SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Vilija DUMBLIAUSKIENĖ

KODĖL IR KAIP VIŠČIUKAS VIŠTĄ MOKĖ

Šių metų rugsėjo 17 d. Vilniuje, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre, o rugsėjo 18 d. - LASS Alytaus filiale vyko seminaras "Jūsų klientas - neregys". Šio seminaro sumanytoja ir pagrindinė organizatorė - LASS Vilniaus ir Alytaus regionų centro socialinio darbo koordinatorė Likumida Orlova. Savo įžanginėje kalboje ji sakė, kad mintis organizuoti tokius seminarus kilusi prieš porą metų, tuomet buvo parengtas net specialus projektas, skirtas savivaldybių socialiniams darbuotojams. L. Orlovos teigimu, situacija nėra gera. LASS Vilniaus ir Alytaus regionų centras per mėnesį gauna tris keturis nusiskundimus iš sutrikusio regėjimo žmonių apie neprofesionalią socialinių darbuotojų pagalbą: prastai sutvarkytas butas, nemokšiškas elgesys su neregiu ir pan. Labai dažnai šitaip atsitinka todėl, kad lankomosios priežiūros tarnybos nežino arba labai menkai žino apie regėjimo negalią turinčių klientų specifines problemas. Tad buvo sumanyta sukviesti socialinių darbuotojų grupes, skaityti paskaitas aktualiomis neregiams temomis, suteikti metodinę bei praktinę paramą. Negalią turintys žmonės, tarp jų ir aklieji, gauna socialines paslaugas, tačiau ar šios paslaugos kokybiškos? Iki šiol šios problemos nė viena LASS institucija nekėlė. O juk kiekviena organizacija turėtų būti suinteresuota savo narių gerove! Taigi šios problemos sprendimas yra naudingas tiek pačiai Aklųjų ir silpnaregių sąjungai, tiek savivaldybių lankomosios priežiūros darbuotojams, tiek ir kiekvienam neregiui apskritai.  

L. Orlova pasidžiaugė, kad LASS regionų centrą sieja gražūs bendradarbiavimo ryšiai su Vilniaus miesto savivaldybės lankomosios priežiūros seniūnijų specialistais. Regionų centro posėdyje buvo aptartas Vilkpėdės seniūnijos lankomosios priežiūros padalinio darbas. Tačiau, kad ir kiek būtų kalbama su tarnybų vadovais, kad ir kokio aukšto lygio konferencijose būtų aptariamos panašaus pobūdžio problemos, visa tai dažniausiai ir lieka tik geri norai. Seminaro rengėjai yra įsitikinę, kad daug daugiau naudos atneš susitikimai su pačiais lankomosios priežiūros darbuotojais.  

Organizatoriai neapsiriko: į seminarą atėjusios socialinės darbuotojos sakė, kad joms labai naudinga čia išgirsta informacija, daug ką žymėjosi, daug ko klausė pranešėjų. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro psichologė Jūratė Jakštienė savo pranešime "Atėjau pas neregį į namus" kalbėjo remdamasi daugiau praktine patirtimi. Ji pasakojo, kaip turėtų elgtis paslaugų namuose tarnybos darbuotojas, atėjęs pas neregį, kaip su juo bendrauti, kaip kuo teisingiau įvertinti aklo žmogaus galimybes. Dėl elementarių žinių stokos labai kenčia bendravimo bei paslaugų kokybė.  

Psichologė Jolanta Šabliauskienė aptarė bendravimo svarbą mūsų gyvenime, jo ypatumus. Auditorijoje ne kartą kildavo diskusijų, moterys pateikdavo konkrečias situacijas, sakėsi jaučiančios didžiulį psichologinių žinių trūkumą.  

Na, o kaip patys neregiai vertina šią situaciją? Savo pastebėjimais iš bendravimo su paslaugų namuose tarnybos darbuotojais dalijosi Vilija Dumbliauskienė: "Ši tarnyba labai reikalinga neįgaliesiems. Regėjimo negalią turintiems žmonėms neįmanoma išsiversti be reginčiojo pagalbos ten, kur būtinai reikalingos akys. Atsiradus galimybei gauti tokią pagalbą iš specialių tarnybų, sumažėja priklausomybės jausmas, o šis jausmas žmogui yra nemaža našta. Ne vienam jis gali sukelti daugybę įvairiausių psichologinių problemų".  

V. Dumbliauskienė atkreipė dėmesį į socialinių paslaugų katalogą. Jis turi būti tobulinamas atsižvelgiant į kiekvienos negalios specifiką, tai negaliai būdingus ypatumus ir būtent jai reikalingas paslaugas. Išskyrė tris pagrindinius paslaugų namuose tarnybos darbuotojų trūkumus: elementarių žinių stoka apie pačią negalią ir ją turintį žmogų, psichologinis nepasirengimas tokiam darbui, nesąžiningumas.  

Kitas neregys Alvydas Valenta savo pranešime apžvelgė situaciją regėjimo negalią turintiems asmenims pritaikant fizinę aplinką. Anot pranešėjo, daugelį problemų būtų galima išspręsti be didelių finansinių investicijų, didelių rekonstrukcijų ar pertvarkymų - užtektų geranoriškumo, supratimo, kitų bendražmogiškų savybių. Tinkamai pritaikius fizinę aplinką, regėjimo negalią turintis žmogus išvengtų daugybės nepatogumų, traumų. Tai, kas reginčiajam atrodo menka smulkmena, silpnaregiui arba visiškai nematančiam žmogui gali būti labai svarbus dalykas, pavyzdžiui, kontrastingos linijos, užrašai didesniu šriftu, patalpų apšvietimas ir pan. Na, o kaip prie šio reikalo gali prisidėti socialinis darbuotojas? Jis gali paprasčiausiai perspėti savo silpnaregį ar nematantį klientą apie pastebėtą kliūtį: virš pėsčiųjų tako nusvirusias medžių šakas, atidarytus kanalizacijos šulinius; susidarius palankioms aplinkybėms, ir kitiems paaiškinti, ką tokios "nekaltos" kliūtys kai kuriems žmonėms reiškia.  

L. Orlova seminarų dalyves supažindino su LASS struktūra, jos padaliniais, teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Seminare dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centro paslaugų namuose tarnybos vedėja Vilija Puodžiuvienė labai šiltai įvertino šią organizatorių iniciatyvą. Ji pažadėjo, kad bus atsižvelgta į visas pastabas dėl tarnybos darbo.  

Taigi šiuose seminaruose buvo kalbėta apie mums, regėjimo negalią turintiems, labai svarbius dalykus. Juk kuo didesnė visuomenės dalis susipažins su mūsų problemomis, tuo geriau mus supras, mokės normaliai su mumis bendrauti, o esant reikalui - ir pagelbėti. Nustos mūsų bijoti ir gailėtis, kitaip tariant, tiesiog gyvens su mumis. Seminarai ypatingi dar ir tuo, kad nevyriausybinė organizacija nemokamai suteikė konsultacijas valstybinės įstaigos darbuotojams. Kitaip sakant, ir pamokė viščiukas vištą. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]