Islandijos, Vokietijos, Šveicarijos, Lietuvos ir Čekijos. Europos aklieji stambesnių meno mėgėjų kolektyvų neturi, todėl į festivalį jie vyksta pavieniui arba mažomis grupelėmis. Neturi jie ir savų kultūros namų, todėl sueina žmonės, parepetuoja ir jau koncertuoja. Pagrindiniai koncertai vyko miesto nacionaliniuose rūmuose. Mes koncertavome net penkis kartus, išskyrus pasirodymus vakaronėse. Mūsų koncertai visada susilaukdavo audringų žiūrovų ovacijų - jiems labai patiko.  

J. E. Ar verta buvo mums ten vykti?  

V. G. Manau, kad verta, nes užmezgėme kontaktus su visomis šalių delegacijomis, pamatėme, koks yra Europos šalių neregių profesionalaus ir mėgėjų meno lygis, įgijome patirties, kaip panašų renginį galėtume organizuoti mes. Kai mes organizuojame kokį stambesnį renginį, stengiamės integruotis į visuomenę, o šis festivalis vyko tik jo dalyviams.  

J. E. Ką dar matėte, kur buvote viešnagės metu? 

V. G. Aplankėme Zubrnic miestelyje esantį buities muziejų, kažkiek panašų į mūsų Rumšiškių muziejų, grįždami namo pavaikščiojome po Prahą, ir, kiek leido laikas, apžiūrėjome senamiestį. Grįžome į namus truputį pavargę, bet kelione patenkinti, praplėtę savo akiratį, susiradę naujų draugų ir pažįstamų, užmezgę ryšius su įvairių šalių neregiais, pamatę kalnus - Žemuosius Tatrus ir daug kitko.  

Už šią kelionę esame dėkingi LASS CT, Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto kultūros skyriui, Šiaulių miesto kultūros centrui, Šiaulių LIONS "Alkos" klubui, mūsų kultūros namų vedėjai Gintai Petrauskienei, transporto firmos "Dairola" savininkei Jolantai Rumbinienei už gerą gidą po Prahą ir paslaugius vairuotojus. Taip pat dėkojame ir visiems kitiems mūsų rėmėjams.  

J. E. Ačiū už pokalbį.  

 

Kalbėjosi Juozas EŽERSKIS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]